- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-50-873/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- S. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. B. (toliau – ir nuteistoji) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios S. B. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-963 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu S. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 28 d. Nuteistoji vieną trečdalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2025 m. gegužės 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. LK-N-963 (toliau – ir Komisijos nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajai S. B. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Rekomenduota laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl nuteistosios resocializacijos ir (ar) jos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo numatyti priemones, skirtas ugdyti problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžius, stiprinti savianalizės įgūdžius. Nuteistajai rekomenduota dirbti, vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, mokytis. Komisijos nutarime padaryta išvada, kad nuteistoji neatitinka nustatytų materialių lygtinio paleidimo kriterijų, todėl netikslinga nuteistąją paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė nuteistosios S. B. skundą dėl Komisijos 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. LK-N-963. Apylinkės teismas sprendė, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nutartyje nurodė, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo, įvertino visus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, tiek jos elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis. Nuteistosios elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, nuteistosios galimybės adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojantys duomenys nesuteikė teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus S. B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, būdama laisvėje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo apygardos teismui argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistoji S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jai (S. B.) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje remtasi klaidingais, šališkais faktais, kadangi ne kartą nurodyta, kad ji iki įkalinimo buvo nedirbanti ir gyvenanti iš Užimtumo tarnybos išmokų ir toliau ketina elgtis taip pat. Nurodo, kad net atlikdama jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę ji nuo 2025 m. spalio 20 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „V.“ ir neplanuoja registruotis Užimtumo tarnyboje. Prie skundo prideda UAB „V.“ raštą, patvirtinantį, kad lygtinio paleidimo atveju ji (S. B.) turės darbo vietą įmonėje.
5.2. Nurodo, kad nuo pirminio jos vertinimo įvyko daug teigiamų pokyčių, kurie liko neįvertinti. Teigia, kad vertinime nepagrįstai pašalintas apsauginis rizikos veiksnys – šeimos ir artimųjų palaikymas, nes su sutuoktiniu ji palaiko gerus, artimus santykius, kiekvieną savaitę vyksta namo, rūpinasi vaikų ir anūkų gerove. Asmens byloje yra duomenys, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistoji turėtų gyvenamąją vietą. Taip pat teigia, kad gaunamas lėšas tvarko adekvačiai, neturi jokių įsiskolinimų.
5.3. Prieštarauja argumentui, kad ji neva palaiko ryšius su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, kadangi palaiko ryšius tik su savo šeima ir giminėmis. Pripažįsta, kad tarp šeimos narių yra teistų asmenų, bet jie yra atlikę jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, arba atlieka ir jau yra pakeitę savo nuostatas. Atlikdama bausmę atviro tipo kalėjime, nuteistoji savo elgesiu rodo, kad moka laikytis elgesio taisyklių, nedaro pažeidimų bei naujų nusikaltimų, todėl yra verta pasitikėjimo.
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios S. B. skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistosios asmens byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistosios S. B. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, elgesį, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajai negali būti taikomas. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, jog apylinkės teismas, atmesdamas nuteistosios skundą dėl Komisijos nutarimo, išsamiai išdėstė sprendimo motyvus. Nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai taikė teisės normas. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistosios lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 83 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas.
9. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistoji S. B., kuriai paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė, vieną trečdalį paskirtos bausmės atliko 2025 m. gegužės 28 d., aplinkybių, kuriomis nuteistajai lygtinis paleidimas negalėtų būti taikomas, nenustatyta. Taigi, S. B. atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų negali būti taikomas formaliai, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo galimybės, privalu vertinti ne vien nuteistosios išreikštą norą, bet ir visų aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog nuteistoji gali toliau atlikti bausmę, būdama neizoliuota nuo visuomenės, bet prižiūrima.
10. Nuteistoji skunde tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jos asmenybę, teigiamus elgesio pokyčius, vertinime nepagrįstai pašalintas apsauginis rizikos veiksnys – šeimos ir artimųjų palaikymas. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti.
11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, stebimi teigiami nuteistosios asmenybės pokyčiai. Nuteistoji vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – 2024/2025 mokslo metais Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre mokėsi 10 klasėje; Panevėžio kalėjime dirbo; atvykusi į Vilniaus atviro tipo kalėjimą, tęsia mokslus 11 klasėje; 2025 m. spalio 20 d. įsidarbino UAB „C“ valytoja. 2025 m. gegužės 29 d. nuteistoji dar kartą dalyvavo ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos organizuotoje profilaktinių tyrimų akcijoje; dalyvavo nuteistųjų organizuotoje viktorinoje, skirtoje Mindaugo karūnavimo dienai paminėti, aktyviai įsitraukė į įvairias pozityvias, bendruomeniškumą skatinančias veiklas – lankėsi sielovados užsiėmimuose (2024 m.); 2025 m. sausio–kovo mėn. savanoriavo „Maisto banko“ padalinyje; atliko bendro naudojimo patalpų valymo darbus; 2025 m. gegužės 29 d. dalyvavo RPLC Vilniaus filialo socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus paskaitoje priklausomybės tematika. Šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo kalėjime, palaiko ryšius su vyru. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, nuteistoji turėtų gyvenamąją vietą bei darbą, trumpalaikių išvykų metu nefiksuojama pažeidimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nuteistąją S. B. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, priešingai, nei teigiama skunde, buvo vertintos ir apylinkės teismo. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne vien nuteistąją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jos asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, akivaizdu, kad elgesio korekcijos požymių S. B. lygtiniam paleidimui šioje jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka.
12. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, atlikus nuteistosios pirminę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką 2024 m. liepos 11 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pakartotinius vertinimus (2024 m. spalio 3 d., 2024 m. gruodžio 27 d., 2025 m. lapkričio 12 d.) nustatyta nepakitusi vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, fiksuoti teigiami pokyčiai Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti; Lėšų tvarkymo; Gyvenimo stiliaus ir draugų; Mąstymo ir elgesio; Nuostatų srityse (asmens byla, d. 1, b. l. 36, 43, 77). Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina ir tai, kad išlieka nemažai koreguotinų sričių. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nuoseklios darbinės patirties stoka; lėšų tvarkymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos (asmens byla, d. 1, b. l. 77). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog S. B. deda nepakankamai pastangų, mažindama nusikalstamo elgesio riziką, o jos pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
13. Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo vertintina, kad vien pateiktas UAB „V.“ pranešimas apie tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistoji turėtų darbo vietą įmonėje, Vilniaus padalinyje, neleidžia spręsti, kad nuteistoji iš tiesų dirbs minimoje įmonėje ir gaus stabilų atlyginimą. Kaip aptarta, nuteistosios darbinė patirtis yra menka. Pati nuteistoji pokalbių metu yra išsakiusi, kad praeityje ketverius metus dirbo Didžiojoje Britanijoje fabriko darbuotoja, saldainių pakuotoja, Lietuvoje iki suėmimo nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, SODROS duomenimis, 1999 m. – 2000 m. buvo drausta valstybės lėšomis kaip auginanti vaiką iki trejų metų, 2020 m. (vienam mėnesiui) drausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Ir nors atvykusi į Panevėžio kalėjimą nuteistoji išreiškė norą mokytis ir dirbti, 2024/2025 mokslo metais suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje mokėsi 10 klasėje, nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo įdarbinta Lietuvos Kalėjimų tarnyboje (Panevėžio kalėjime) darbininkės pareigose, tačiau paskirtų užduočių atlikimui trūko kruopštumo ir iniciatyvos siekti geresnių darbo rezultatų. 2025 m. sausio–kovo mėn. buvo įtraukta į nenuolatinio pobūdžio darbų atlikimą. Atvykusi į Vilniaus atviro tipo namus nuteistoji tęsė mokslus 11 klasėje, 2025 m. spalio 20 d. įsidarbino UAB „C“ valytojos pareigose. Taigi nuteistoji nesiekė savęs realizuoti oficialioje darbinėje veikloje, o tai galėjo turėti įtakos nusikalstamam elgesiui, siekiant neteisėtos naudos disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl finansinių sunkumų. Nors, kaip nurodoma skunde, nuteistoji šiuo metu neturi finansinių sunkumų, tačiau iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo neturėjo stabilaus pragyvenimo šaltinio, o darbinė motyvacija fiksuojama tik struktūruotoje aplinkoje. Akivaizdu, kad nuteistoji sąmoningai rinkosi nusikalstamas veikas, siekdama materialinės naudos, o aplinka, kurioje dominavo kriminalinę patirtį turintys asmenys, sudarė palankias sąlygas nusikalstamą elgesį pateisinančių nuostatų stiprėjimui. Taigi, nestabili nuteistosios materialinė padėtis ir negebėjimas tvarkyti finansų siejasi su nusikalstamo elgesio motyvais. Darytina išvada, jog išlieka reali rizika, kad nuteistoji, susidūrusi su finansiniais sunkumais, vėl gali rinktis neteisėtą būdą pinigams uždirbti. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria Komisijos nutarime nurodytam, jog nuteistoji turi išlaikyti nuoseklius oficialius darbinius santykius, kaupti profesinius įgūdžius, kurie turėtų palengvinti ateityje įsitvirtinti darbo rinkoje ir turėti finansinį stabilumą.
14. Skunde nuteistoji akcentuoja, kad vertinime nepagrįstai buvo pašalintas apsauginis rizikos veiksnys – šeimos ir artimųjų palaikymas, nurodydama, kad ji su sutuoktiniu palaiko gerus, artimus santykius, kiekvieną savaitę vyksta namo, rūpinasi vaikų ir anūkų gerove. Be to, prieštarauja ir tam argumentui, kad neva ji palaiko ryšius su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, kadangi ji palaiko ryšius tik su savo šeima ir giminėmis. Ji pripažįsta, kad tarp šeimos narių yra teistų asmenų, bet jie yra atlikę jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, arba bausmes atlieka ir jau yra pakeitę savo nuostatas. Įvertinus šiuos argumentus, abejonių, kad nuteistajai leidžiama nuolat išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus, nėra, tačiau vien toks ryšių su šeima palaikymas savaime neeliminuoja nustatytų rizikos veiksnių ir nepatvirtina pakankamai stabilios socialinės aplinkos, užtikrinančios teisėto elgesio tęstinumą. Vertinant lygtinio paleidimo sąlygas svarbu ne tik ryšių intensyvumas, bet ir jų socialinė kokybė bei aplinkos kriminogeninis kontekstas. Aplinkybė, kad artimoje aplinkoje yra teistų asmenų, net jei jie bausmes yra atlikę ar jas atlieka, objektyviai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pakankamo pagrindo laikyti tokią aplinką aiškiu apsauginiu veiksniu. Teigiamų nuostatų deklaravimas ar teigiamų pokyčių akcentavimas savaime nepaneigia anksčiau nustatytų kriminogeninių ryšių įtakos. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo būtina įsitikinti, kad rizika visuomenei yra iš esmės sumažėjusi, o socialinė aplinka yra stabili ir orientuota į teisėtą gyvenimo būdą. Esant abejonių dėl aplinkos poveikio ir realaus rizikos sumažėjimo, apsauginio veiksnio reikšmė pagrįstai vertinta kritiškai.
15. Pažymėtina ir tai, kad nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą S. B. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privalomi vertintini nuteistąją pataisos proceso metu charakterizuojančių duomenų visumoje. Abejonių dėl to, kad apylinkės teismas nuteistosios kriminalinę istoriją vertino tinkamai, nekyla. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo nurodytai argumentacijai, jog nuteistoji S. B. laisvės atėmimo bausmę atlieką už sunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje ji keturis kartus teista už analogiškas nusikalstamas veikas (asmens byla, d. 1, b. l. 23–26), šis teistumas jai penktasis, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, kad S. B. nusikalstamo elgesio modelis nuo 2007 m. išlieka tas pats, pirmas susidūrimas su teisėsauga buvo 24 metų (asmens byla d. 1, b. l. 72). Vertinant asmens gyvenimo būdą, matyti, kad ji stokojo socialinės struktūros ir atsakomybės, atlikusi paskirtas bausmes, toliau darydavo nusikalstamas veikas. Kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistosios elgesiui būdingas tų pačių klaidų kartojimas, rizikingi sprendimai, santykių palaikymas su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis bei pasidavimas jų įtakai, tai siejosi su jos nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nors nuteistoji, vertindama savo elgesį bei pakartotinio patekimo į įkalinimo įstaiga priežastis ir pasekmes, geba įvardinti kai kurias problemines sritis (sunkumai įsidarbinant, sveikatos problemos, neigiama aplinkos įtaka), tačiau vis dar stokoja kritiško požiūrio į savo sprendimus, linkusi save pateisinti, vengia gilesnės elgesio analizės. Taigi nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo įtakos nusikalstamo elgesio raiškai – ypač dėl silpnų konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių, neigiamų pasekmių ignoravimo ir sunkumų mokantis iš klaidų.
16. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties išvadas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajai. Teismas, spręsdamas dėl nuteistosios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai vertino ne vien nuteistajai palankias aplinkybes, bet visumą reikšmingų duomenų. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas kruopščiai išanalizavo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, savo nutartį išsamiai motyvavo.
17. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistosios asmens byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad apylinkės teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, negali. Analizuojamu atveju S. B. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Spręstina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio, šiam būnant laisvėje. Skunde apygardos teismui nuteistoji nenurodė naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.
18. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog apylinkės teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios patvirtintų Komisijos sprendimo nepagrįstumą, priėmė teisingą sprendimą Komisijos nutarimą palikti nepakeistą. Skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios S. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.