Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-23 · Administracinė byla Nr. I-1062-362/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
I-1062-362/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00387-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Viešoji saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1062-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00387-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui J. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens, Viešoji saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretysis suinteresuotas asmuo Viešoji saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. liepos 01 d. d. jis ne kartą buvo konvojuojamas į Klaipėdos AVPK iš Lukiškių TIK, ir dažnai užsukant į Telšių AVPK Mažeikių PK areštinę, nebuvo vedamas į tualetą, į jo prašymus nuvesti gaudavo neigiamus atsakymus, jog neleidžia areštinės viršininkas, ar kad tualetas yra neveikiantis. Nuo 2015 m. jau buvo pradėta leisti į Mažeikių areštinę, į tualetą, bet ten durų neuždarydavo, tad visi matydavo, kaip jis atlieka gamtinius reikalus, nebuvo tualetinio popieriaus, rankšluosčio, spintelės higienos priemonėms susidėti. Dėl to jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, atsirado nuolatinė depresija, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Jos atlyginimui prašo priteisti 1 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas planiniu konvojumi, o Telšių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje visada konvojaus atveju yra paruošta viena kamera tam, kad asmenys galėtų nueiti į tualetą, nes atskiros patalpos tualeto konvojuojamiems asmenims įrengta nėra. Tokius asmenis į tualetą lydi ir juos prižiūri konvojaus pareigūnai, už juos areštinės darbuotojai neatsako. Policijos areštinėje asmenys yra pagal būtinumą aprūpinami higienos priemonėmis, tačiau asmenys, kurie konvojaus metu lydimi į areštinę pasinaudoti tualetu, nelaikytini asmenimis, uždarytais į areštinę, tad pareigos aprūpinti juos higienos priemonėmis atsakovas neturi. Prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pažeidimų, konvojuojant pareiškėją 2011 – 2016 metais, dėl jo galimybės pasinaudoti tualetu, nustatyta nebuvo, tai yra pripažinęs teismas įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5099-811/2016. Prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas J. S. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad jis buvo konvojuojamas sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, neleidžiant jam tinkamai pasinaudoti Mažeikių PK areštinės tualetu.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Konvojavimo organizavimo tvarką, konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal šių taisyklių 134 punktą konvojuojamieji į tualetą vedami jų pačių prašymu, nurodyta konvojavimo į tualetą tvarka, tualetas prieš nuvedant į jį konvojuojamąjį turi būti apžiūrėtas, paskelbiama išvedimo iš jo tvarka.

Tokiu būdu, planinį konvojų vykdo Viešosios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, būtent jie užtikrina konvojuojamųjų apsaugą ir jų teises, tame tarpe naudojimąsi tualetu konvojaus metu, taip pat ir šio naudojimosi tvarką, Mažeikių PK darbuotojai negali įtakoti jų sprendimų.

Duomenų, jog nurodytu laikotarpiu Mažeikių PK areštinė būtų remontuojama, ar kad būtų atsisakyta įleisti į tualetus konvojuojamuosius asmenis, nėra. Pažymėtina, jog duomenų, jog konvojaus pareigūnai negalėjo užtikrinti nuteistųjų teisių dėl kitų asmenų veikos, byloje nepateikta. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-5099-811/2016 sprendė dėl Viešosios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų, konvojuojant suimtąjį J. S. aptariamu laikotarpiu, tačiau nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų dėl naudojimosi tualetu, sprendimas yra įsiteisėjęs.

Lietuvos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų „Teritorinių policijos areštinių veiklos taisyklių“ 83 punktas numato, jog policijos areštinėje uždaryti asmenys, esant būtinumui, turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis, - muilu, tualetiniu popieriumi. Pareiškėjas J. S. nurodytu laikotarpiu nebuvo uždarytas Mažeikių PK areštinėje, tad aprūpinti jį higienos priemonėmis atsakovas pareigos neturėjo.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, jog Telšių apskrities AVPK Mažeikių PK areštinės pareigūnai nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų (neteisėtų) veiksmų, pareiškėjo teisių pažeidimų iš atsakovo pusės nenustatyta. Pareiškėjas nebuvo uždarytas į Mažeikių PK areštinę, tad pareigos aprūpinti jį higienos priemonėmis atsakovas neturėjo, jo teisių užtikrinimą, nuvedant jį į Mažeikių PK areštinės tualetą, įgyvendino tretysis suinteresuotas asmuo, pats nuvedimo, jo tvarkos organizavimas, pasinaudojimo tualetu užtikrinimas taip pat buvo vykdomas trečiojo suinteresuoto asmens. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities AVPK, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Darydamas šią išvadą teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas bei būtinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTĮ 57 str.). Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius