- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- ATP-410-175/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00032-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Pažeidėjas
- K. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
K. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-01-11, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaišiadorių r., vairuodamas transporto priemonę - automobilį F. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino bei vartojo alkoholinius gėrimus iki bus patikrintas jo blaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 233, 234 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuoti kaip teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 129 str.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-02-26 nutarimu K. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal 126 str. 4 d. – 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė paskirta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Taip pat administracinio teisės pažeidimo byla dėl K. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė padaręs išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių K. B. kaltę pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d., tačiau pažeidėjo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, o skirdamas nuobaudas apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30 str., 33 str. nuostatomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pažeidėjas K. B. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d., šioje dalyje bylą nutraukti, o jeigu nebūtų nustatytas pagrindas šioje dalyje bylą nutraukti, tuomet prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip pat prašo atlikti šio skundo žodinį nagrinėjimą, kad galėtų, esant reikalui, pateikti papildomus argumentus. Skunde jis teigia, kad neginčija, jog apgadino J. R. priklausantį automobilį Audi 80, tačiau likusioje dalyje kaltę neigia. Apeliantui neaišku, kodėl teismas nutarime nurodė, kad ATP protokole jo veiksmai kvalifikuoti ir pagal ATPK 127 str. 2 d., 129 str., nors jam išduotame ATP protokole inkriminuojamas pažeidimas tik pagal ATPK 130 str. 1 d. (ką patvirtina prie skundo pridėtas ATP protokolas). Todėl apeliantas mano, kad vien dėl to, išeinant iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ribų, apylinkės teismas nepagrįstai jam inkriminavo pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., kuo buvo pažeista ir jo teisė į gynybą. Be to, apeliantas neigia padaręs šį pažeidimą. K. B. buvo įsitikinęs, kad dėl nedidelio apgadinimo nereikia kviesti policijos, galima susitarti su savininku, užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes visos aplinkybės buvo aiškios. Savininko jis nesulaukė iki 17 val., todėl, būdamas streso būsenos su kaimynu išgėrė alkoholio, o apie 18 val. sutemus išėjo namo, tačiau vis išeidavo į lauką pažiūrėti ir pamatė policijos automobilį. Tuomet jis pareigūnams viską paaiškino nevengdamas atsakomybės bei iš eismo įvykio nebėgo. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neįvertino to, kad nors jis pavartojo alkoholį, tačiau tik tuomet, kai autoįvykio aplinkybės buvo aiškios, ką patvirtina bylos duomenys. Todėl apeliantas mano, kad šiuo atveju nėra privalomosios sąlygos - alkoholio vartojimo po eismo įvykio būtent iki jo aplinkybių nustatymo. Pažeidėjas taip pat teigia, kad net jei ir nebūtų nustatytas pagrindas šią administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti minėtoje apimtyje, tokiu atveju jo atžvilgiu turi būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jam paskirta švelnesnė administracinė nuobauda, nei nurodyta sankcijoje, paliekant jam teisę vairuoti transporto priemones. Pažeidėjas teigia, kad yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pergyvena dėl šio įvykio, gyvena su ligota sugyventine, kurią kas savaitę, o kartais ir dažniau tenka vežioti pas medikus, pats taip pat yra neįgalus, dėl ko taip pat dažnai tenka vykti pas medikus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas nurodo, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl mano, kad naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais yra netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Iš K. B. skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės pagal ATPK 127 str., t. y., kad vairuodamas savo automobilį apgadino kitą šalia stovintį automobilį, tačiau neigia savo kaltę pagal ATPK 126 str. 4 d. teigdamas, kad nors jis po eismo įvykio pavartojo alkoholio, tačiau tik tuomet, kai autoįvykio aplinkybės buvo aiškios. Tačiau sutikti su tokiu pažeidėjo teiginiu, kuriuo jis ginčija padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., negalima. Kelių eismo taisyklių 233 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Iš bylos duomenų matyti, kad pats pažeidėjas neneigė ir pripažino, jog po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, nors dar nebuvo prieš tai susitikęs su nukentėjusiuoju ir susitaręs dėl eismo įvykio, kurio metu pažeidėjo vairuojamas automobilis apgadino nukentėjusiojo automobilį, aplinkybių. 2013-01-11 asmens blaivumo testo Nr. 1569 kvitas, serijos Nr. 19010 patvirtina, kad K. B. nustatytas 2,15 prom. girtumas. Tačiau tai, kad K. B. galvojo, jog jam nekilus abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių apie eismo įvykį policijos pareigūnams pranešti nereikia ir tai, kad jis iš anksto tikėjosi dėl eismo įvykio ir padarytos žalos atlyginimo susitarti su nukentėjusiuoju, nešalina jo atsakomybės dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykus eismo įvykiui, kuomet yra apgadinamas kitam asmeniui priklausantis turtas, šiuo atveju automobilis, ir jo savininkui ar valdytojui nesant įvykio vietoje, bet jo suradimas po įvykio, dar nepatvirtina fakto, kad kaltininkas su juo susitars dėl eismo įvykio aplinkybių ir žalos atlyginimo. Tokiu atveju vis tiek lieka galimybė, kad nepavykus susitarti su nukentėjusiuoju, kurio turtas, šiuo atveju automobilis, buvo apgadintas eismo įvykio metu, turės būti kviečiami policijos pareigūnai, kurie turi spręsti dėl blaivumo tikrinimo (KET 232 p.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad įvykus eismo įvykiui, kai kito eismo įvykyje apgadinto automobilio savininko įvykio vietoje nebuvo, net ir galvodamas, kad visos eismo įvykio aplinkybės yra aiškios, K. B. neturėjo teisės vartoti alkoholio iki tol, kol eismo įvykio aplinkybės bus nustatytos ir patvirtintos abipusiu eismo įvykyje dalyvavusių šalių susitarimu ir tinkamai įformintos. Tuo pagrindu konstatuojama, kad K. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir pagal ATPK 126 str. 4 d. Todėl jo skundo motyvai šiuo aspektu atmetami.
Iš byloje esančio 2013-01-11 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. šis protokolas surašytas už pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 129 str. padarymą. Nagrinėjant šią administracinių teisės pažeidimų bylą teisme, K. B. posėdžiuose dalyvavo ir teismo posėdžio metu teisėjo buvo informuotas, kad nagrinėjama administracinė byla, kurioje K. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 129 str. Iš to seka, kad K. B. viso šios administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo suprasti ir suprato, kad jam yra inkriminuojami pažeidimai, numatyti ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 129 str., o ne, kaip jis nurodo, tik vienas pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d. Todėl pažeidėjo skundo motyvas, kad jis buvo nubaustas išeinant iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ribų, kuo buvo pažeista ir jo teisė į gynybą, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu tai, kad prie apeliacinio skundo pridėtame ATP protokole nurodytas tik vienas K. B. inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d., įvertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad abiejuose protokoluose visos kitos aplinkybės yra identiškos, vertinama kaip policijos pareigūnų galimas rašymo apsirikimas, kuris dėl nurodytų aplinkybių nedaro skundžiamo teismo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu.
ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nurodyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Įvertinus šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, šios bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui abejonių nesukėlė. Todėl nebuvo pagrindo šį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Vienas iš K. B. padarytų administracinių teisės pažeidimų (pagal ATPK 126 str. 4 d.) yra priskiriamas prie šiurkščių (ATPK 27 str.). Tokiu būdu K. B. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai, kad pažeidėjas neteistas, nebaustas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas jau įvertino, nes jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą už sunkesnį iš pažeidimų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pažeidėjo skundo argumentai, kad jis pergyvena dėl šio įvykio, gyvena su ligota sugyventine, pats taip pat yra neįgalus, dėl ko dažnai tenka vykti pas medikus nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos, kaip prašo pažeidėjas - neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, pagrindo nėra.
Daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n utaria:
K. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.