Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50 ANN-123803637-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį buvo nubaustas 12 Eur bauda. Nutarimu konstatuota, kad J. K. vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Panevėžyje J.Biliūno g. 2017-09-20 apie 17.20 val. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuojant antra eismo juosta automobiliui „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus, trenkėsi į automobilį „Audi A3“, ir apgadino abu automobilius. Tokiu būdu buvo pažeisti, kelių eismo taisyklių 9 p., 119 p., 126 p. Nutarime nurodoma, kad J. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (pirma eismo juosta), atsiradus kliūčiai (važiuojančiam automobiliui antra eismo juosta), nepersirikiavo į pirmą eismo juostą kuri buvo laisva, nestabdė automobilio, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir automobilis „VW Golf“ v.n. (duomenys neskelbtini) kairiu priekiniu kampu trenkėsi automobiliui „Audi A3“ v.n. (duomenys neskelbtini) į dešinį šoną. Apgadinti abu automobiliai. Nutarime konstatuota, kad J. K. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, kuriame pateiktas kaltinimas bei kitos nusižengimo aplinkybės. Nukentėjusiosios L. R. parodymais, kuri nurodė, kad ji vairuodama automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš degalinės teritorijos, rikiavosi į greitėjimui skirtą eismo juostą, po to iškarto rikiavosi į antrą eismo juostą ir ja pavažiavusi daugiau nei 20 metrų, pajuto, kad į jos automobilio galinį dešinį ratą atsitrenkė iš galo važiavęs automobilis. Tiek prieš sukdama į greitėjimui skirtą eismo juostą, tiek prieš rikiuodamasi į antrą eismo juostą, įsitikino, kad automobilių nėra. L. R. parodymai, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, išskyrus J. K. parodymams. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. nurodė, kad vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta, apie 35-40 km/h greičiu. Likus apie 10 metrų iki išvažiavimo iš degalinės pastebėjo, kad iš degalinės teritorijos suka į kairę puse automobilis „Audi A3“, kuris važiavo apie 10 km/h greičiu. Tuo metu kai „Audi A3“ važiavo greitėjimo juosta jų automobiliai susilygino. Vėliau „Audi A3“ automobilis buvo pervažiavęs ištisinę ženklinimo liniją, esančią kairėje pusėje, bet pasibaigus greitėjimui skirtai eismo juostai 3-5 metrams, jau vėl važiavo antroje eismo juostoje. Jo automobilis tuo metu važiavo atsilikęs nuo „Audi A3“ puse automobilio ilgio. Dar pavažiavus apie kelis metrus automobilis „Audi A3“ kliudė jo automobilį, dešiniu galiniu ratu, ir 5-7 metrus stabdant toliau jį spaudė į dešinę pusę. Analizuojant J. K. parodymus nustatyta, kad jo pateikti parodymai prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams, nes po eismo įvykio darytose nuotraukose bei eismo įvykio vietos schemoje aiškiai matosi, kad eismo įvykio vietoje „Audi A3“ automobilis stovi nepasisukęs į dešinę pusę, o labiau į kairę pusę, jo ratai stovi tiesiai, o ne pasukti į dešinę pusę. Be to tuo metu kai automobilis „Audi A3“ išsuko iš degalinės į greitėjimo juostą. J. K. nurodytu 10 km/h greičiu, J. K. važiuojant apie 35-40 km/h greičiu, važiuoti šalia vienas kito automobiliai, kai greitėjimo juostos ilgis apie 23 metrai, negalėjo, nes „VW Golf“ greitis buvo apie 3,5 karto didesnis už „Audi A3“ greitį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmame paaiškinime, rašytame 2017 m. rugsėjo 20 d. J. K. nenurodė fakto, kurį vėliau bylos nagrinėjimo metu pateikė kaip esminį, kad „Audi A3“ automobilis, buvo pervažiavęs kairėje greitėjimo juostos esančią ištisinę ženklinimo liniją ir rikiavosi į antrą eismo juostą jau pasibaigus greitėjimo juostai, t. y. neleistinoje vietoje, kas J. K. sąlygojo eismo įvykio kilimą. Byloje nėra pakankami surinkta neginčijamų įrodymų, kad J. K. privalėjo važiuoti pirma eismo juosta ar arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, nes abu vairuotojai nurodo prieštaringas aplinkybes ir kaltinti dėl šių pažeidimų J. K. nėra pagrindo.

2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas J. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2017 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 50ANN-123803637-17 ir nutraukti administracinę bylą jo atžvilgiu.

Skundas motyvuojamas tuo, kad Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas 2017 m. spalio 18 d. nutarimu už ANK 417 straipsnio 8 dalies pažeidimą jį nubaudė 12 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 18 val. 09 min. vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), J. Biliūno gatvėje, Panevėžio mieste, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuojant antra eismo juosta automobiliui ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus, trenkėsi į automobilį ,,Audi A3“ ir apgadino abu automobilius. Mano, kad Panevėžio AVPK Kelių policijos nutarimas neteisėtas, todėl naikintinas. Nukentėjusioji L. R. savo 2017 m. rugsėjo 21 d. paaiškinime Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybai nurodė, kad „..išvažiavusi iš greitėjimo juostos persirikiavau į antrą eismo juostą, persijungiau antrą bėgį, greitis buvo apie 20-30 km/h. Prieš persirikiuojant į antrą juostą, pažiūrėjau per veidrodėlį, mašinų nemačiau. Persirikiavus į antrą juostą pavažiavau daugiau nei 20 metrų. Tada pajutau smūgį“. 2017 m. spalio 18 d. papildomame paaiškinime L. R. jau nurodo, kad „.. iš greitėjimo eismo juostos iš karto važiavau į antrą eismo juostą. Greitėjimo juosta praktiškai nevažiavau, tik ją pervažiavau. Antra eismo juosta iki susidūrimo važiavau apie 20 metrų. Tada pajutau smūgį“. Tokius L. R. paaiškinimus administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas vertino, kaip neprieštaraujačius kitiems byloje surinktiems įrodymams, išskyrus jo parodymams. Savo išvadą jis grindžia eismo įvykio vietoje darytomis nuotraukomis ir eismo įvykio vietos schema, kur nurodyta, kad automobilis ,,Audi A3“ stovi nepasisukęs į dešinę pusę, o labiau į kairę pusę, jo ratai stovi tiesiai. Mano, kad tokia išvada yra nepagrįsta ir nelogiška. Jeigu tikėti L. R. paaiškinimais, kad ji, persirikiuodama iš greitėjimo juostos į antrą eismo juostą, automobilių, važiuojančių tiek pirma tiek antra eismo juostomis nematė, o persirikiavusi į antrą eismo juostą ja pavažiavo daugiau kaip 20 metrų ir tik tada pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės galinį ratą, tai reikštų, kad jo vairuojamas automobilis iš pirmos eismo juostos turėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kurioje jau buvo L. R. vairuojamas automobilis ,,Audi A3“. Tai prieštarauja ne tik jo paaiškinimams, kad jis važiavo antra eismo juosta, bet ir nustatytiems automobilių sužalojimams. Jeigu L. R. vairuojamas automobilis, persirikiavęs iš greitėjimo juostos, daugiau nei 20 metrų važiavo antra eismo juosta, tai jis, važiuodamas antra eismo juosta, galėjo savo automobilio priekine dalimi kliudyti ,,Audi A3“ galinę dalį, o ne savo automobilio kairiu sparnu kliudyti ,,Audi A3“ galinį dešinį ratą, galinį dešinį sparną. Tokie automobilių sužalojimai galėjo gautis, tik L. R. vairuojamam automobiliui staiga iš kairės išsukus į jo eismo juostą. Akivaizdu, kad po automobilių susidūrimo, jie dar kurį laiką riedėjo pirmyn, o ne sustojo tą pačią akimirką. Taip pat akivaizdu, kad automobilio ,,Audi A3“ vairuotoja, pajutusi smūgį į automobilio dešinę galinę dalį, tam kad išvengti tolesnio automobilių žalojimo, intuityviai turėjo pasukti vairą kairėn. Po susidūrimo su ,,Audi A3“, jis pasuko vairą dešinėn, kad nebesiliestų jų automobiliai ir jis pro vairuotojo dureles galėtų išlipti iš automobilio. Būtent tai ir užfiksuota po eismo įvykio sudarytoje eismo įvykio schemoje. Tai matyti ir byloje esančiose fotonuotraukose. Skunde pažymima, kad jis (J. K.) J. Biliūno gatvės antra eismo juosta važiavo todėl, kad pirmoje eismo juostoje stovėjo kelininkų automobilis į kurį kelio darbininkai dėjosi savo darbo priemones. Tuoj po įvykio minėtas kelininkų automobilis išvažiavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nutarime administracinio nusižengimo byloje padaryta išvada, kad jis, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuojant antra eismo juosta automobiliui ,,Audi A3“, nepaliko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus, trenkėsi į automobilį ,,Audi A3“, ir apgadino abu automobilius, yra nepagrįsta ir klaidinga. Būtent automobilio ,,Audi A3“ vairuotoja L. R., išvažiuodama iš greitėjimo juostos (o faktiškai jau pasibaigus greitėjimo juostai kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją), nepraleido jo vairuojamo automobilio ,,VW Golf“, važiuojančio antra eismo juosta, ir dėl to įvyko susidūrimas dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Tuo L. R. pažeidė KET 112 punktą, kuris sako „jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“.

Teismo posėdyje J. K. palaikė skundą, prašė jį tenkinti paaiškino, kad važiavo Senamiesčio gatve link ,,Ekrano“ pusės ir suko į J. Biliūno gatvę. Važiavo antrąja eismo juosta, nes pirmoje juostoje ,,ant kampo“ stovėjo kelininkų automobilis į kurį darbininkai krovė daiktus, automobilis iš karto po avarijos išvažiavo. Važiuojant antrąja eismo juosta jis matė kaip automobilis ,,Audi“ išvažiavo iš degalinės į greitėjimo juostą, jie susilygino. Automobilis ,,Audi“ padidino greitį ir jį užspaudė dešiniu ratu, t. y. užkirto jam kelią. Jis važiavo maždaug 35-40 km/h greičiu, antrąją eismo juostą, nekeisdamas važiavimo krypties. Kitas automobilis kirsdamas ištisinę liniją užkirto jam kelią. Po eismo įvykio apgadintas jo automobilio ,,VW Golf“ priekinio bamperio kairės pusės kraštas ir priekinis sparnas bei ratlankis. Įvykio metu automobiliai kontaktavo ratas į ratą, kito automobilio apgadintas galinis dešinės pusės ratas. Po kontakto automobiliai dar pavažiavo kažkiek metrų kol sustojo, nes kitas automobilis jį spaudė. Po įvykio savo automobiliu truputį pavažiavo į priekį, kad galėtų atidaryti dureles ir iš jo išlipti.

J. K. atstovas advokatas A. C., prašė skundą patenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. K. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2017-09-20 prieš išvažiuodama iš degalinės sustojo apsidairė ir kadangi nebuvo automobilių pradėjo važiuoti. Įvažiavusi į greitėjimo juostą ja nevažiavo, o kirto, nes automobilių nematė, o juosta yra labai trumpa. Važiavo greitėjimo juosta ir įsijungusi antrą pavarą pajuto smūgį į galinį ratą. Susidūrimas įvyko posūkyje antroje juostoje, pasibaigus greitėjimo juostai, ji tuo metu važiavo antra juosta. Po smūgio ji iš karto sustojo, nes greitis nebuvo didelis apie 40 km/h. Kitas automobilis - VW,,Golf“, atsitrenkė į jos automobilio galą, tada prabraukė šoną, kažkiek pavažiavo ir sustojo. Išlipęs iš ,,Golfo“ vairuotojas aiškino, kad „tu užkišai automobilį“. Ji nesileido į kalbas nufotografavo automobilius ir iškvietė policiją. Jos automobiliui apgadintas galinis sparnas, ratas, priekinės ir keleivio durelės. Automobilis draustas ,,Lietuvos draudime“. Į draudimo bendrovę dar nesikreipė, nes laukia teismo sprendimo. Eismo įvykio vietoje esanti salelė įvykio dieną subrūkšniuota nebuvo, tai buvo padaryta po eismo įvykio. Po eismo įvykio ji iš karto nuspaudė automobilio stabdžius ir greitai sustojo, automobilio ratai nečiuožė ABS nesuveikė, vairo nesukiojo. Įvykio liudytojų daugiau nebuvo. Gatvėje stovinčio kelininkų automobilio ji nematė.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir 2017 m. spalio 18 d. priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 418 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Nagrinėjamu atveju J. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 126 punkto pažeidimą, kuris numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 50 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 25 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. neigia savo kaltę dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo nurodydamas, jog ne jis, o būtent automobilio ,,Audi A3“ vairuotoja L. R., išvažiuodama iš greitėjimo juostos, o faktiškai jau pasibaigus greitėjimo juostai kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, nepraleido jo vairuojamo automobilio ,,VW Golf“, važiuojančio antra eismo juosta ir dėl to įvyko susidūrimas dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. J. K. manymu L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 112 punktą, kuris sako „jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“. J. K. teigia, kad jis važiavo antrąja eismo juosta, nes pirmoje juostoje ,,ant kampo“ stovėjo kelininkų automobilis, į kurį buvo kraunami daiktai. Šis automobilis (kelio remontininkų) iš karto po avarijos nuvažiavo. J. K. nurodė, kad važiuojant antrąja eismo juosta jis matė kaip automobilis ,,Audi“ išvažiavo iš degalinės į greitėjimo juostą, jie susilygino, automobilis ,,Audi“ padidino greitį ir jį užspaudė dešiniu ratu, t. y. užkirto jam kelią. Jis tuo metu važiavo maždaug 35-40 km/h greičiu, antrąją eismo juostą, nekeisdamas važiavimo krypties. J. K. teigia, kad įvykio metu automobiliai kontaktavo ratas į ratą, kito automobilio (Audi) apgadintas galinis dešinės pusės ratas; po kontakto automobiliai dar pavažiavo kažkiek metrų, kol sustojo, nes kitas automobilis jį spaudė. J. K. nurodo, kad po įvykio savo automobiliu truputį pavažiavo į priekį, kad galėtų atidaryti dureles ir iš jo išlipti. Tokius J. K. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jeigu kaip teigia J. K., jis važiuodamas matė iš degalinės išvažiuojantį ,,Audi“ automobilį, važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje eismo juostoje ,,ant kampo“ stovėjo kelininkų automobilis, tai jis būdamas atsakingu vairuotoju privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų, kurie numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 50 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 25 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Šiuo atveju J. K., kaip jis teigia, matydamas pirmoje eismo juostoje kelininkų automobilį (šią aplinkybę nukentėjusioji kategoriškai neigia), važiavo antrąja eismo juosta ir priekyje matydamas išvažiuojantį iš degalinės ir sukantį į kairę L. R. vairuojamą ,,Audi“ automobilį, atsižvelgdamas į greitį, privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismo vertinimu būtent J. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir sukėlė eismo įvykį.

Teismas sutinka su atlikusio tyrimą ir priėmusio nutarimą Institucijos atstovo E. K. paaiškinimu ir įvykio vietos fotografijos komentaru, kad įvažiavimas nėra visiškai tiesus, yra nedidelis posūkis, todėl automobiliai nevažiuoja visiškai tiesiai, dėl to buvo įmanomas toks automobilių susidūrimas, nes priekyje važiuojantis automobilis, visą laiką suka dešiniau ir atsiranda galimybė iš galo važiuojančiam automobiliui trenktis į dešinį kampą ir praslysti priekiu apgadinant tik savo priekinę automobilio dalį, kaip ir buvo šiuo atveju. Šias aplinkybes patvirtina ir po eismo įvykio sudaryta eismo įvykio schema, kurioje fiksuotos tokiam susidūrimui būdingos automobilių ,,Audi A 3“ ir ,,VW Golf“ padėtys.

Nukentėjusioji L. R. paaiškino, kad ji prieš išvažiuodama iš degalinės sustojo apsidairė ir kadangi nebuvo automobilių pradėjo važiuoti. Greitėjimo juosta ji nevažiavo, o ją kirto, nes automobilių nematė ir greitėjimo juosta buvo labai trumpa. L. R. teigimu, ji važiavo įsijungusi antrą pavarą ir pajuto smūgį į galinį ratą. Susidūrimas įvyko posūkyje antroje juostoje, pasibaigus greitėjimo juostai. Po smūgio ji iš karto sustojo, nes greitis nebuvo didelis apie 40 km/h. Kitas automobilis - VW,,Golf“ atsitrenkė į jos automobilio galą, tada prabraukė šoną, kažkiek pavažiavo ir sustojo. Tokie L. R. paaiškinimai neprieštarauja ir atitinka byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei policijos pareigūnų R. G. ir R. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs, juos pilnai patvirtina ir papildo teismo posėdžio metu duoti Institucijos atstovo duoti paaiškinimai, todėl įvertimu duomenų visumą, nukentėjusiosios parodymus teismas laiko objektyviais ir patikimais. Teismas vertindamas įvykio aplinkybes įvertina ir tai, kad nustatyta, jog J. K. vairuojamas automobilis trenkėsi į L. R. vairuojamo automobilio šoną. Be to, pažymėtina, jog nepaisant to, kad J. K. važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje juostoje stovėjo kelininkų automobilis ši aplinkybė nepaneigia Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatytų reikalavimų, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nutarime pagrįstai konstatuota, kad J. K. šio Kelių eismo taisyklių punkto nesilaikė ir kaltu dėl eismo įvykio pripažintas pagrįstai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 50ANN-123803637-17 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir J. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinė nuobauda J. K. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ANK šeštojo skyriaus, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. skundo netenkinti, ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50ANN-123803637-17 palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.