Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, nukentėjusiems R. G. ir V. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 1991-01-30 Vilkaviškio rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, 2) 1997-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, 3) 2002-11-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 300 litų vertės turto konfiskavimu, 4) 2005-06-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 5) 2007-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 5 MGL (625 litų) bauda, baudos nesumokėjęs, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. G. 2007-05-11 apie 23 valandą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų dūrė nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip keturis kartus peiliu, iš jų tris kartus į dešinę šlaunį ir vieną kartą į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje ir kiauryminį pilvo viršutinės dalies dešinės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą su taukinės bei plonosios žarnos pažeidimu, dėl šio sužalojimo padarydamas nukentėjusiajam R. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis E. G. tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, bute (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus dūrė nukentėjusiajam V. S. į kairę šlaunį ir į kairę ranką, tris kartus sudavė ranka į veidą, padarydamas V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršutinėmis pjautinėmis žaizdelėmis kairėje šlaunyje, kairio žasto srityje, poodine kraujosruva kairės ausies srityje, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kraujosruva viršutinės lūpos srityje.

Kaltinamasis E. G. kaltu, padaręs jam inkriminuojamas veikas, prisipažino ir parodė, kad pažįsta abu nukentėjusiuosius, su jais susipykęs nebuvo. 2007-05-11 buvo žvejoti, grįždamas susitiko R. G. ir V. S.. Nutarė kartu išgerti alaus ir visi parėjo pas V. S. į namus. Buvo atėję dar du vyrai, bet jie greitai išėjo, tada jokio konflikto dar nebuvo. Ant R. G. jis užpyko dėl to, kad šis atlikinėjo gamtinius reikalus neužsidaręs tualeto durų. Jis padarė R. G. pastabą, šis jam įžeidžiančiai atsakė. Užpykęs ant R. G. už pasakytus įžeidžiančius žodžius, jis vieną kartą jam smogė nuo stalo paimtu peiliu. Jo manymu, V. S. ketino ginti R. G., užsimojo į jį stikline, tada jis sudavė V. S. ranka, po to dūrė peiliu. Po to jis iš buto pasišalino, peilį išmetė. Kitą rytą kaimynas jam papasakojo, kad R. G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išgabentas į ligoninę. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir išreiškė apgailestavimą dėl įvykio.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad E. G. pažįsta, su juo nebuvo susipykęs. 2007-05-11 jis susitiko E. G., nusipirko alaus ir nuėjo pas V. S. išgerti. Į butą dar atėjo du matyti žmonės, bet jie pabuvo trumpai ir išėjo. Jie išgėrė nemažai, gal ir padaugino. Nuėjęs į tualetą, jis neužsidarė durų, dėl to E. G. užpyko. Ką jis sakė, neprisimena, neprisimena ir to, ką atsakė E. G.. Mano, kad galėjo įžeisti kokiu nors žodžiu, bet nėra agresyvus. Po to jis pajuto skausmą pilve, ėmė tekėti kraujas. Jis nuėjo į kambarį, V. S. jį paguldė. Rytą kaimynas iškvietė greitąją pagalbą, jis buvo operuotas ir gydomas. Kaip buvo sužalotas V. S. jis nematė, įvykio aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo girtas. Ant E. G. jis nepyksta, ankščiau jokių incidentų su juo nėra buvę.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. 2007-05-11 taisė kaimyno siuvimo mašiną. Pas jį atėjo E. G. su dviem vaikinais, atsinešė alaus, pasiūlė ir jiems išgerti. Visi kartu išgėrė, E. G. išėjo. Po kurio laiko E. G. grįžo su R. G.. Buvo jau apie 22-23 val. R. G. nuėjo į tualetą. E. G. pasiėmė peilį, vartė jį ir staiga be priežasties dūrė jam į koją, po to dar kartą dūrė į ranką. E. G. ėmė trankytis, daužyti daiktus, po to nuėjo į virtuvę. Ten E. G. jam trenkė, išmušė dantį, jiedu susigrūmė.. Nuėjęs į savo kambarį, jis girdėjo, kaip E. G. kažką su R. aiškinosi. Riksmų nebuvo, girdėjosi tik pokalbis. Kai E. G. išėjo, jis nuėjo ir užsirakino duris. Jis nebuvo girtas, tačiau nematė, kad R. G. būtų sužalotas, o ir pats jis jam nieko nesakė, tik prašė neišjungti šviesos. Jiedu atsigulė miegoti. Iš ryto atėjo kaimynas, pamatė, kad R. visas kruvinas ir prastai atrodo. Kaimynas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį patį gydytojas nusiuntė pas ekspertus. Jis mano, kad rimto motyvo konfliktui nebuvo.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 5-9) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, iš įvykio vietos paimtas mėginys, specialisto išvadoje (b. l. 28-30) nurodyta, kad iš įvykio vietos paimtas mėginyje esantis kraujas gali priklausyti V. S..

Specialisto išvadoje (b. l. 32, 33) užfiksuota, kad R. G. diagnozuotas kiauryminis durtinis- pjautinis pilvo sužalojimas su plonosios žarnos pažeidimais yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus.

Specialisto išvadoje (b. l. 35, 36) užfiksuota, kad V. S. padarytos paviršinės pjautinės žaizdelės kairės šlaunies ir kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje, kraujosruva viršutinės lūpos srityje atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus.

Aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka ir vertinami kaip įrodymai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas specialistų išvadomis, jos abejonių nekelia. Apie įvykio vietą ir laiką galima spręsti iš kaltinamojo bei nukentėjusiųjų parodymų. Nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybes teismas taip pat nustato, analizuodamas kaltinamojo bei nukentėjusiųjų parodymus. Nors vienintelis nukentėjusysis V. S. teigia, kad įvykio metu jis nebuvo girtas, iš kaltinamojo bei nukentėjusiojo R. G. parodymų teismas daro išvadą, kad visi bute buvę asmenys buvo labai girti, dėl ko tiksliai negali nurodyti įvykio aplinkybių bei konflikto priežasties. Dėl nukentėjusiųjų sunkaus girtumo jie neįvertino R. G. padaryto sužalojimo pavojingumo, dėl ko savalaikiai nebuvo kreiptasi pagalbos. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad galima tikėti kaltinamojo parodymais, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiųjų įvyko dėl kaltinamojo nurodytų priežasčių, tai yra, dėl nukentėjusiojo R. G. netinkamo elgesio ir kaltinamąjį įžeidusių posakių. Be to, kaltinamasis su nukentėjusiaisiais buvo pažįstamas, vieno iš jų bute vaišinosi alkoholiniais gėrimais, todėl negalima teigti, jog nustatytomis aplinkybėmis pavojinga kaltinamojo veika buvo nukreipta į viešąją tvarką ar visuomenės rimtį, tai yra, nepasitvirtino įtarimo dalis, kad pavojingą visuomenei veiką kaltinamais padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams, kaltinamojo veika dėl R. G. sveikatos sutrikdymo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, dėl V. S. sveikatos sutrikdymo- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Kaltinamasis praeityje penkis kartus teistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau, skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia ir į rizikingą nukentėjusiųjų elgesį, kas galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui, todėl laiko galimu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį kaltinamajam skirti įstatymo sankcijos vidurkio dydžio bausmę. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriama sunkių, kita nesunkių nusikaltimų kategorijai, į šią aplinkybę atsižvelgiama pasirenkant bausmių bendrinimo būdą. Be to, E. G. yra neatlikęs bausmės, pagal 2007-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su neatlikta bausme- bauda. Visos nusikalstamos veikos padarytos iki priimant nuosprendį pirmoje byloje, bausmės bendrintinos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisykles.

Nukentėjusieji civilinių ieškinių byloje nepareiškė. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 2267 Lt sumai dėl nukentėjusiojo R. G. gydymo išlaidų pagrįstas bylos dokumentais (b. l. 73-75), jis tenkintinas.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, prie baudžiamosios bylos nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 , 9 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 dienos nuosprendžiu paskirta bausme- 5 MGL (625 litų) bauda ir paskirti bausmę- laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 5 MGL (625 litų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti Pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2007 metų gegužės 21 dienos.

Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333 AB „Hansa bankas“ banke) 2267 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis litus) už R. G., a/k (duomenys neskelbtini) gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.