- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-60-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00206-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1514-652/2012 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Alytaus kranai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusi AB „Alytaus kranai“ ieškinyje nurodė, kad 2005-05-03 su atsakovu UAB „Saurida“ sudarė nuomos sutartį Nr. 2005/05/03 dėl degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir joje esančio inventoriaus nuomos. Pagal nuomos sutarties 5 straipsnio 1 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 5 000 Lt mėnesio nuomos mokestį plius PVM, iš viso – 5900 Lt, pagal atsakovo pateikiamas sąskaitas faktūras, jas apmokant per penkiolika kalendorinių dienų nuo sąskaitos–faktūros pateikimo dienos. Pagal nuomos sutarties 6 straipsnio 1 punktą atsakovas privalėjo apmokėti nustatyto dydžio mokesčius už degalinėje faktiškai sunaudotą elektros energiją, šaltą vandenį, šildymą, ryšio paslaugas. Ieškovas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui 2011-11-30 PVM sąskaitą–faktūrą serija AKR Nr.0007202 ir 2011-12-30 PVM sąskaitą–faktūrą serija AKR Nr. 0007206. Atsakovas jų neapmokėjo ir yra skolingas ieškovui 14 749,75 Lt už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-12-31. Ieškovas prašo priteisti skolą be PVM, nes, vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsniu, PVM už teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka pirkėjas. Atsakovas už kiekvieną pavėluotą dieną privalo mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo mėnesinės nuomos mokesčio sumos. Ieškovas prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 14 749,75 Lt skolą ir 39 Lt delspinigius ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. preliminariu sprendimu nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 14749,75 Lt skolą, 39 Lt delspinigius ir 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 234 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
UAB „Saurida“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-23 preliminaraus sprendimo.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. galutiniu sprendimu nusprendė preliminarų teismo sprendimą pakeisti; ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui iš atsakovo „Saurida“ 14 597 Lt skolą, 39 Lt delspinigius ir 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo 467 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei; priteisti iš atsakovo ieškovui 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad į 2011-11-30 PVM sąskaitą–faktūrą serija AKR Nr. 0007202 įrašyta 152,66 Lt už laboratorinius tyrimus už 10 mėn. Nuomos sutarties 6 straipsnyje nėra numatyti tokios rūšies mokesčiai, todėl ši suma turi būti atimta iš priteistinos sumos. Atsakovo argumentas, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, paneigtas UAB ,,Sorelija“ ir AB ,,ŽIA valda“ raštais, kuriuose patvirtinama ieškovo reikalavimo teisė. Atsakovas pažeidė prievoles, nes pagal sudarytą nuomos sutartį neįvykdė iš jos kylančių įsipareigojimų sumokėti už naudojimąsi perduotu turtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Saurida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) ieškovas neturi reikalavimo teisės į nuomos mokestį pagal 2011-11-30 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AKR0007202 ir 2011-12-30 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. AKR0007206. Apeliantas 2012-01-17 atsitiktinai sužinojo, jos nuomos objektas – degalinė ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 3 d. buvo parduoti UAB „Sorelija“, o 2011 m. gruodžio 19 d. nuomos objektas buvo parduotas UAB „ŽIA valda. Ieškovas nuo 2009-04-03 nebėra nuomos objekto savininkas. Apie degalinės savininkų pasikeitimus iki 2012 m. sausio mėnesio atsakovas nežinojo, nors nuomos sutartis įpareigojo apie tai pranešti nuomininkui. Atsakovas nėra gavęs jokių įrodymų, jog ieškovas turi teisę į ieškinio reikalavimus;
2) teismo sprendime minima, jog ieškovo reikalavimo teisė grindžiama UAB „Sorelija“ ir UAB „ŽIA valda“ raštais, tačiau apeliantui nežinoma apie šiuos raštus. 2012-05-31 teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, jis neteko galimybės susipažinti su šiais dokumentais, užduoti su šiais dokumentais susijusius klausimus, teikti paaiškinimus. Taigi buvo pažeistas bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas;
3) byla buvo išnagrinėta 2012-05-31 teismo posėdyje nedalyvaujant apelianto atstovui. Atsakovas 2012-05-29 teikė prašymą teismui dėl posėdžio atidėjimo ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių atstovas negalėjo dalyvauti minėtame posėdyje;
4) šalys bandė spręsti susidariusią situaciją taikiai derybų būdu. Jei apeliantas būtų laiku gavęs ir susipažinęs su dokumentais, patvirtinančiais ieškovo reikalavimo teisę į ieškinį, didelė tikimybė, jog byla būtų užbaigta taikiai;
5) teismo sprendime prieštaringai išspręstas klausimas dėl mokesčio už laboratorinius vandens tyrimus. Teismas priteisiną sumą sumažino tik 152,66 Lt, o ne 305,32 Lt, nors mokestis už tyrimus buvo įtrauktas i abi sąskaitas;
Žemesnės instancijos teismas
6) teismas 2012-06-19 sprendimu priteisė iš atsakovo 2 200 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ši suma akivaizdžiai per didelė, nes byla yra nedidelės apimties, nesudėtinga, vyko tik vienas teismo posėdis.
Atsiliepimas
Atsakovas BAB „Alytaus kranai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos galutinį teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais: 1) Civilinis kodeksas, reglamentuojantis nuomos civilinius santykius, nenumato reikalavimo nuomotojui būti nuomojamo objekto savininku. Nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Apeliantas neginčija to fakto, kad laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2011-12-30, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, jis naudojosi 2005-05-03 nuomos sutartyje Nr. 2005/05/03 nurodytu nuomos objektu. Apeliantas neneigia jam atsiradusios prievolės nuomos sutarties pagrindu kylančios prievolės sumokėti ieškinyje nurodyto dydžio nuomos mokestį. Apeliantas neginčija fakto, kad degalinę ir kitus statinius valdė 2005-05-03 nuomos sutarties Nr. 2005/05/03 pagrindu. Visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuomotojo teisės ir pareigas įgyvendino ieškovas. Naujieji nuomos sutarties objekto savininkai suteikė ieškovui teisę ir toliau valdyti ir naudoti tiek nuomos sutarties objektą, tiek visą kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina byloje pateikti UAB „Sorelija“ ir UAB „ŽIA valda“ raštai. Vykdydamas atsiskaitymą už suteiktas nuomos paslaugaus, apeliantas pripažino, kad ieškovas yra tinkama nuomos nutarties šalis, todėl jo atsisakymas padengti įsiskolinimą už du paskutinius nuomos mėnesius, laikytinas nesąžiningu ir nepagrįstu;
2) informacija apie tai, kad nuomos objekto nuosavybės teisės turėtojas yra pasikeitęs, apeliantui buvo žinoma. Jam taip pat buvo žinoma, kad nepaisant nuosavybės teisių į nuomos objektą pasikeitimo, ieškovas išlaikė nuomos objekto valdymo teisę. Būtent ši informacija sudaro UAB „Sorelija“ ir UAB „ŽIA valda“ raštų turinį. Jokia papildoma informacija ir aplinkybės, kurios jam nebūtų žinomos, aukščiau nurodytuose raštuose nebuvo pateiktos. Apeliantas turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje bei dėl minėtų raštų turinio pasisakyti. Apelianto juristės pranešimas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio dienos yra vertintinas kaip siekis piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis;
Šalies argumentai
3) apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2012-06-19 teismo sprendime prieštaringai išspręstas klausimas dėl mokesčio už laboratorinius vandens tyrimus. Jei teismas nuspręstų, kad minėtą klausimą Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-06-19 sprendime išsprendė prieštaringai, tai nebūtų pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti tuos veiksmus, kurių neatliko pirmosios instancijos teismas, tarp jų – išspręsti klausimą dėl šio mokesčio priteisimo;
4) teismas objektyviai įvertino ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė teisingai. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose numatyto dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nustatyta, kad ieškovas AB „Alytaus kranai“ ir atsakovas UAB „Saurida“ 2005-05-03 sudarė nuomos sutartį Nr. 2005/05/03 (b. l. 5), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir joje esantį inventorių. Pagal nuomos sutarties 5 straipsnio 1 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti mėnesinį 5000 Lt nuomos mokestį (su PVM – 5900 Lt) pagal pateikiamas sąskaitas faktūras per penkiolika kalendorinių dienų nuo jų pateikimo dienos. Pagal nuomos sutarties 6 straipsnio 1 punktą atsakovas privalėjo mokėti nustatyto dydžio mokesčius už faktiškai sunaudotą elektros energiją, šaltą vandenį, šildymą, ryšio paslaugas. Ieškovas teigė, kad atsakovas neapmokėjo 2011-11-30 PVM sąskaitos–faktūros serija AKR Nr.0007202 (b. l. 11) ir 2011-12-30 PVM sąskaitos–faktūros serija AKR Nr. 0007206 (b. l. 12).
Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija tos aplinkybės, jog minėtos PVM sąskaitos–faktūros neapmokėtos, tačiau teigia, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į nuomos mokestį, nes nuomos objektas 2009-04-03 buvo parduotas UAB „Sorelija“, o 2011-12-19 nuomos objektas buvo parduotas UAB „ŽIA valda“. Apeliantas pagrįstai teigia, kad 2011-11-30 ir 2011-12-30 PVM sąskaitų–faktūrų išrašymo metu ieškovas nebuvo nuomos objekto savininkas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Nustatyta, kad 2011-12-19 sutartimi (b. l. 40) UAB „Sorelija“ pardavė, o AB „ŽIA valda“ nupirko pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje yra duomenys, kad minėti pastatai ir statiniai UAB „Sorelija“ vardu buvo įregistruoti 2009-04-03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. CK 6.477 straipsnio 4 dalis numato, kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas, todėl pagrįsti ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiai, kad nuomotojas nebūtinai turi būti daikto savininkas. Byloje yra 2012-01-17 AB „ŽIA valda“ raštas atsakovo direktoriui (b. l. 39), kuriuo siūloma uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ sudaryti nuomos sutartį su AB „ŽIA valda“, o tai reiškia, kad 2011 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais 2005-05-03 nuomos sutartis Nr. 2005/05/03 nebuvo nutraukta ar pakeista ir apeliantas tai žinojo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginį, jog naujieji nuomos sutarties objekto savininkai suteikė ieškovui teisę ir toliau valdyti ir naudoti tiek nuomos sutarties objektą, tiek visą kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Sorelija“ 2012-04-26 rašte (b. l. 73) pažymėjo, kad yra davusi AB „Alytaus kranai“ sutikimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), subnuomos, o taip pat patvirtino, kad AB „Alytaus kranai“ turėjo teisę vykdyti su UAB „Saurida“ 2005-05-03 sudarytą nuomos sutartį Nr. 2005/05/03. AB „ŽIA valda“ 2012-04-26 pranešime (b. l. 74) taip pat patvirtino, kad iki 2011-12-30 AB „Alytaus kranai“ valdė (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą su AB „ŽIA valda“ žinia ir sutikimu ir AB „ŽIA valda“ neturi jokių pretenzijų, kylančių iš 2005-05-03 nuomos sutarties Nr. 2005/05/03. Taigi 2011 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais ieškovas, nors ir nebuvo nuomos objekto savininkas, tačiau teisę nuomoti svetimus daiktus jam suteikė tuometiniai savininkai, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas pagal minėtas PVM sąskaitas–faktūras turi reikalavimo teisę.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad byla buvo išnagrinėta 2012-05-31 teismo posėdyje atstovui nedalyvaujant, nors apeliantas 2012-05-29 teikė prašymą teismui dėl posėdžio atidėjimo ir nurodė svarbias priežastis, susijusias su vykstančiomis derybomis dėl taikos sutarties sudarymo, su papildomų įrodymų poreikiu bei su atstovo užimtumu kitoje byloje. Apelianto teigimu, teismas, išnagrinėdamas bylą teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovo atstovui, atėmė iš jo galimybę teikti paaiškinimus, susipažinti su teismo posėdyje pateiktais naujais įrodymais. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti. CPK 162² straipsnio 1 dalis numato, kad svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas atstovo užimtumas kitose bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei atstovo neatvykimas dėl užimtumo kitoje byloje, nei kitos nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant, procesinės teisės normų nepažeidė.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendime neteisingai išspręstas klausimas dėl mokesčio už laboratorinius vandens tyrimus. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė, jog mokestis už tyrimus buvo įtrauktas į abi sąskaitas, ir priteistiną sumą sumažino tik 152,66 Lt, o ne 305,32 Lt. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-02-23 preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovo 14 749,75 Lt skolą, o skundžiamu galutiniu sprendimu ją sumažino iki 14 597 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2011-11-30 PVM sąskaitoje–faktūroje serija AKR Nr. 0007202 įrašyta 152,66 Lt už laboratorinius tyrimus. Teismas sprendime pažymėjo, kad nuomos sutarties 6 straipsnyje nėra numatyti tokios rūšies mokesčiai, todėl sprendė, kad ši suma turi būti atimta iš priteistinos sumos. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ir į kitą 2011-12-30 PVM sąskaitą–faktūrą serija AKR Nr. 0007206 įrašytas 152,66 Lt mokestis už laboratorinius tyrimus, todėl priteistina skola turėjo būti sumažinta iki 14 444,43 Lt (14749,75-152,66-152,66). Šis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad apylinkės teismo priteista 2 200 Lt suma už advokato pagalbą yra akivaizdžiai per didelė. Šie apelianto argumentai atmestini. Apeliantas šioje byloje teikė prieštaravimus dėl viso preliminaraus teismo sprendimo, dėl ko byla buvo nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Byla iš esmės buvo išspręsta ieškovo naudai. Teismo priteistos išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jas sumažinti nėra pagrindo.
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas, kaip bankrutavusi įmonė, nuo žyminio mokesčio šioje byloje buvo atleistas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinys buvo paduotas dokumentinio proceso tvarka. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena (CPK 425 straipsnio 3 dalis). Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeičia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. galutinį sprendimą, sumažindamas priteistą skolą iki 14 444,43 Lt, atsakovas privalo sumokėti valstybei 217,25 Lt žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas ((14444,43+39)X0,03:2) (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. galutinį sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti. Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Alytaus kranai“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ 14 444,43 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt keturių litų ir 43 centų) skolą, 39 Lt (trisdešimt devynių litų) delspinigius ir 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 483,43 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Alytaus kranai“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ 2 200 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ 217,25 Lt (dviejų šimtų septyniolikos litų ir 25 centų) žyminį mokestį.“.