- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- A6.-1378-890/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00802-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant R. I. – B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, įgaliotai atstovei – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bedarbei, registruotai darbo biržoje, netekėjusiai, aukštojo išsilavinimo, administracine tvarka nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, nes pažeisdama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-01-31 vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri sudarė 7165,01 EUR. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. P., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau ji atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. P. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus, teises.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. P. teisme pripažino padariusi administracinį nusižengimą, paaiškino, kad jeigu ji visus pinigus būtų sumokėjusi tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji būtų likusi be būtiniausių darbo priemonių, t.y. telefono, kuro, todėl nebūtų galėjusi baigti sandorių, jai reikėjo daryti kitus mokėjimus, kad iš užsakovų gautų įplaukų. Supranta, kad VMI yra toks pat kreditorius, kaip ir kiti. 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje dar tikėjosi, kad įmonė galės išvengti bankroto. Tuo metu buvo areštuotos sąskaitos, todėl nebuvo galima normaliai vykdyti veiklos. Per metus laiko jos pastangų dėka skola yra sumažėjusi. Ji pati po studijų baigimo sau sukūrė darbo vietą, dirbo, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei nesumokėjo 35000 Eur, tai paveikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veiklą, pamatė, kad jokių vilčių išgelbėti įmonę nebėra, todėl pasiruošė bankroto iškėlimo bylai. Kadangi šiuo metu yra bedarbė, neturi pajamų, teismo prašo skirti minimalią baudą.
Institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, įgaliota atstovė palaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. P. surašytą pareiškimą Nr. (23.4-08E)RNA ir prašė J. P. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį paskiriant lygų sankcijos vidurkiui.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytą administracinį nusižengimą įrodyta tiek jos parodymais teisme, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais – VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų - balanso išrašais (b.l. 6-7, 20-21, 37, 69-98); VMI sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b.l. 8-19); VMI 2017-03-27 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-2051 (b.l. 22-26); 2017-02-06 Danske Bank A/S banko sąskaitos išrašu už laikotarpį - 2017.01.01 - 2017.01.31 (b.l. 27-36); Avansinės apyskaitos kopijomis (b.l. 38-68).
Iš pateikto Danske Bank A/S banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-01-31 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šiuos mokėjimus: išlaidos sudarė 3787,98 Eur, iš jų: 2176,02 Eur buvo atsiskaityta su kitais kreditoriais, t. y. 2173,46 Eur - pervesta antstoliams, 2,56 Eur - banko paslaugos, nors turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir tokiu būdu pažeidė VMI interesus (b.l. 27-36).
Pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-01-31 atskaitingi asmenys iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išleido 19 807,68 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais 12251,84 Eur, nors buvo nesumokėta mokestinė nepriemoka VMI, kuri svyravo nuo 6134,20 EUR iki 8412,83 EUR (b.l. 38-98).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atsiskaitymų eiliškumas. Numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius. Mokesčių įstatymuose nustatyta, jog įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą (2016-03-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. P. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, nors mokėjimų dieną turėjo nesumokėtą nepriemoką valstybės biudžetui, o būtent, laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-01-31 pagal (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą bendrovės išlaidos sudarė 3787,98 Eur, iš jų: 2176,02 Eur atsiskaityta su kitais kreditoriais, t.y. 2173,46 Eur – pervesta antstoliams, 2,56 Eur – banko paslaugos, be to, pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-01-31 atskaitingi asmenys išleido 19 807,68 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais už 12 251,84 Eur, nors buvo nesumokėta didelė mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui.
J. P. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir dėl jo gailėjosi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nusižengimą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. P. padarė vieną administracinį nusižengimą, byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. P. nedirba, registruota darbo biržoje, administracine tvarka nebausta. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, J. P., kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovei, skirtina administracinė nuobauda - bauda, lygi ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos minimaliai ribai. Teismas mano, kad tokio dydžio baudos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus ir paskirtį.
Nors J. P. rašytinio prašymo išdėstyti baudą nepateikė (ANK 675 str. 3 d.), tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis ir kitas reikšmingas aplinkybes (J. P. šiuo metu bedarbė), taip pat paskirtos baudos dydį, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo kriterijus, sprendžia, jog prašymas išdėstyti skirtiną baudą yra pagrįstas, todėl tenkinamas paskirtą baudą išdėstant per vienerių metų laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,-
nutaria:
J. P. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
J. P. paskirtos 1400 EUR baudos mokėjimą išdėstyti per 1 (vienerių) metų laikotarpį.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi pradėti mokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį - A6.-1378-890/2017, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.