Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarę nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (I), 286 str. (II), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. spalio 10 d. apie 19 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia vieną kartą spyrė savo seseriai K. G. į nugarą, po to vieną kartą smūgiavo kumščiu jai į galvą, tuo dėl galvos sumušimo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (I).

Be to, kaltinamasis A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. spalio 10 d., apie 19 val. 51 min. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. M. ir patruliui I. K. gavus budėtojo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir nuvykus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. D. agresyviai bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, keikėsi, šūkavo, pareigūnams jį laikinai sulaikius ir vežant kartu su nukentėjusiąja K. G. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Šakius, jis toliau elgėsi agresyviai, šūkavo, keikėsi, atvykus prie Viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus ir vyriausiajam patruliui D. M. palydėjus K. G. apžiūrai į priėmimo skyrių, jis išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną, o patruliui T. K. jį perspėjus, kad jis yra laikinai sulaikytas ir telefonu naudotis negali, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, užgauliojo pareigūną, keikė necenzūriniais žodžiais, mojavo rankomis priešais patrulį T. K., kuris norėdamas nutraukti jo neteisėtus veiksmus bandė uždėti jam antrankius, priešindamasis išlaipinimui iš tarnybinio automobilio spyrė patruliui T. K. į koją ir ranka griebė už veido įdrėksdamas dešinį skruostą, sugriebęs ranka už kaklo smaugė patrulį T. K., kelis kartus spyrė į krūtinę prie automobilio padėti T. K. nutraukti jo neteisėtus veiksmus atbėgusiam vyresniajam patruliui D. M. ir tik panaudojus specialiąsias priemonės-antrankius ir ašarines dujas, jis buvo sutramdytas ir pristatytas į policijos komisariatą (II).

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad dėl girtumo sunkiai prisimena įvykio aplinkybes. Tą dieną pas brolį statė kaminą. Grįžo namo išgėręs. Įvyko buitinis konfliktas tarp jo, sesers bei sesers sūnaus sugyventinės. Jos šį užsipuolė. Tada jis su seserimi susistumdė. Konflikto metu seseriai įspyrė į nugarą bei sudavė kumščiu. Sesers sūnaus draugė iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą. Supratęs, kad bus sulaikytas jis norėjo paskambinti ir susikeisti darbe, tačiau pareigūnas liepė pasidėti telefoną. Jis telefono nepadėjo. Pareigūnai norėjo uždėti jam antrankius. Vienas pareigūnas ėmė už vienos rankos, kitas už kitos, tada šis jiems įspyrė. Dėl įvykių gailisi. Buvo neblaivus. Sesers atsiprašė. Su pareigūnais neturėjo galimybės susitikti. Tyrėjai sakė, kad norėtų atsiprašyti policijos pareigūnų, tačiau ši atsakė, kad nėra prasmės. Pirmą kartą teisiamas. Dirba. Tėvas po insulto, gulintis, todėl kartu su seserimi jį prižiūri. Alkoholį vartos saikingai. Tėvo brolis – jo dėdė S. D. norėtų bei sutiktų būti laiduotoju. Dėdė gyvena (duomenys neskelbtini). Jis šiam jaučia didelę pagarbą, nes dėdė jam daro didelę, abu gerai sutaria. Dėdė neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 131-134, 144).

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiųjų K. G., I. K., D. M. parodymais, tarnybiniais pranešimais, blaivumo testais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad įvykio dieną iš Anglijos buvo grįžusi ir pas ją į svečius atvažiavusi sūnaus draugė I. M. Su ja išgėrė brendžio. Kai iš darbo grįžo brolis, su juo susipyko. Brolis jai sudavė ranka į galvą, stovinčiai įspyrė su koja į nugarą. Po spyrio ji parkrito prie skalbimo mašinos. Parkritus brolis jos daugiau nebemušė. Sūnaus draugė puolė ją gelbėti. Tada brolis joms liepė eiti lauk, kadangi nė viena nėra jos tėvo namuose registruotos. Išėjus į lauką I. M. iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad A. D. smurtauja ir tik tada kartu su jais įėjo į butą. Iki tol stovėjo lauke. Brolis jau miegojo savo kambaryje. Įvykio dieną buvo nuvežta į priimamąjį. Važiuojant automobiliu į Šakius viskas buvo ramu. Nematė kas įvyko tarp jos brolio A. D. ir pareigūnų, nes tuo metu buvo pas medikus. Pas ekspertą nevyko. Broliui atleido. Šis jos atsiprašė. Jie sudarė sutartį, kad nuomones vienas kitam išsakys taikiai (b. l. 134-135).

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad iš Marijampolės apskrities VPK buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) kaime brolis smurtauja prieš seserį. Pamena, kad nuvažiavus į įvykio vietą išsiaiškino įvykio aplinkybes, nustatė girtumus, apie įvykį informavo tyrėją, kuris nurodė A. D. pristatyti į komisariatą. Kad sutaupytų laiko, moterį nuvežė į Šakių ligoninės priėmimą. Kadangi A. D. buvo agresyvus, kad išvengti konflikto ir galimo pasipriešinimo, važiuojant nedėjo šiam antrankių. Dar bebūnant namuose kaltinamasis elgėsi neadekvačiai – pakeltu tonu keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Važiuojant į komisariatą tarnybiniu automobiliu A. D. nuo pat pradžios buvo liepta pasidėti telefoną, nes jis kažkam skambindavo, padėdavo ir vėl skambindavo. Atvykus prie priėmimo skyriaus moterį palydėjo vidun. Užtrauko apie 10-15 sekundžių. Automobilis nuo durų stovėjo už 20 metrų. Buvo tamsu, bet prieblandoje matė, kad automobilyje kažkas vyksta. Priėjus prie automobilio matė kaip I. K. buvo išlipęs iš automobilio ir bandė kaltinamąjį ištraukti iš jo. Kolegai padėjo A. D. išlaipinti iš automobilio ir uždėti antrankius. Nors ir buvo tamsokas paros metas, tačiau žmonės žiūrėjo per langus kas vyksta. Pasipriešinimas tęsėsi 3-4 minutes. Priešinimosi judesių buvo labai daug. Jau su antrankiais sodinant A. D. į automobilį šis jam įspyrė į krūtinę. Spyris buvo valingas. Pas medikus ar į ekspertus dėl spyrio nesikreipė. Grįžus į komisariatą ir atėjus į šviesą tyrėjas pirmas pamatė, kad I. K. ant kaklo yra įrėžimas ir pasiūlė kreiptis į gydymo įstaigą. I. K. teigė, kad kaltinamasis jį sužalojo automobilyje, kai jis su A. D. laikė iš priėmimo skyriaus grįžtančio kolegos. Komisariate asmuo ir toliau elgėsi neadekvačiai – kaltinamasis visus užkabinėjo, gyrėsi baigęs du aukštuosius, kad jie (pareigūnai) nieko nebaigę (b. l. 135-136).

Nukentėjusysis I. K. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą rado neblaivų A. D. Išsiaiškino, kad įvykusio konflikto metu buvo sužalota nukentėjusioji. Tiksliai nepamena kaip nukentėjusioji buvo sužalota, nes senai tai buvo. Tarnybiniame pranešime tai turi būti įvardinta. Vykstant į Šakių ligoninę A. D. buvo neramus, konfliktavo. Sustojus prie ligoninės kolega D. M. nusivedė nukentėjusią į priimamąjį, o jis su A. D. automobilyje pasiliko šių laukti. Kaltinamasis buvo neramus, skėsčiojo rankomis į visas puses. Pasakė šiam ramintis, bet A. D. nepakluso. Dar kartą paprašė nusiraminti ir pasakė, kad jeigu nenusiramins, bus uždėti antrankiai. A. D. nenusiraminus, liepė duoti rankas antrankiams uždėti, tačiau šis nepakluso. Išlipant iš automobilio A. D. sykį ar du spyrė jam į koją. Išlipęs dar kartą liepė leisti kaltinamajam uždėti antrankius, tačiau jis nesutiko. Paėmus už kažkurios rankos ir striukės, A. D. uždėjo dešinę ranką jam ant kaklo ir pajuto suspaudimą. Tada koviniais veiksmais nusiėmė kaltinamojo rankas nuo gerklės. Iš nugaros atbėgo kolega, todėl abu A. D. išlaipino iš automobilio, paguldė ant žemės. Kaltinamasis standino rankas ir neleido uždėti antrankių. Uždėjus antrankius asmenį pasodino atgal į automobilį ant galinės automobilio pasostės. Kai kolega priėjo arčiau, A. D. spyrė D. M. kartą ar du į pilvą ar krūtinę. Po to asmuo buvo pristatytas į Šakių rajono PK. Jam kaltinamasis perrėžė kaklą ir įspyrė į koją. Kaklo srityje buvo padarytas nubrozdinimas. Byloje ieškinio nereiškia. Po įvykio kaltinamasis jo neatsiprašė (b. l. 142-143).

2015-10-10 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimo aplinkoje nustatyta, kad 2015-10-10 apie 19 val. 51 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarp K. G. ir jos brolio A. D. įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalota K. G. (b. l. 1-4).

2015-10-10 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad A. D. smurtavo prieš savo seserį K. G. Be to A. D. kaire ranka laikė I. K. už kaklo. Jis necenzūriniais žodžiai keikė policijos pareigūnus bei įspyrė D. M. į krūtinę ir į tarnybinio automobilio dureles (b. l. 7).

2015-10-10 išrašas iš medicinos dokumentų patvirtina, kad K. G. buvo nustatytas galvos sumušimas (b. l. 12).

2015-10-10 20 val. 26 min. asmens blaivumo testu nustatyta, kad K. G. buvo neblaivi – 1.20 promilių (b. l. 14).

2015-10-10 išrašas iš medicinos dokumentų patvirtina, kad I. K. buvo nustatytas nubrozdinimas kakle (b. l. 26).

2015-10-10 20 val. 23 min. asmens blaivumo testu nustatyta, kad A. D. buvo neblaivus – 2.75 promilių (b. l. 39).

Teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 369/15(10) patvirtina, kad K. G. buvo nustatytas galvos sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. D. veika pagrįstai bei teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaip fizinio skausmo sukėlimas padarytas prieš šeimos narį, kadangi kaltinamasis A. D. spirdamas į nugarą, po to vieną kartą smūgiuodamas kumščiu į galvą savo seseriai K. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., kadangi A. D. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. spyrė patruliui T. K. į koją ir ranka griebė už veido įdrėksdamas dešinį skruostą, sugriebęs ranka už kaklo smaugė jį bei kelis kartus spyrė į krūtinę vyresniajam patruliui D. M.

Kaltinamasis A. D. pirmą kartą padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nėra teistas, administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, kitų galiojančių pažeidimų neturi, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas.

Teismas kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo veikos nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, jis visiškai pripažino savo kaltę, iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinio pobūdžio nusikaltimai, be to dviejų nesunkių nusikaltimų vykdydamas neužkerta galimybės jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str., nes tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos BK 40 str. taikymo sąlygoms ir tikslams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam kaip jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo dėdė S. A. D. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laiduotojas S. A. D. yra pensininkas, neteistas. Jis laisva valia apsisprendė prisiimti kaltinamąjį pagal laidavimą savo atsakomybėn. Gyvena netoli vienas kito. Sutaria gerai su kaltinamuoju. Daro jam pavyzdį. Tikisi, kad daugiau kaltinamasis nenusikals. Dėl alkoholio šiuo metu kaltinamasis neturi problemų (b. l. 149). Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad S. A. D. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoju, nes pagal savo asmenines savybes jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamais ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė du nusikaltimus; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.).

Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokio poveikio priemonės bus pakankamos užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 4 d.).

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, A. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nustatytina sumokėti per 4 mėnesius.

Kaltinamasis A. D. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2015-10-10 20 val. 20 min., paleistas 2015-10-12 13 val. 10 min. (b. l. 42, 49). Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista (b. l. 61-63).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

A. D. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (I), 286 str. (II), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vieneriems) metams jo dėdės S. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei.

Skirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL dydžio, t. y. 188 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtai įmokai sumokėti (Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, gavėjas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija; mokant įmoką būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą).

Baudžiamąją bylą Nr. 1-17-829/2016 nutraukti.

A. D. paskirtas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. D., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. D. ir laiduotojui S. A. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.