Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. D. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: B. D. 2023 m. kovo 15 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jai nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, imituodama oro pūtimą, pro šiaudelį traukė orą į save, kai 2023 m. kovo 15 d., 20.00 val., jai kraujyje nustatyta mažiausiai 3,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais B. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji B. D. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinama, savo kaltę dėl jai inkriminuotos veikos pripažįsta, labai gailisi, sutiko duoti parodymus. Kaltinamoji paaiškino, kad įvykio dieną iš darbo parvažiavo į šalia jos namų esantį kiemą, turėjo asmeninių problemų, norėjo prisigerti ir eiti namo, neketino vairuoti automobilio. Dėl didelio suvartoto alkoholio kiekio neprisimena, kad atsisakė pūsti į alkotesterį ar vežė kraują priduoti. Atsimena tik tai, kad atvažiavo į kiemą, pastatė mašiną ir gėrė degtinę. Savo elgesį vertina blogai, dėl įvykio jai gėda, padarė išvadas dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamoji atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamoji B. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2023 m. kovo 15 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), tarp daugiabučių, esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, pastebėjo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo atsitrenkęs į „Toyota“ markės automobilį. Priėjęs arčiau pamatė, kad „Renault“ vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kuri bandė važiuoti, bet jos vairuojamas „Renault“ automobilis vis užgesdavo, ji įjunginėjo automobilio posūkius. Moteris jam pasirodė stipriai neblaivi, matėsi jos nekoordinuoti judesiai, apsvaigęs akių žvilgsnis. Kaimynas paprašė moters atiduoti raktus, bet ji neatidavė. Jis tuo metu kvietė policiją. Kaimynui pavyko išimti raktus iš automobilio užvedimo spynos. Moteris sunkiai išlipo iš automobilio, sunkiai pastovėjo ant kojų, kalbėjo nerišliai (63 – 65 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad 2023 m. kovo 15 d., apie 18.49 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad neblaivi moteris automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė išvažinėti ir kliudė stovintį automobilį. Įvykio vietoje pasitikęs pranešėjas paaiškino, kad automobilis „Renault“ atsitrenkė į „Toyota“ automobilį ir jį apgadino. Prie „Renault“ automobilio stovi akivaizdžiai neblaivi moteris, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Moters paklausė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, kad nevartojo. Moteris vengė nustatyti neblaivumą, traukė pro alkotesterio vamzdelį, o ne pūtė. Ji nesakė, kad atsisako pūsti, tiesiog pro vamzdelį traukė orą į save. Moteris akivaizdžiai buvo neblaivi, nes nesilaikė ant kojų, griuvinėjo, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Informavo, kad moteriai bus atlikta dalinė apžiūra, tačiau ji nesileido ir atstūmė kolegę, todėl moteriai buvo uždėti antrankiai. B. D. buvo nuvežta į ligoninę dėl kraujo paėmimo tam, kad būtų nustatytas neblaivumas. B. D. atsisakė pasirašyti ant protokolų ir dokumentų (67 – 69 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. (S. B.) parodė, kad 2023 m. kovo 15 d., po darbo, grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko tvarkingai automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 16.30 val. jį užrakino ir nuėjo namo. Šalia jo automobilio iš keleivio pusės automobiliai buvo priparkuoti tvarkingai. Iš vairuotojo pusės buvo laisvos dvi arba trys vietos, aikštelėje „Toyota“ automobilis irgi stovėjo tvarkingai priparkuotas. Apie 18.40 val. jam paskambino žmona, lauke išgirdusi garsų variklio garsą ir pamačiusi galimai girtą vairuotoją. Pro savo buto langą matė, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsitrenkęs į automobilį „Toyota“. Už vairo buvo moteris, žiūrėjo, ką daro minėta moteris, ji ir toliau bandė važiuoti, variklis irgi garsiai rėkė. Išbėgo į kiemą. Tikrai matė, kad moteris vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris dar bandė važiuoti į „Toyota“ automobilį, į kurį jau buvo atsitrenkusi, kai jis išėjo į lauką, paėmė jos automobilio raktelius. Kai jis atėjo, automobilio variklis buvo užvestas. Moteris automobilyje buvo viena, sėdėjo vairuotojo pusėje, jokių kitų asmenų su ja nebuvo. Dar kaimynas sakė, kad matė, kaip ji atsitrenkė į jo tvarkingai pastatytą automobilį, buvo įlenktas valstybinis numeris, tačiau jis dėl to pretenzijų neturi. Viskas vyko apie 18.40 val. Moteris buvo akivaizdžiai girta, nesiorientavo aplinkoje, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas (72 – 75 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Č. parodė, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Automobilį tvarkingai paliko stovėti namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje 2023 m. kovo 14 d., vakare. Automobilis apgadinimų tuo metu neturėjo. 2023 m. kovo 15 d., apie 19,30 val., jai į domofoną paskambino policijos pareigūnai ir paprašė nusileisti į apačią. Nusileidusi į apačią, pamatė, kad į automobilį atsitrenkė „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės vairuotojos nebuvo, pareigūnai paaiškino, kad moteris išvežta į ligoninę nustatyti girtumui. Įvykio, kaip į jos automobilį įvažiavo minėtas automobilis, nei ji, nei jos vyras nematė, matė kaimynai, kurie iškvietė policiją. „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo įsirėmęs į jos automobilio dešinįjį sparną. Ji kreipėsi į draudimą po įvykio (58, 78 – 79 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklės pažymoje nurodyta, kad 2023 m. kovo 15 d., apie 18.50 val., A. M. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), kieme, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi moteris vairavo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bandė išvažiuoti ir kliudė automobilį „Toyota“, priklausantį D. Č. (4 b. l.).

2023 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. L. (5 – 6 b. l.).

2023 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašai, užfiksuota akivaizdžiai neblaivi B. D., matyti, kaip B. D. bandoma nustatyti blaivumą, tačiau moteris į alkotesterį neįpūtė, traukė orą į save. Neblaivumo alkotesteriu nustatyti nepavyko. B. D. buvo pasiūlyta neblaivumą nustatyti pasitikrinus kraujo, moteris sutiko (11 – 13 b. l.).

2023 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas tyrimo metu perklausytas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC): 2023 m. kovo 15 d., 18.49.01 val., A. M. praneša, kad (duomenys neskelbtini), aikštelėje, moteris, būdama visiškai girta, stumdosi ir brauko mašinas (14 b. l.).

2023 m. kovo 15 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyti B. D. neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (16 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje NR. T-A 1479/2023 (01) nurodyta, kad B. D. kraujyje nustatyta mažiausiai koncentracija 3,7 promilės etilo alkoholio (19 b. l.).

2023 m. kovo 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant priekinės dešinės pusės bamperio matomi apgadinimai. Ant priekinės keleivio pusės esančios sėdynės matomas padėta 0,7 l. talpos „Stumbras“ degtinės butelis. Butelis beveik tuščias ir 4 pilnos skardinės 0,5 l alaus „Carlsberg“. Automobilio dešinės pusės keleivio pusėje matomas maišas, į kurį įdėtos tuščios 7 skardinės 0,5 l alaus „Carlsberg“ (20 – 31, 42 – 53 b. l.).

Eismo įvykio medžiaga patvirtina, kad 2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini), B. D. apgadino D. Č. automobilį „Toyota Yaris“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (32 – 40 b. l.).

VĮ „Regitra“ pažymos duomenimis, automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso B. D. (55, 57 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Renault Clio“, 2004 – 2005 m. gamybos, vidutinė vertė Lietuvos rinkoje yra 1 150 eurų su PVM (908,5 eurų be PVM) (56 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji B. D. bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams B. D. neigė vairavimo faktą, nustačius neblaivumo požymius, vengė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, todėl buvo nuvežta į ligoninę, kurioje jai buvo paimtas kraujas, nustatyta mažiausiai 3,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. B. D. neblaivumo požymius patvirtino ir visi ikiteisminio tyrimo liudytojais apklausti asmenys – A. M., kuris, be kita ko, pirmasis paskambino į BPC, A. L., S. B., D. Č. paaiškino, kad B. D. apgadino jos automobilį „Toyota“. Policijos pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad B. D. sunkiai orientavosi aplinkoje, jos judesiai buvo nekoordinuoti, matėsi, kad ji yra akivaizdžiai neblaivi, moteriai nesisekė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. B. D. vairuotame automobilyje rasta alkoholių gėrimų: tuščių ir pilnų skardinių alaus, beveik tuščias butelis degtinės. Neblaivumo nustatymo akte nustatyti B. D. neblaivumo požymiai, o Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada patvirtino B. D. kraujyje esančią alkoholio kiekio koncentraciją. Vertinant tai, kad B. D., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę, teigtina, jog jos kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamosios B. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skiriamos bausmės

B. D. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji B. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia). Atsižvelgiama į kaltinamosios B. D. asmenybę: neteista, per penkerių metų laikotarpį kartą bausta administracine tvarka, paskirtą piniginę baudą yra sumokėjusi, nėra duomenų apie jos gydymą psichiatrinėje ar narkologinėje gydymo įstaigoje, kaltinamoji (duomenys neskelbtini), dirbanti, gaunanti nuolatinių pajamų.

BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1 000 eurų) iki 2 000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajai B. D. skirtinas baudos bausmės dydis, artimas nustatytam minimumui. Teigtina, jog 60 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė dirbančiai, pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn traukiamai kaltinamajai.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos bausmės dydį bei kaltinamosios išreikštą prašymą dėl baudos mokėjimo, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 (dviejų) mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajai proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl B. D. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Dėl kardomųjų priemonių taikymo

Ikiteisminio tyrimo metu B. D. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (104 – 107 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką B. D. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. B. D., vairuodama transporto priemonę neblaivi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad B. D. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokiusi, įvykio metu jos kraujyje buvo nustatyta 3,7 promilių etilo alkoholio koncentracija ir siekiant asmeniui apriboti galimybę naudotis teise vairuoti transporto priemones, B. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y., nuo 2023 m. kovo 24 d. (104 – 105 b. l.).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Transporto priemonė, kurią vairavo B. D., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytoja ir savininkė yra pati B. D..

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nustatyta, kad B. D. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Spręstina, kad B. D. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Prokurorės 2023 m. kovo 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. apribota kaltinamosios nuosavybės teisė automobiliui „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (108 – 111 b. l.). Kadangi automobilis privalo būti konfiskuotas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius, naikintinas.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Byloje esanti viena kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1515-992/2023.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL, kas sudaro 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. D. paskirti galutinę 40 MGL, kas sudaro 2 000 Eur (du tūkstančius eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, B. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti B. D. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1515-992/2023.

Išaiškinti B. D., kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo, turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.