- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-412-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00662-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- H. Ž., A. Ž.
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens H. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys A. Ž., H. Ž., išvadą teikiančios institucijos Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius, Klaipėdos miesto socialinės paramos centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti jam rūpybą bei paskirti A. Ž. jo rūpintoju. Nurodė, kad yra neįgalus, nedarbingas, jam nuo 2021 m. liepos 1 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Dėl tokios būklės jis negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, todėl jam būtina kitų asmenų pagalba. Pareiškėjas savo rūpintoju prašė paskirti A. Ž., kuris ir šiuo metu juo rūpinasi ir sutinka būti paskirtas jo rūpintoju.
2. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo H. Ž. atsiliepimu į prašymą prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad A. Ž., būdamas garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos tikrai negalėjo savarankiškai surašyti teismui pateikto prašymo. Be to, pats asmeniškai rūpinasi savo tėvo buitimi ir sveikata, nuveža pas gydytojus, išmaudo, sprendžia gyvenamojo būsto einamojo remonto klausimus, o tuo tarpu A. Ž. tik kartą per savaitę atveža maisto ir sumoka komunalines išlaidas. Mano, kad A. Ž. rūpestis seneliu yra nenuoširdus, pagrįstas vien materialiniu išskaičiavimu.
4. Išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius pateikė išvadą dėl rūpybos steigimo ir rūpintojo pakyrimo, išvadoje nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas senyvo amžiaus, dėl sveikatos būklės negali savęs aptarnauti, savarankiškai spręsti įvairių savo gyvenimo problemų, atlikti pareigų ir užtikrinti savo teisių įgyvendinimo. Dėl nuolatinio specialiosios priežiūros poreikio yra apribota jo veikla, jam yra būtina kito asmens slauga ir priežiūra, pagalba buityje, rūpinantis sveikata, atstovaujant ir ginant jo teisėtus interesus įstaigose ir institucijose. Institucijos vertinimu, rūpintoju prašomas paskirti A. Ž. gali tinkamai atlikti rūpintojo pareigas.
5. Išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto socialinės paramos centras pateikė išvadą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo pakyrimo, išvadoje nurodė, kad su prašymu sutinka. Pažymėjo, kad A. Ž. dėl negalios nevaikšto ir neišeina į lauką, be kito žmogaus pagalbos savarankiškai negali pasirūpinti savimi, negali apsirūpinti maisto produktais, vaistais, tvarkytis namuose, negali pats pasigaminti maisto ir tik iš dalies gali savarankiškai pavalgyti, todėl jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. A. Ž. kasdien su savo žmona ir trimis mažamečiais vaikais lankosi pas savo senelį, rūpinasi jo buitimi, organizuoja sveikatos priežiūrą. A. Ž. sutinka, kad A. Ž. taptų jo rūpintoju, pasitiki juo ir yra užtikrintas, kad jis veiks jo naudai ir rūpinsis juo iki mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi prašymą tenkino, nustatė pareiškėjui A. Ž. rūpybą, paskyrė A. Ž. veiksnaus A. Ž. rūpintoju.
7. Teismas nurodė, kad, įvertinus byloje pateiktus dokumentus, globos institucijų išvadas dėl rūpybos būtinumo, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, todėl pareiškėjo prašymu jam nustatytina rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 509 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.279 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, kad abiejų kandidatų, kurie pageidauja būti paskirti rūpintojais, fizinės galimybės pasirūpinti pareiškėju yra vienodos. Suinteresuoti asmenys H. Ž. ir A. Ž. yra sveiki, darbingi, be žalingų įpročių ar priklausomybių, šiuo metu dirbantys, darbdavių charakterizuojami teigiamai, neteisti, administracine tvarka bausti už šiurkščiais nelaikytinus administracinius nusižengimus, jų sveikatos būklė leidžia jiems eiti rūpintojo pareigas, abu yra sukūrę šeimas, turi nepilnamečių vaikų, jų šeimos nariai sutinka ir neprieštarauja, kad jie tokias pareigas apsiimtų ir tinkamai vykdytų. Abu gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. mažiau nei 30 km atstumu nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos. Kitų asmenų, norinčių ar galinčių rūpintis pareiškėju, nėra. Kadangi nė vienas iš kandidatų neturi išskirtinai geresnių fizinių galimybių suteikti reikalingą pagalbą ir užtikrinti kokybiškesnį rūpintojo pareigų vykdymą, teismas nagrinėjamoje byloje didžiausią reikšmę teikė pareiškėjo norui ir pageidavimui bei tarpusavio santykiams.
8. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys (Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus ir Klaipėdos miesto socialinės paramos centro išvados dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo ir teismo posėdžio metu duoti paties pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai) patvirtina, jog suinteresuotas asmuo A. Ž. rūpinasi pareiškėju tinkamai, nuolat lanko ir rūpinasi, padeda buityje ir kasdienėje rutinoje, palaiko ir užjaučia, tarpusavio santykiai geri. A. Ž. yra patenkintas savo priežiūra, pasitiki A. Ž., priekaištų dėl rūpinimosi jam neturi. Tiek prašyme, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad A. Ž. bendravimas su juo yra nuoširdesnis ir paprastesnis, todėl mano, jog tinkamiausias atlikti rūpintojo pareigas yra būtent A. Ž. Pats A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nori būti A. Ž. rūpintoju, jam rūpi senelio sveikata ir jo gerovė, dažnai bendrauja, yra artimi, atstumas nuo A. Ž. gyvenamosios vietos iki A. Ž. gyvenamosios vietos nėra kliūtis tinkamai vykdyti rūpintojo pareigas. A. Ž. žino visas rūpintojo pareigas ir tinkamai jas įgyvendina. Pagrindai, leidžiantys teismui abejoti suinteresuoto asmens A. Ž. tinkamumu tapti pareiškėjo rūpintoju, nenustatyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas A. Ž. yra reiklus, valdingas, sunkaus charakterio, visus laiko „ant blakstienų“, tačiau suinteresuotas asmuo A. Ž. apie tai neužsiminė nė vieno posėdžio metu, nesiskundė, kad jam sunku prižiūrėti pareiškėją, tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo yra nuoširdžiai atsidavęs ir rūpinasi jam artimu žmogumi. Visas suinteresuoto asmens H. Ž. atsiliepime nuodytas aplinkybes apie tai, kad A. Ž. rūpestis pareiškėju apsiriboja tik maisto atvežimu kartą per savaitę ir komunalinių išlaidų apmokėjimu, teismo posėdžio metu paneigė pats pareiškėjas ir apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad A. Ž. visapusiška senelio priežiūra rūpinasi pats, paruošia vakarienę, paduoda vaistus, kartu praleidžia naktį, ryte paruošia pusryčius ir išvažiuoja į darbą, dienos metu keičiasi su žmona, kuri atvažiuoja paruošti pietus ir sutvarkyti namus. Nė vienas suinteresuoto asmens H. Ž. atsiliepime suformuluotas kaltinimas A. Ž. nėra pagrįstas ar buvo įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis teismo nagrinėjimo metu.
9. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į globos (rūpybos) institucijų išvadas, liudytojų paaiškinimus, susiklosčiusius faktinius rūpybos santykius, pareiškėjo A. Ž. prašymą bei išreikštą nuomonę dėl rūpintojo kandidatūros, moralines A. Ž. savybes, pareiškėjo rūpintoju skirtinas A. Ž., kuris sutinka būti rūpintoju, turi galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, kliūčių, dėl kurių A. Ž. negalėtų būti paskirtas rūpintoju, nenustatyta. Išvadą teikiančių institucijų atstovai sutinka, kad pareiškėjo rūpintoju būtų paskirtas A. Ž. Suinteresuotas asmuo A. Ž. faktiškai A. Ž. rūpinasi ir jį prižiūri, tarp pareiškėjo ir A. Ž. jau susiklostė faktiniai rūpybos santykiai, jų tarpusavio santykiai yra geri, juos sieja artimas ryšys, todėl, teismo vertinimu, A. Ž. galės ir toliau tinkamai įgyvendinti rūpintojo funkcijas, atsižvelgiant į pareiškėjo interesų prioriteto principą (CK 3.279 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas neprašė skirti jo turto administratoriaus, todėl šis klausimas nespręstinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo H. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 509 straipsnį ir CK 3.279 straipsnį, ignoruodamas imperatyvų įstatymo reikalavimą, kad rūpyba gali būti nustatyta ir rūpintojas gali būti paskirtas tik pagal pareiškėjo, globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojantį CPK 185 straipsnį – priimdamas skundžiamą nutartį neįsitikino, kad byloje nėra pakankamai įrodymų nustatyti reikšmingoms bylos aplinkybėms, tai yra, kuris asmuo surašė ir pasirašė A. Ž. prašymą dėl rūpybos nustatymo. Teismas nutartyje visiškai nevertino A. Ž. prašymo, kad jokio prašymo dėl rūpybos jam nustatymo jis nerašė. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 212 straipsnyje nustatytas taisykles dėl ekspertizės skyrimo, nepakankamai motyvuotai atsisakęs skirti rašysenos ir parašų tikrumo ekspertizę, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant klausimus dėl ekspertizės skyrimo, todėl neteisingai išsprendė bylą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo buvo paduotas tinkamo subjekto, t. y. paties pareiškėjo A. Ž. Teisės aktai nedraudžia, kad procesinius dokumentus teismui pareiškėjui parengti padėtų kiti subjektai, jeigu jis neturi pakankamai žinių ir sugebėjimų juos parengti pats. Asmenys gali pasitelkti ir artimųjų pagalbą siekiant parengti turinio ir formos reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą. Tokiu atveju, jeigu procesinis dokumentas bus pasirašytas pareiškėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas pateiktas pareiškėjo, nepriklausomai nuo to, kas jam tą procesinį dokumentą (šiuo atveju – prašymą) padėjo surašyti. Pareiškėjas A. Ž. prašymą nustatyti jam rūpybą palaikė ir prašė jį tenkinti, todėl teismas neturėjo pagrįsto pagrindo abejoti, kad prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo pateikė ne pareiškėjas A. Ž., bet kitas subjektas. Tuo labiau, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nesakė, jog prašymo dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo jis nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas A. Ž. yra veiksnus asmuo ir jis prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo palaikė, pagrįstai laikytina, kad teismas priėmė teisingą sprendimą ir nebuvo jokio pagrindo prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo palikti nenagrinėtą, nes prašymas visiškai atitiko pareiškėjo A. Ž. valią, jo teises ir teisėtus interesus. Ekspertizė skiriama tik tuo atveju, jeigu jos skyrimas pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Tai patvirtina ir galiojantis teisinis reglamentavimas, ir suformuota teismų praktika. Iš atskirojo skundo nėra pakankamai aišku, kokiu konkrečiu būdu pasireiškia pažeidimas, nes teismas neprivalo skirti ekspertizės, tą patvirtina ir CPK 212 straipsnio normos dispozicija, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad teismas gali skirti ekspertizę, o ne privalo. Tai leidžia spręsti, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar ekspertizės skyrimas yra būtinas, ar tai nepagrįstai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir pan. Vien tas faktas, jog suinteresuoto asmens H. Ž. prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo tenkintas, nesudaro pakankamo pagrindo nuspręsti, jog teismas pažeidė materialinės ar procesinės teisės normas, bylą išnagrinėjo neteisingai ir nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros. Šiuo atveju teismas priėmė teisingą sprendimą (nutartį) ir visiškai pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, nes ekspertizė trunka ilgą laiko tarpą, o rūpybos klausimą reikalinga spręsti nedelsiant siekiant užtikrinti pareiškėjo A. Ž. teises ir teisėtus interesus. Tą faktą, kad rūpyba A. Ž. yra reikalinga, teismo posėdžio metu patvirtino ne tik pats pareiškėjas, bet ir suinteresuoti asmenys H. Ž. ir A. Ž. bei išvadą teikiančios institucijos. Pareiškėjas A. Ž. išreiškė valią, kad jam būtų nustatyta rūpyba ir būtų paskirtas rūpintojas, todėl teismas neskirdamas ekspertizės pasielgė teisingai, nes ši byla galėjo būti išspręsta teisingai nepaskyrus ekspertizės. Tai visiškai atitinka ne tik bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi buvo užkirstas kelias nepagrįstam bylos nagrinėjimo vilkinimui. Aplinkybė, jog buvo priimtas suinteresuotam asmeniui H. Ž. nepalankus teismo sprendimas (nutartis), savaime nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teismą bylą išnagrinėjo netinkamai.
12. Išvadą teikianti institucija Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, dalyvavusių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjas būdamas senyvo amžiaus dėl sveikatos būklės negali savęs aptarnauti, savarankiškai spręsti įvairių savo gyvenimo problemų, atlikti pareigų ir užtikrinti savo teisių įgyvendinimo. Dėl nuolatinio specialiosios priežiūros poreikio yra apribota jo veikla ir dalyvavimas ir jam yra būtina kito asmens slauga ir priežiūra, pagalba buityje, rūpinantis sveikata, atstovaujant ir ginant jo teisėtus interesus įstaigose ir institucijose. Iš teismo posėdžių metu darytų garso įrašų girdėti, kad juose A. Ž. aiškiai dėstė savo mintis, išreiškė savo valią dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu visi suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl pareiškėjo prašymo nustatyti jam rūpybą ir sutiko, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės rūpyba yra steigtina. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti A. Ž. išreikšta valia dėl pateikto prašymo ir, nesant byloje ginčo dėl rūpybos nustatymo pareiškėjui, teismas prašymą tenkino ir nustatė pareiškėjui A. Ž. rūpybą rūpintoju paskiriant A. Ž. Iš teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad buvo sprendžiamas suinteresuoto asmens H. Ž. prašymas dėl rašysenos ir parašų tikrumo skirti ekspertizę. Teismas posėdyje išklausęs pareiškėjo valią, dalyvavusių asmenų nuomones, argumentus bei įsitikinęs, kad ginčo dėl rūpybos nustatymo pareiškėjui nėra, nutarė atmesti suinteresuoto asmens H. Ž. anksčiau minėtą prašymą. Pažymėjo, kad toks prašymas užvilkintų bylos nagrinėjimo procesą, abu suinteresuoti asmenys sutinka dėl rūpybos instituto nustatymo pareiškėjui ir byloje yra pakankamai įrodymų, kad pareiškėjui yra būtina tokia pagalba. Prašo nevertinti suinteresuoto asmens atskirajame skunde minėtų civilinių bylų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jomis remtis, kadangi paminėtos bylos ir nagrinėjamos bylos argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas, visiškai skiriasi ir negali būti pritaikomas šiuo nagrinėjamos bylos atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo A. Ž. prašymas ir nustatyta pareiškėjui A. Ž. rūpyba bei rūpintoju paskirtas A. Ž.
16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 212, 509 straipsnius ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.279 straipsnį, todėl neteisingai išsprendė bylą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
17. Plungės apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 9 d. gautas ranka rašytas prašymas pareiškėjui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti rūpybą, rūpintoju paskiriant pareiškėjo anūką A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, jog jį pasirašo pats pareiškėjas A. Ž. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. yra neįgalus – jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. liepos 19 d. sprendimais nuo 2021 m. liepos 1 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas A. Ž. yra veiksnus, tačiau dėl savo sveikatos būklės negali pats savimi pasirūpinti ir jam reikalinga rūpyba, nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. vasario 11 d. nutartimi prašymą tenkino.
18. Pareiškėjo sūnus – suinteresuotas asmuo H. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atskiruoju skundu neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, jog pareiškėjui reikalinga rūpyba, taip pat, kad tinkamiausias atlikti rūpintojo pareigas yra būtent pareiškėjo anūkas A. Ž. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais pirmosios instancijos teismo motyvų ir argumentų nekartoja ir papildomai dėl jų nepasisako.
19. Atskiruoju skundu nurodomi tik procesinės teisės normų – CPK 185, 212, 509 straipsnių ir CK 3.279 straipsnio – pažeidimai. Atskirajame skunde teigiama, kad teisės aktai imperatyviai reikalauja, jog prašymą dėl rūpybos nustatymo privalo surašyti ir pasirašyti pats pareiškėjas, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž. prašymo teismui dėl rūpybos jam nustatymo nesurašė, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad prašymą dėl rūpybos nustatymo pats pareiškėjas pats ir pasirašė. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens H. Ž. prašymo paskirti pareiškėjo rašysenos ir parašų tikrumo ekspertizę, motyvuodamas tuo, jog teismo ekspertizės paprastai užtrunka pusę metų ar ilgiau, o pareiškėjui rūpyba reikalinga nedelsiant.
20. CK 3.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. CPK 509 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.
21. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju teisės aktai nenustato jokių reikalavimų procesinio dokumento – prašymo nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją – rengimui. Teisės aktuose nenustatyta, ar šie prašymai turi būti surašyti ranka, ar gali būti atspausdinti, taip pat nenustatyta, kad juos turėtų rengti būtent pats prašymą teikiantis asmuo, nereikalaujama pateikti jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teisės aktai imperatyviai reikalauja, jog prašymą dėl rūpybos ir rūpintojo paskyrimo nustatymo privalo surašyti pats pareiškėjas.
23. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teisės aktai imperatyviai reikalauja, jog prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo šiuo atveju privalėjo pasirašyti pats pareiškėjas. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-569/2002 kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas A. Ž. teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad prašymo pats nerašė, tačiau prašymą nustatyti jam rūpybą ir paskirti rūpintoją A. Ž. palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaip minėta, teisės aktai nenustato reikalavimo tokio prašymo rengimui, t. y. jog šį prašymą turi parengti pats pareiškėjas. Aplinkybė, kad prašymą galbūtparengė ne pats pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad šį prašymą taip pat pasirašė ne pats pareiškėjas. Jokių duomenų, įskaitant ir pareiškėjo pasisakymus teismo posėdžio metu, apie tai, kad prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo galbūt pasirašė ne pats pareiškėjas, byloje nėra. Priešingai – aplinkybės, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti, patvirtina, kad prašymas atitinka pareiškėjo tikrąją valią, todėl paneigia abejones, kad prašymą pasirašė ne jis pats. Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, vadovaujantis tiek įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, tiek ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, konstatuotina, jog nenustatyta aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl to, kad prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo pasirašė pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, jog tokios abejonės teismui pagrįstai turėjo kilti, atmestini kaip nepagrįsti.
25. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos. Tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavus, jog teisės aktai nereikalauja, jog prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo surašytų pats pareiškėjas, taip pat, jog nenustatyta aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl to, kad prašymą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo pasirašė pats pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti pareiškėjo rašysenos ir parašų tikrumo ekspertizę. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje atsisakymą skirti ekspertizę motyvavo tik tuo, jog teismo ekspertizės paprastai užtrunka pusę metų ar ilgiau, o pareiškėjui rūpyba reikalinga nedelsiant, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą šiuo klausimu. Toks sprendimas visiškai atitinka tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tiek ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi teismui neiškilus neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų nėra pagrindo ekspertizę skirti, be to, buvo užkirstas kelias nepagrįstam bylos nagrinėjimo vilkinimui.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui, pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir pasitvirtinus atskirajame skunde nurodomai aplinkybei, jog teoriškai galbūt prašymą pasirašė ne pats pareiškėjas, atsižvelgiant į tai, jog jis šį prašymą teismo posėdžio metu palaikė ir prašė jį tenkinti, labai tikėtina, kad toks prašymo trūkumas pareiškėjo būtų pašalintas ir tai neturėtų įtakos teisingam šios bylos išsprendimui.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties teisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.