Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-23 · Civilinė byla Nr. 2-51/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-01-23Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-23
Bylos Nr.
2-51/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01576-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Atsakovas
Ž. M.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ELGAMA - ELEKTRONIKA“
Trečiasis asmuo
A. P.
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-51/2014Teisminio proceso Nr.2-55-3-01576-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4965-619/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ELGAMA - ELEKTRONIKA“ ieškinį atsakovui Ž. M. dėl bendrovės vadovo padarytos žalos bendrovei atlyginimo (trečiasis asmuo – A. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ELGAMA - ELEKTRONIKA“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. M. 72 500 EUR žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo 250 328 Lt sumos turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o nesant ar esant nepakankamai reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuotos piniginės lėšos ar/ir turtines teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu (1 b. t., 59-60 l.).

Atsakovas Ž. M. 2013-09-25 pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas areštuoti konkretų atsakovo turtą - 231 vnt. UAB „Stabilia“ akcijų, kurių vertė 27 740 Lt, bei 23 vnt. UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijų, kurių rinkos vertė 230 000 Lt; teismui netenkinus šio pirmojo prašymo, areštuoti konkretų atsakovo turtą – 26 vnt. UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijų, kurių rinkos vertė 260 000 Lt; o teismui netenkinus pirmojo ir antrojo prašymo, areštuoti konkretų atsakovo turimą turtą - 181 000 Lt vertės žemės sklypą, kurio unikalus numeris 0101-0100-1182, automobilį AUDI A4, valstybiniai numeriai EJB307, kurio vertė 32 650 Lt, 18 000 Lt vertės Vyriausybės taupymo lakštus, laikomus AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, 21 116 Lt (6 115,54 EUR) vertės obligacijas AB DNB NORD banke, ir/arba Kredito unijoje „Sostinės kreditas“ esantį atsakovui priklausantį 94 960,32 Lt (27 502,41 EUR) indėlį. Nurodė, kad antstolis akivaizdžiai neteisėtai aprašė 170 vnt. UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijų, kurių rinkos vertė 1 700 000 Lt, t. y. aprašė didesnės vertės atsakovo turtą nei teismo buvo leista, dėl ko jis kreipėsi į antstolį R. V. su prašymu dėl atsakovo turto arešto pakeitimo, tačiau antstolis 2013-08-19 patvarkymu atsisakė tenkinti atsakovo prašymą. Pažymėjo, kad nepagrįstas visų atsakovo turimų akcijų areštas neproporcingai pažeidžia atsakovo interesus ir jam daro žalą, kadangi dėl 15 vnt. šių akcijų pardavimo atsakovas yra sudaręs su ieškovo UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ įmone akcijų supirkimo sutartį, bet negali jų perleisti bei gauti už jas apmokėjimo dėl šioms akcijoms pritaikyto arešto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (2 b. t., 56-58 l.).

Nurodė, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nutartyje nurodė areštuojamo turto eiliškumą, t. y. nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankamai esant – areštuoti pinigines lėšas ar/ir turtines teises, tačiau antstolis patvarkymu areštavo atsakovui priklausančias UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijas. Teismo teigimu, atsakovas savo prašymą grindžia tuo, kad antstolis netinkamai įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2013-07-18 nutartį ir atsisakė pakeisti turto areštą, tačiau nesutikdamas su antstolio veiksmais, jis turi teisę vykdymo procese juos skųsti CPK nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Ž. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (2 b. t., 62-66 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reiškia todėl, kad antstolio veiksmų apskundimo procesas pernelyg užsitęsė, o atsakovas siekia greičiau ir ekonomiškiau pakeisti neproporcingai jo interesus varžantį ir neteisėtą visų 170 vnt. atsakovui priklausančių UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijų areštą;

2.Pateikdamas net tris siūlomus areštuotino turto variantus, atsakovas parodo, kad nėra suinteresuotas pažeisti ieškovo teisių, o tiesiog sąžiningai siekia pakeisti ypatingai jo interesus varžančias laikinąsias apsaugos priemones kitomis;

3.Antstolis vienos UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijos vertę nustatė, remdamasis išieškotojo nurodoma akcijų balansine, o ne rinkos verte. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas teismui pateikė duomenis, įrodančius, kad vienos akcijos rinkos vertė yra 10 000 Lt, o ne 1 927,50 Lt;

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „ELGAMA – ELEKTRONIKA“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (2 t., 86-91 b. l.). Nurodo, kad atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti keičiamos kitomis tik tuo atveju, jeigu atsakovas pateiktų įrodymus, patvirtinančius, kad siūlomas areštuoti turtas priklauso atsakovui nuosavybės teise, o jo vertė yra pakankama užtikrinti galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, taip pat, kad šis turtas nėra apsunkintas, ir tokio turto areštas nepažeistų ieškovo interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Galimybė kreiptis į teismą su tokiu prašymu egzistuoja viso proceso metu, jos neriboja antstolio byloje atliekami veiksmai. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima pakeitimą teismo nutarties, kuria jos pritaikytos, pakeičiant vieną areštuotą turtą kitu, o jeigu teismo nutartimi areštuotas turtas nebuvo konkretizuotas, konkretizuojant turtą. Tačiau teismui turi būti pateikiami įrodymai, kuriais grindžiamas šalies prašymas, t. y. naujai paaiškėję duomenys, sudarantys tokio pakeitimo pagrindą (CPK 148, 178 str.). Civiliniame procese vyraujantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismui sprendžiant dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina galimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybę, privalo pagrįsti savo prašymą ne vien teiginiais, kad jam priklausančio turto atžvilgiu pritaikytas areštas neproporcingai varžo jo interesus, tačiau šiuos teiginius pagrįsti objektyviais įrodymais, turint omenyje, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis visais atvejais vienokiu ar kitokiu būdu varžoma asmens, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, teisė disponuoti turtu.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nebuvo nurodyti išsamūs areštuojamo turto duomenys, konstatavęs, kad nutarties priėmimo dieną jam nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tačiau nurodytas areštuojamo turto eiliškumas, o konkretų areštuojamą turtą aprašė antstolis, kuris atsisakė patenkinti atsakovo prašymą pakeisti turto aprašą ir areštuoto turto įvertinimą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas ir/ar kilnojamas turtas, neviršijant 250 328 Lt sumos, uždraudžiant turtu disponuoti, paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o nesant ar esant nepakankamai nurodyto turto, nutarė areštuoti pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu (1 b. t., 59-60 l.), kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi, konstatavus, kad apelianto argumentai dėl areštuoto turto vertės iš esmės yra nesusiję su CPK nuostatomis, kurios reglamentuoja klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad nėra pateiktos kompetentingo verslo vertintojo ar auditoriaus atlikto akcijų įvertinimo išvados (1 b. t., 185-188 l.). Pagal į bylą pateiktus antstolio R. V. 2013 m. liepos 24 d. ir 2013 m. liepos 26 d. turto aprašus (2 b. t., 7-10 l.) bei kitus įrodymus matyti, kad, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį, antstolis aprašė ir areštavo 170 vienetų UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijų, priklausančių atsakovui Ž. M. nuosavybės teise. Be to, 2013-08-19 patvarkyme “Dėl prašymo pakeisti turto aprašą ir areštuoto turto įvertinimo” antstolis, pagal išieškotojo pateiktą informaciją, 1 vnt. UAB “ELGAMOS GRUPĖ” akcijos vertę nustatė 1927,50 Lt (2 b. t., 36-37 l.).

Iš atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones matyti, jog prašymą jis grindžia aplinkybe, kad jo turimų UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ akcijų areštas yra perteklinis, teigdamas, kad apelianto siūlomo areštuoti kito turto (trys alternatyvūs areštuotino turto variantai) užtenka ieškovo reikalavimo užtikrinimui, iš esmės ginčydamas antstolio aprašytų bei nustatytą UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ 170 vnt. akcijų vertę, kaip akcijų vertės įrodymą pateikdamas 2013 m. gegužės 24 d. pasiūlymą dėl akcijų įsigijimo, 2013 m. birželio 28 d. kvietimą pateikti pasiūlymą įsigyti akcijų, 2013 m. liepos 19 d. akcijų supirkimo sutarties projektą (2 b. t., 19-23 l.), be to, papildomai pateikdamas A. P. ir UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kurioje vienos perkamos akcijos vertė nurodoma 10 000 Lt.

Taigi areštuotų akcijų vertė yra ginčytina (pagal ieškovo pateiktą akcijų rinkos vertę vienos akcijos vertė yra 1927,50 Lt, o atsakovo teigimu – 10 000 Lt), tačiau skolininkas (atsakovas), nesutikdamas su antstolio 2013-08-19 patvarkyme nustatyta akcijų verte, neprašė skirti ekspertizę, nepasiūlė konkretaus asmens nustatyti realiai akcijų vertei ir nepateikė kompetentingo verslo vertintojo ar auditoriaus atlikto akcijų įvertinimo išvados, o apelianto pateikti akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių projektai, kuriuose siūloma pirkti akcijas už jose nurodytas kainas, nesudaro pagrindo nustatyti minėtų apelianto akcijų rinkos vertę (CPK 178 str., 314 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu, nesant aukščiau nurodytų įrodymų, negali objektyviai nustatyti nurodytų akcijų vertę, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas neteisingai išsprendė atsakovo prašymą. Juolab kad kitoje civilinėje byloje pagal atsakovo Ž. M. skundą dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. 2-36558-600/2013) vyksta ginčas dėl apelianto nurodytų akcijų vertės, kuris dar nėra galutinai išspręstas.

Be to, neturi pagrindo ir apelianto argumentai, susiję su jo nurodytu alternatyviu laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo variantu – prašymu taikyti jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo, automobilio, obligacijų bei jo indėlių areštą, kadangi jo pateikti duomenys apie šio turto vertę nėra pakankami nurodyto klausimo išsprendimui. Antai, apeliantas nurodo žemės sklypo, kurio unikalus numeris 0101-0100-1182, vidutinę rinkos vertę 181 000 Lt, o ją grindžia viešai skelbiama bendro pobūdžio informacija, tačiau VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minėto sklypo kaina nurodyta 72 000 Lt, be to, automobilio AUDI A4 vertę atsakovas nurodo 32 650 Lt, kurią grindžia vieša bendro pobūdžio informacija apie Audi A4 modelio automobilio kainą; pagal 18 000 Lt vertės Vyriausybės taupymo lakštų kopijas, šių taupymo lakštų išpirkimo data yra 2013-10-16, o byloje nėra įrodymų, ar šie vertybiniai popieriai dar priklauso apeliantui; be to, įrodymai apie apelianto vardu įsigytas 21 116 Lt (6 115,54 EUR) vertės obligacijas AB DNB NORD banke ir Kredito unijoje „Sostinės kreditas“ esantį atsakovo vardu 94 960,32 Lt (27 502,41 EUR) indėlį (2 b. t., 43-49 l.) nepatvirtina, kad minėti vertybiniai popieriai bei indėlis yra asmeninis atsakovo turtas, kad tai nėra turtas, turimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

Taigi apeliantas neįrodė, kad jo nurodyto (alternatyvaus) turto areštas visiškai užtikrins ieškovo pareikštus reikalavimus bei pašalins teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo riziką, ir nėra pagrindo teigti, jog 2013 m. liepos 18 d. teismo nutartimi pritaikytas atsakovo turto areštas nepagrįstai ar neproporcingai riboja apelianto interesus (CPK 178 str., 145 str.). Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo procese apeliantas turi teisę pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu, pateikdamas jį pagrindžiančius įrodymus, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ar jas panaikinti, o ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės pasinaudoti nurodyta tvarka (CPK 148 str., 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį.

Teisėja Audronė Jarackaitė