- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- II-317-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00145-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. D. 2020 m. liepos 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1169-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo A. D. 2020 m. liepos 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1169-2020 E. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 400 Eur bauda už tai, kad ji patalpino skelbimą apie parduodamą žaislinę virtuvėlę už 50 Eur, L. B. pervedus pinigus į nurodytą sąskaitą, sąskaitos gavėjas įgijo teisę disponuoti L. B. pinigais, prekė negauta, pinigai negrąžinti. L. B. padaryta 50 Eur turtinė žala. Pasisavinto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas nukentėjusiosios L. B. skundas. Nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. 2020 m. liepos 17 d. pranešime dėl pareiškimo tyrimo buvo nurodyta, kad dėl jai padarytos žalos atlyginimo ji gali kreiptis į teismą civiline tvarka. Ji pareiškime nurodė, jog administraciniu nusižengimu jai padaryta 50 Eur žala, tačiau pareigūnas nagrinėdamas bylą ir priimdamas 2020 m. liepos 17 d. nutarimą neišsiaiškino aplinkybių ar jai padaryta turtinė žala yra atlyginta, ar yra susitarta dėl jos atlyginimo, nepasisakė dėl jai padaryto turtinės žalos priteisimo iš kaltininkės, nepasisakė ir dėl turtinės žalos klausimo palikimo nenagrinėtu ir tokiu būdu pažeidė ANK 664 straipsnio 2 dalį, 636 straipsnio 4 dalį, dėl to buvo neteisėtai apribota jos galimybė išsiieškoti jai padarytą turtinę žalą administracinio nusižengimo byloje bei pažeista jos teisė į greitą ir ekonomišką jai padarytos žalos atlyginimo procesą. Prašo panaikinti 2020 m. liepos 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1169-2020 ir perduoti šią bylą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su L. B. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. liepos 17 d. priimtą nutarimą. Administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigos priteisti žalos atlyginimą, todėl tai, kad pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, nepasisakė dėl turtinės žalos priteisimo, neapribojo galimybės išsiieškoti padarytos turtinės žalos, kadangi buvo nurodyta, kad nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Remiantis išdėstytais argumentais Institucija daro išvadą, kad vyresnysis tyrėjas A. D. atsižvelgė į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, besivadovaudamas įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimą priėmė tinkamai, todėl pagrindo naikinti 2020 m. liepos 17 d. priimtą nutarimą nėra.
Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nukentėjusioji L. B., administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. K. ir Institucija apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta L. B., E. K. ir Institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Priimtas nutarimas keistinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad asmuo E. K. nubausta pagal ANK 108 straipsnį 400 Eur bauda už tai, kad ji patalpino skelbimą apie parduodamą žaislinę virtuvėlę už 50 Eur, L. B. pervedus pinigus į nurodytą sąskaitą, sąskaitos gavėjas įgijo teisę disponuoti L. B. pinigais, prekė negauta, pinigai negrąžinti. L. B. padaryta 50 Eur turtinė žala. Pasisavinto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Nukentėjusioji L. B. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, nes Institucija priimdama nutarimą neišsprendė jai nusižengimu padarytos turtinės žalos klausimo.
Turtinės žalos atlyginimo institutas įtvirtintas ANK 664 bei 665 straipsniuose. ANK 664 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą.
ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018).
Nagrinėjamoje byloje E. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį. ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vienas iš objektyviųjų ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių yra pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ numatyta baudžiamoji atsakomybę už panašias veikas. BK 190 straipsnyje nustatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Iš aptartų teisės normų seka, kad padarytos žalos dydis yra kertinis požymis atskiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už panašias veikas, t. y., jeigu žala viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius ir nėra veiką kvalifikuojančių požymių, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant administracinio nusižengimo padarymo faktą.
Iš Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos rašytinės medžiagos (bankinio pavedimo duomenys, duomenys apie asmens turimas sąskaitas bankuose, susirašinėjimas) matyti, kad žalos padarymo faktas ir dydis yra aiškūs (50 Eur), žala neviršija šimto penkiasdešimt eurų, būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą ir atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo, tačiau Institucija, neatsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, priimdama 2020 m. liepos 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1169-2020 nesprendė žalos atlyginimo klausimo, nenurodant jokių priežasčių, dėl kurių nebūtų galima šio klausimo išspręsti priimamu nutarimu. L. B. adresuotame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 17 d. rašte „Dėl pareiškimo tyrimo“ Institucija nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Nustačius, jog administracinį nusižengimą padaręs asmuo E. K. turtinės žalos savo noru neatlygino, dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo su L. B. nesusitarė, priimdama nutarimą, institucija nagrinėjusi bylą ne teismo tvarka nutarimu turėjo priteisti žalos atlyginimą, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatytą operatyvumo principą.
Pareiškėja, teikdama šį skundą, prašė teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti šį nutarimą priėmusiai institucijai iš naujo. Tokia teismo teisė yra numatyta ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tačiau šiame punkte taip pat nurodoma, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju grąžinti bylą institucijai dėl žalos atlyginimo klausimo išsprendimo, kai L. B. nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus, pagrindo nėra, teismas gali pats išnagrinėti šį klausimą ir reikiamu būdu pakeisti Institucijos nutarimą, ir tai labiau atitiks ANK 642 straipsnio reikalavimus ir proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus.
Administracinio nusižengimo byloje esantis išrašas apie 2020 m. birželio 23 d. bankinį pavedimą bei duomenys apie asmens turimas sąskaitas patvirtina, kad L. B. iš savo asmeninės sąskaitos į E. K. sąskaitą pervedė 50 Eur, tačiau susirašinėjime aptartos prekės L. B. negavo. L. B. teismui pateiktame rašte nurodė, kad E. K. turtinės žalos šiuo metu vis dar nėra atlyginusi (b. l. 25). Nors E. K. telefonu 2020-11-06 buvo nurodžiusi, kad yra šią žalą atlyginusi, jokių tai patvirtinančių įrodymų, apie kurių pateikimo svarbą jai buvo išaiškinta, nėra pateikusi, į pakartotinai surengtą teismo posėdį neatvyko ir todėl teismas neturi duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas asmuo atlygino nukentėjusiajai L. B. padarytą turtinę žalą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiajai L. B. administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta, todėl skundžiamas nutarimas keistinas ir L. B. iš administracinėn atsakomybėn patrauktos ir nubaustos E. K. priteistinas 50 Eur turtinės žalos atlyginimas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 665 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. D. 2020 m. liepos 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1169-2020 (ROIK: 20118244324), priteisiant iš administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens – E. K., 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai L. B..
Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. D. 2020 m. liepos 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1169-2020 (ROIK: 20118244324) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.