Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovui A. V., atsakovo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arsaulitus“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta: 2014-10-16 autoįvykio metu buvo apgadintas atsakovui priklausantis automobilis PEUGEOT 5008, v/n T12355 (b.l.77 t.I); 2014-10-17 atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę ERGO dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo (b.l.86 t.I); dėl eismo įvykio kaltininku 2014-11-04 nutarimu buvo pripažintas atsakovas, jam skirta bauda (b.l.77 t.I); atsakovas šį nutarimą apskundė 2014-11-11 (b.l.77 t.I); 2014-10-21 ieškovas su atsakovu pasirašė paslaugų teikimo paraišką-sutartį Nr.1712 (b.l.8 t.I); 2014-12-03 ieškovas, atlikęs atsakovo automobilio remonto darbus, atsakovui surašė sąskaitą faktūrą Nr.6623, kurią atsakovas pasirašė (b.l.9 t.I); 2015-07-16 raštu Kauno AVPK informavo draudimo bendrovę ERGO, jog 2015-05-12 Kauno apygardos teismo nutarimu eismo įvykio kaltininku pripažintas A. V. (priedas - žalos byla); 2015-07-28 draudimo bendrovė ERGO informavo atsakovą, jog gavus Kauno AVPK informaciją dėl įvykio kaltininko, bendrovė priėmė sprendimą neišmokėti jam žalos atlyginimo (priedas – žalos byla); 2015-03-31 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu apmokėti už suteiktas paslaugas (b.l.17-19 t.I).

Ginčas byloje kilęs dėl apmokėjimo už atliktus automobilio remonto darbus. Ieškovas nurodo, kad su atsakovu buvo pasirašyta paraiška-sutartis dėl paslaugų teikimo, atlikti automobilio remonto darbai ir atsakovui perdavus automobilį, jis pasirašė ant sąskaitos-faktūros, jokių pretenzijų nei dėl kainos, nei dėl darbų kokybės nereiškė, tačiau ieškovui už suteiktas paslaugas nesumokėjo ir liko skolingas 6 216,99 Eur. Atsakovas nurodė, kad jis kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovės atstovui apžiūrėjus automobilį, jis su ieškovo atstovu suderino 6 000 Lt remonto kainą tuo atveju, jeigu jis būtų pripažintas kaltu. Jam pateiktą sąskaitą faktūrą pasirašė neskaitydamas, nes labai skubėjo. Ieškovas su atsakovu nesuderino darbų apimties, todėl negali reikalauti nurodytos sumos. Su tokia didele remonto kaina būtų nesutikęs, nes už tokią kainą galima nusipirkti naują automobilį. Be to, kai kurias dalis remontui jis ieškovui pateikė pats, tačiau tai patvirtinančių duomenų neturi. Taip pat nurodė, kad ieškovas sąmatoje kai kurių nurodytų detalių iš viso nepakeitė, tai: priekinio kairės pusės saugos diržo, kairės pusės šoninės saugos pagalvės ir kairės pusės vairuotojo sėdynės saugos pagalvės. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė atliktų darbų apimties. Sutartus 6 000 Lt ieškovui jis sumokėjo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi, nes sąskaitos nepasiėmė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, šioje byloje būtina nustatyti, kas su ieškovu sudarė sutartį dėl automobilio remonto darbų ir kas ieškovui turi atlyginti už atliktus automobilio remonto darbus.

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d., 1.71 str.). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 str. 5 d. nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Byloje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Kaip nurodo atsakovas, pas jį atvyko draudimo bendrovės atstovas, apžiūrėjo automobilį ir nurodė, kad dėl remonto gali kreiptis į „Arsaulitus“ arba „Fortus“. Atsakovas pasirinko automobilį remontuoti pas ieškovą. 2014-10-21 pas atsakovą atvyko ieškovo darbuotojas Žilvinas, su kuriuo jis suderino 6 000 Lt remonto kainą tuo atveju, jeigu jis dėl įvykio būtų pripažintas kaltu. Tą dieną automobilį ir pridavė remontui. Priduodamas automobilį remontui su ieškovu pasirašė paslaugų teikimo paraišką-sutartį Nr.1712, kurioje numatyta, kad naudojant reikalingas medžiagas ir atsargines dalis ieškovas atliktų remonto darbus. Kaip teigia atsakovas, jis atliekamais darbais domėjosi, aiškinosi kodėl ilgai trunka remontas, pats ieškovui, automobilio remontui teikė kai kurias detales. Už atlikus darbus atsakovas 2014-12-03 sumokėjo ieškovui 6 000 Lt ir automobilį atsiėmė. Taip pat atsakovas prašė, kad ieškovas pateiktų automobilį techninės ekspertizės įmonėms, kurios įvertintų atliktų darbų kokybę ir transporto priemonės tinkamumą dalyvauti eisme. Ieškovas šiuos veiksmus atliko ir atsakovui pateikė teigiamas išvadas. Vėliau prašė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“ paruošti pažymą pridedant minėtas išvadas, automobilio nuotraukas, remonto sąmatą ir PVM sąskaitą faktūrą. Visi šie dokumentai atsakovui buvo pateikti.

Teismo nuomone, visi šie veiksmai patvirtina tą aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis – atsakovas automobilio remontui pasirinko ieškovą, pasirašė paslaugų teikimo paraišką-sutartį (kurioje įgaliojo ieškovą naudojant reikalingas medžiagas ir atsargines dalis, atlikti remonto ir TA darbus), domėjosi vykdomų darbų eiga, priėmė darbo rezultatą, pasirašė ant sąskaitos faktūros (kurioje nurodyta, jog prekes/paslaugas priėmiau, pretenzijų neturiu), jo teigimu, mokėjo pinigus už remonto darbus. Kaip minėta, įstatymas nenumato privalomos rangos sutarties rašytinės formos, todėl iš nurodytų atsakovo veiksmų matyti jo valia sudaryti nurodytą sandorį. Pažymėtina, jog atsakovas visą laiką tvirtino, jog vyko ginčas dėl avarijos kaltininko, todėl jis, būdamas verslininku, kurio pagrindinis darbo įrankis yra automobilis, privalėjo suprasti, kad tokiais atvejais draudimo bendrovė gali atsisakyti atlyginti žalą ir už remonto darbus privalės susimokėti atsakovas. Be to ir pats atsakovas pripažįsta, jog buvo tartasi su ieškovu dėl darbų atlikimo bei kainos, tik ne tokia apimtimi. Atsižvelgiant į auščiau nurodytus motyvus taip pat atmestini ir atsakovo argumentai, jog su ieškovu sudaryta sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, ieškovas su juo nebendradarbiavo.

Taip pat byloje kilęs ginčas ir dėl atliktų darbų apimties bei didelės kainos už darbus. Atsakovas nurodo, kad dalis darbų iš viso nebuvo atlikta, bei kai kurias dalis jis pirko ir pateikė ieškovui pats, todėl ieškovas nepagrįstai už tuos darbus ir detales reikalauja jam atlyginti, tik iš dalies sutinka, su atliktais darbais, nurodytais draudimo bendrovės pirmame defektų akte, teigia už juos ir sumokėjęs (b.l.38 t.I). Šie atsakovo argumentai atmestini, kadangi jų atsakovas neįrodė jokias įrodymais – nebuvo teismui pateikta jokių atsakovo pirktų detalių įsigijimo dokumentų, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog automobilyje nebuvo pakeistos oro pagalvės, priekinis kairės pusės saugos diržas, stogo apmušimas. Priešingai, byloje pats atsakovas pateikė įrodymus, jog visos sistemos automobilyje po remonto veikia (b.l.39 t.I). Atsakovo nuomone, jog dalis darbų buvo neatlikti ir su juo nederinti įrodo ir ta aplinkybė, jog žalos byloje yra antrasis prirašyts defektinis aktas, kuris, jo teigimu, buvo papildytas jau po to, kai automobilis buvo atsiimtas, t. y. po 2014-12-19 ir remonto sąmata sudaryta prirašyto defektinio akto pagrindu. Šiuos argumentus paneigia ta aplinkybė, jog pirminiame defektų akte buvo aprašyti defektai įvertinti išoriškai apžiūrint automobilį. Kaip ir nurodyta pačiame akte, galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti remonto metu, todėl ir buvo surašytas papildomas defektų aktas (b.l.84, 85), kadangi draudimo bendrovei administruojant žalos bylą ieškovas atliekamus darbus derino ir su draudimo bendrove. Galutinai buvo suderintas žalos dydis 2014-12-22 ieškovui draudimo bendrovei pateikus atlikto remonto sąmatas (b.l.83). Pirminio defektinio akto, teismo nuomone, negalima vertinti, kaip neginčijamo įrodymo dėl su atsakovu derintos darbų apimties ir kainos. Kaip jau minėta, tai buvo pirminė automobilio apžiūra, galinti neatitikti realiai ardant nustatytų sugadinimų, be to jame nėra fiksuota darbų apimtis, remontui reikalingų medžiagų kainos ir kiekiai. Tos aplinkybės, jog byloje pateiktos 2014-12-19 išrašytos remonto sąmatos (t.y. jau automobilį atidavus atsakovui) ar vėliau surašytas papildytas defektinis aktas, nepatvirtina jog sąmatoje nurodyti remonto darbai buvo neatlikti ar su atsakovu derinti. Kaip ir darbų apimties ar jų reikalingumo nepatvirtina Kauno AVPK 2014-12-16 pažyma (b.l.77) - joje fiksuoti tik po įvykio išoriškai matomi apgadinimai. Ieškovas teismui pateikė detalių įsigijimo dokumentus (b.l.161-177 t.I). Atsakovo teigimu jie nepatvirtina, jog ieškovas naudotas detales turėjo, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, jog sąmatoje nurodytos detalės nebuvo panaudotos ar tam tikri darbai buvo neatlikti. Bylos nagrinėjimo metu teigė, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau atliktus darbus priėmė, pretenzijų nereiškė ir, kaip pats nurodė, toliau naudojosi ieškovo paslaugomis (b.l.9, 2015-11-25 apklausa). Remonto sąmatoje yra nurodytos naudotos detalės, medžiagos, jų kainos, atlikti darbai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui po remonto atliekant techninę automobilio patikrą, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijai „Transeksta“, buvo pateiktos visos remonto sąmatos, automobilis pripažintas kaip atitinkantis visus techninius reikalavimus ir jam leista dalyvauti eisme. Be to ir kitoms įmonėms atlikus automobilio patikrą po remonto nustatyta, kad jis atitinka visus reikalavimus (b.l.10-17, 39-44 t.I). Tai patvirtina tą aplinkybę, jog automobilio remontas buvo atliktas tinkamai bei sąmatose nurodyta apimtimi. Atsakovas iš esmės darbų kainos neatitikties vidutinėms automobilių remonto rinkos kainoms neginčijo, tik nurodė, kad darbų apimtis ir su tuo susijusi (išaugusi) kaina su juo nebuvo derinama, su tokia kaina jis niekada nebūtų sutikęs. Už tokią sumą jis galėjo nusipirkti kitą dėvėtą automobilį. Ši aplinkybė, teismo nuomone, taip pat nepatvirtina, jog darbai su atsakovu derinti nebuvo. Pats atsakovas sako, kad priduodant automobilį, jis buvo apžiūrėtas tik išoriškai (tai patvirtina ir liudytojas K. D.), todėl tikėtina, kad eigoje, jį ardant, galėjo atsirasti daugiau keistinų detalių, būtinų atlikti darbų, tuo pačiu kisti kaina. Ta aplinkybė, kad už panašią kainą jis galėjo nusipirkti kitą automobilį, nepatvirtina, jog kaina derinta nebuvo, nes su tokia remonto kaina jis būtų nesutikęs ir automobilio neremontavęs. Žalos byloje nustatyta, kad panašios būklės automobilio vidutinė kaina tuo metu buvo 29 945 Lt. Pažymėtina, jog tai vidutiniškai apie 8 000 Lt daugiau negu kainavo atsakovo automobilio remontas. Be to atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas tikėjosi, jog remonto kaštus gali padengti draudimo bendrovė. Tikėtina, jog tai ir nulėmė atsakovo apsisprendimą automobilį remontuoti, bei remontuoti už ieškovo nurodytą kainą bei būtina apimtimi. Tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai, domėtis, kiek kainuos visi darbai (juo labiau jeigu jie nebuvo 2014-10-21 pasirašyta paraiška-sutartimi detalizuoti), be to, kaip jis teigia, esant ginčui dėl avarijos kaltininko (kad draudimo bendrovė žalos neatlygins atsakovas buvo informuotas tik 2015-07-28) (CK 1.5 str. 1, 2 d., 1.137 str. 2 d., 6.158 str.). Ta aplinkybė, kad draudimo bendrovė atsisakė pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju, nesudaro pagrindo pripažinti, kad draudimo bendrovė buvo automobilio remonto rangos sutarties užsakovas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus darytina išvada, jog atsakovas pasirinko, kad jo automobilį remontuotų ieškovas, ieškovo darbuotojas atvyko pas atsakovą apžiūrėti automobilį, jis pats automobilį nuvarė remontui, pasirašė su ieškovu paslaugų teikimo sutartį, nurodant naudoti reikalingas medžiagas ir detales atlikti remonto darbus, 2014-12-03 automobilis buvo suremontuotas ir atsakovas jį atsiėmė, atsiimdamas automobilį pasirašė, kad dėl paslaugų kiekio ir kokybės pretenzijų neturi, automobilis buvo suremontuotas tinkamai. Kaip minėta šios faktinės aplinkybės ir rodo atsakovo valią sudaryti automobilio remonto sutartį. Taip pat pažymėtina, jog naudos gavėju šioje situacijoje yra atsakovas, jo interesais suremontuotas automobilis ir jis gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo. Šiuo metu jis automobiliu naudojasi kaip darbo įrankiu ir iš to gauna pelną.

Atmestini atsakovo atsikirtimai, jog rangovas didindamas darbų kainą privalo informuoti atsakovą. Įrodymų, jog buvo šalių susitarimu nustatyta 6 000 Lt remonto kaina, byloje teismui pateikta nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo teigimu ieškovo reikalaujama suma paslaugų teikimo sutartyje nenurodyta, todėl dėl jos tartasi nebuvo ir jis neprivalo jos atlyginti, tuo tarpu dėl jo su ieškovu neva suderintos 6 000 Lt remonto kainos, taip pat jokio rašytinio susitarimo nepateikė.

Atmestini ir atsakovo argumentai, jog jis ieškovui už darbus sumokėjo 6 000 Lt. Teismui tai patvirtinančių įrodymų pateikta nėra. Liudytoja R. V. pinigų perdavimo fakto nematė, todėl jos duoti parodymai nėra pakankami nurodytai aplinkybei patvirtinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas yra verslininkas, todėl jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

Atmestini argumentai, jog atliktų darbų nepriėmė, o ant PVM sąskaitos faktūros pasirašė nematydamas ant ko pasirašo, nes jam „pakišo“ visą šūsnį dokumentų ant kurių jis turėjo pasirašyti, labai skubėjo, todėl neskaitė. Kaip jau minėta, atsakovas yra verslininkas, todėl jam turi būti suprantama atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka ir skubėjimas pasirašyti dokumentus, jų neskaičius, negali būti vertinamas kaip savaime suprantamu ir pateisinamu elgesiu. Be to teismui nepateikta ir jokių įrodymų, jog atsakovui reikėjo pasirašyti ant eilės dokumentų. Byloje pateikta atsakovo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis ir sąskaita faktūra, ant kurių yra atsakovo parašai, o kaip teigia atsakovas, jam 2014-12-19 buvo pateikti pasirašyti prie ieškovo 2014-12-19 pažymos pridedami dokumentai (b.l.13). Iš pažymoje nurodytų dokumentų matyti, kad atsakovui jų pasirašyti nereikėjo, vienintelis iš 7 pridedamų dokumentų su atsakovo parašu – PVM sąskaita faktūra Nr.6623. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad šalys įgyvendindamos savo teises bei vykdydamos pareigas turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, todėl šių nuostatų nesilaikydamos, šalys privalo prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes (CK 1.5 str. 1, 2 d., 1.137 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad byloje pateiktas atsakovo Konsultacinis dokumentas Nr.ASIK-1507 (b.l.103-117 t.I) nepatvirtina atsakovo byloje nurodytų argumentų. Užduotis išvadai pateikta remiantis pirminiu defektiniu aktu, neskaičiuojant jame nurodytų nepakeistų dalių (dėl kurių byloje įrodymų nėra), atsakovo subjektyviais argumentais bei praėjus pakankamai daug laiko nuo eismo įvykio ir automobilio remonto, todėl neesant galimybės nustatyti realius automobilio apgadinimus. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus konsultacinis dokumentas nelaikytinas objektyviu ir pakankamu įrodymu ieškinio reikalavimų pagrįstumui paneigti.

Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovė savo reikalavimus pagrindinė byloje pateiktais įrodymais, tuo tarpu atsakovo byloje pateikti atsikirtimai bei juos grindžiantys įrodymai nėra pakankami ieškiniui atmesti, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 6 216,99 Eur skola (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d.).

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovė prašo priteisti įstatymines 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Šis prašymas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 216,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6. 210 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. 2015-05-07 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 6 216,99 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai šešiolika eurų 99 ct) ieškinio reikalavimų sumos, uždraudžiant jomis disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, o jų nesant ar esant nepakankamai - nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 6 216,99 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai šešiolika eurų 99 ct) sumai.

Vadovaujantis CPK 150 str. 3 d. nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ji patyrė šias bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus: 186,50 Eur žyminį mokestį, 200 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (b.l.179-180). Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015-03-19 redakcija). Atsižvelgiant į tai ieškovei priteistinos 386,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 4,96 Eur suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Arsaulitus“, kodas 235905880, a.s. LT25 7044 0600 0374 8795, AB SEB bankas, banko kodas 70440, naudai 6 216,99 Eur (šešis tūkstančius du šimtus šešiolika eurų 99 ct) skolą už automobilio remonto paslaugas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (6 216,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 386,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

2015-05-07 nutartimi teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.