Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, M. B., S. B. ir V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvendami santuokoje jie susilaukė trijų sūnų: M., S. ir V.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos ir jo mirusio sutuoktinio D. V. B. sūnūs įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis.

Pareiškėja nurodo, kad sodybą sudarantis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šiuo metu priklauso jai ir mirusiam sutuoktiniui D. V. B.. Po sutuoktinio mirties jo palikimą pradėjo valdyti pareiškėja. Palikimą ji priėmė iš karto po D. V. B. mirties pradėdama naudotis jam priklausančiu namų valdos žemės sklypu, sodyba, žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kitu jam priklausiusiu turtu. Nurodo, kad ji kartu su sutuoktiniu paveldimoje sodyboje gyvena nuo 1963 metų. Mirus D. V. B. pareiškėja sodyboje gyvena viena, nes jų vaikai suaugę ir gyvena atskirai, kurie ją aplanko tik laisvu nuo darbo laiku.

Kadangi sutuoktinio mirties metu, sodyboje gyveno pareiškėja, tai visas sutuoktinio užgyventas turtas ir liko jai. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų dėl tokios naudojimosi tvarkos sutuoktinio turtu iki šiol nereiškė jokių pretenzijų, ir kiek pareiškėjai žinoma, nereikš ateityje.

Sodyboje esančius statinius iki sutuoktinio mirties prižiūrėjo ir juos išlaikė kartu su D. V. B., o dabar pareiškėja prižiūri ir išlaiko viena.

Pareiškėja nurodo, kad į teismą kreipėsi, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio D. V. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 – 447 straipsniai).

Pareiškėja sodyboje gyvena viena, prižiūri ir remontuoja sodyboje esančius statinius, moka su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad ji priėmė D. V. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, kadangi iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyvena tuose pačiuose namuose, naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjo daiktais, žemės ūkio padargais, dirba žemę.

Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro pažyma patvirtinama, kad po D. V. B. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla.

Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalu šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu. Šį faktą reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant pareiškėjos nuosavybės teises į palikėjo D. V. B. turtą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys M. B., S. B. ir V. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais sutiko, kad nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jų motina P. B. po tėvo D. V. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja P. B. po vyro D. V. B. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos P. B. vyras ir suinteresuotų asmenų M. B., S. B. ir V. B. tėvas D. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina medicininis mirties liudijimas: Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktu sutuoktuvių liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) P. B. (iki santuokos turėta pavardė – N.) ir D. V. B. sudarė santuoką. Šiais rašytiniais įrodymais pagrįsta pareiškėjos P. B. teisė paveldėti pagal įstatymą.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos 2019-04-23 pažyma Nr. (2019-104-PD)-172 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinama, kad P. B., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktais įrodymais: Namų knygos išrašu bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad D. V. B. ir P. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėjas testamento nebuvo sudaręs, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

CK 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių nedaugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis pavedi visą palikimą.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad po sutuoktinio ir suinteresuotų asmenų M. B., S. B. bei V. B. tėvo D. V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė P. B.. Į bylą pateikti suinteresuotų asmenų M. B., S. B. ir V. B. atsiliepimai, kuriais suinteresuoti asmenys patvirtino, kad po jų tėvo D. V. B. mirties visą likusį palikimą priėmė jo sutuoktinė – suinteresuotų asmenų motina P. B., nė vienas iš suinteresuotų asmenų tam neprieštaravo ir neprieštarauja.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties, paveldėjimas į jo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjo turtą, tokį, kokį jis turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja P. B. po savo vyro mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. pareiškėja liko gyventi šeimos sodyboje (duomenys neskelbtini). Mirusiojo sutuoktinė iki sutuoktinio mirties ir po to nepertraukiamai gyvena tuose pačiuose namuose, prižiūri ir remontuoja sodyboje esančius statinius, moka su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio D. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.