- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 1-2164-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00100-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.10.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Neringos Pačėsaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kazitiškio sen., Ignalinos raj., neteistas, 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2014 m. balandžio 8 d., apie 11.00 val., Ignalinos rajono savivaldybės Linkmenų seniūnijoje, kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys, 29-ajame kilometre, vairuodamas lengvąjį automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus, tai yra nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko priekyje važiavusio lengvojo automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui J. P. sustabdžius vairuojamą automobilį, negalėjo laiku sustoti ir, atsitrenkęs į šio automobilio galinę dalį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidūrė su lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu K. B., sukeldamas savo veiksmais eismo įvykį, kurio metu kartu važiavusiai keleivei D. L. buvo padaryti kaklo ir pilvo nubrozdinimai – nežymus sveikatos sutrikdymas, lengvojo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui K. B. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės čiurnos srityje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairio raktikaulio ir kirkšnių srityje, dešinio kulnakaulio lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui A. G. buvo padarytas riešo panirimas, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekinėje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinio raktikaulio srityje, abiejų klubakaulių, gaktikaulio srityse, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, daugybinės poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, daugybinės poodinės kraujosruvos kairėje ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžis su poslinkiu - nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Taip G. G. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Taip pat G. G. 2015 m. birželio 21 d., apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.27 promilių girtumas) viešojo vietoje - kavinėje „Laimos smuklė“, adresu Žirmūnų g. 68, Vilniuje, sukėlė konfliktą, kurio metu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, vieną kartą trenkė nukentėjusiajam D. B. į veidą, padarydamas pastarajam poodinę kraujosrūvą kairės akies vokų vidiniuose kampuose ir odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip G. G. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, 2014 m. balandžio 8 d., apie 11.00 valandą, jam priklausančiu lengvuoju automobiliu „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis važiavo į Utenos m. asfalto dangos keliu Utena-Kaltanėnai-Švenčionys. Jis vairavo automobilį. Kartu važiavo pažįstama mergina D. L., kuri sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo užsisegę saugos diržus. Ignalinos rajono savivaldybės ribose, Linkmenų kaime, automobilį aplenkė naujesnio modelio lengvasis automobilis „Audi A6“, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Jis važiavo į Utenos m. pusę. G. G. važiavo paskui apie 80 km/h greičiu. Ties Šiškinių kaimu, esančiu Ignalinos rajono savivaldybėje, Linkmenų seniūnijoje, dešiniajame kelkraštyje pamatė stovinčią ir pakeleivingus automobilius stabdančią nepažįstama moterį. Priekyje važiavęs lengvasis automobilis „Audi A6“ ties ta moterimi staigiai sustojo, todėl G. G. staigiai stabdė ir, bandydamas išvengti susidūrimo, vairą pasuko į kairę pusę, link kelio vidurio, tačiau savo automobilio dešinės priekinės dalies kraštu užkliudė minėtą sustojusį automobilį. Po šio kontakto G. G. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidūrė su iš priekio važiavusiu baltos spalvos lengvuoju automobiliu „VW Passat“, kurio valstybinio numerio neįsidėmėjo. Po susidūrimo automobiliai atsidūrė kelio pakraštyje, kairėje pusėje. Eismo įvykio metu nestipriai susižalojo veidą, taip pat liko kraujosruva nuo saugos diržo, kuris eismo įvykio metu suplyšo. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad lengvasis automobilis „Audi A6“ kažkiek pavažiavo į priekį. Kodėl jo vairuotojas taip pasielgė, nežino. Neatmeta galimybės, kad dėl kontakto su jo automobiliu, tas automobilis irgi galėjo kažkiek pajudėti iš vietos, tačiau tai turėtų būti labai mažas atstumas. Su G. G. važiavusi keleivė D. L. eismo įvykio metu taip pat nestipriai nukentėjo. Ji skundėsi, kad dėl užsegto saugos diržo eismo įvykio metu jai atsirado kraujosruva. Lengvojo automobilio „VW Passat“ keleivis, kurį su G. G. bei D. L. greitoji medicinos pagalba pristatė į Utenos ligoninę, skundėsi skausmu dešinės rankos riešo srityje. Šio vyro nepažįsta. Su lengvojo automobilio „VW Passat“ vairuotoju, kurio nepažįsta, bendravo telefonu. Jis sakė, kad jam sumušta koja kulno srityje. Oro sąlygos eismo įvykio metu buvo geros. Jis nepastebėjo, kad prieš sustodamas lengvojo automobilio „Audi A6“ vairuotojas būtų įjungęs dešiniojo posūkio signalą. Jo vairuojamas automobilis sustojo važiuojamoje kelio dalyje. Gali būti, kad arčiau dešiniojo krašto, o dešinės pusės ratai galėjo būti ir ant žvyro dangos kelkraščio. Išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrimo išvengti neturėjo galimybės. G. G. vairuojamo automobilio ratai dėl staigaus stabdymo slydo ir automobilį suvaldyti buvo sunku. G. G. vairuojamame automobilyje yra taip vadinama ABS – stabdžių antiblokavimo sistema, tačiau eismo įvykio metu ji neveikė, buvo sugedusi. Kitos automobilio dalys buvo tvarkingos. Gailisi, kad dėl neatsargių veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjo minėti žmonės (t.1, b.l. 127; 131; 188-189; 194; t.2, b.l. 5).
Nukentėjusiojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. balandžio 8 d., apie 11.00 val., savo lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Utena-Kaltanėnai-Švenčionys iš Utenos miesto. Kartu važiavo brolis A. G., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Automobilį vairavo K. B.. Buvo blaivus. Buvo užsisegę saugos diržus. Važiavo apie 90 km/h greičiu. Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., likus keliems kilometrams iki Linkmenų k., pamatė kaip į kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje sustojusio ar lėtai važiavusio, tiksliai neįsidėmėjo, „Audi“ markės lengvojo automobilio kairės pusės galinę dalį trenkėsi kažkoks nuo Linkmenų k. pusės važiuojantis lengvasis automobilis. Po smūgio tas pats automobilis išvažiavo į priešingo eismo juostą, kuria važiavo K. B., bei susidūrė su K. B. vairuojamu automobiliu. Bandydamas išvengti susidūrimo K. B. staigiai stabdė savo automobilį bei pasuko vairą į dešinę pusę, link kelkraščio. Išvengti susidūrimo nepavyko ir tas automobilis, kuris buvo taip pat „Audi“ markės, trenkėsi priekine dalimi į K. B. automobilio priekinę dalį. Po susidūrimo abu automobiliai liko stovėti ant kelio. Dėl smūgio suveikė K. B. automobilio priekinės oro pagalvės. Iš savo mobiliojo ryšio telefono surinko numerį 112 bei pranešė apie eismo įvykį. Šio eismo įvykio metu nukentėjo K. B.. Buvo sužalotas dešinės kojos kulnas, sumuštas dešinysis kelias. Kulnas stipriai sumuštas bei patemptas. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Broliui A. G. buvo sužalota dešinė ranka, pirminiais duomenimis išniręs riešo sąnarys. Į K. B. automobilį atsitrenkusio lengvojo automobilio „Audi“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, važiavo nepažįstamas vaikinas, kuris vairavo automobilį, bei mergina, sėdėjusi ant priekinės keleivio sėdynės. Jie eismo įvykio metu taip pat buvo kažkiek sužaloti. Juos bei K. B. brolį išvežė greitoji medicinos pagalba į Utenos ligoninę. Šio eismo įvykio metu K. B. lengvasis automobilis buvo stipriai sugadintas. Taip pat eismo įvykio metu sudužo K. B. brolio išmanusis telefonas. Pastebėjo, kad eismo įvykio vietoje išlikęs ilgas „Audi“ markės automobilio stabdymo kelias. Išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiavusiu automobiliu neturėjo galimybės. K. B. lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas (t.1, b.l. 57).
Nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. balandžio 8 d., apie 11.00 val., kartu su broliu K. B. jo lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Utena - Kaltanėnai - Švenčionys iš Utenos m. Automobilį vairavo brolis, o A. G. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo blaivūs, važiavo užsisegę saugos diržus. Kokiu tiksliai greičiu važiavo neprisimena, tačiau niekur neskubėjo ir mano, kad greitis nebuvo didesnis nei 90 km/h. Jau Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., prie Šiškinių k., pamatė kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje du automobilius. Viskas vyko labai greitai, todėl neįsidėmėjo nei tų automobilių markių, nei valstybinių numerių. Pastebėjo, jog iš paskos važiavęs automobilis kliudė priekyje važiavusio automobilio galinio bamperio kairę pusę ir po to staigiai išvažiavęs į priešingą eismo juostą, susidūrė su jų automobiliu. Dėl smūgio suveikė jų automobilio priekinės oro pagalvės. Brolis po eismo įvykio iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino numeriu 112 bei pranešė apie eismo įvykį. Po susidūrimo A. G. pats išlipo iš automobilio ir laukė greitosios medicinos pagalbos lauke, sėdimoje padėtyje. Eismo įvykio vietos nematė. Prieš eismo įvykį buvo patyręs dešiniojo kelio traumą, vaikščiojo su ramentais. Šio eismo įvykio metu A. G. taip pat nukentėjo. Nukentėjo ir K. B.. Jam buvo sužalotas dešinės kojos kulnas. A. G. buvo sužalota dešinė ranka, išniro riešo sąnarys bei lūžo stipinkaulis. Taip pat vėliau sužinojo, kad jam kairėje pusėje yra lūžę du šonkauliai. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Po eismo įvykio A. G. bei jam nepažįstamus merginą ir vaikiną greitoji medicinos pagalba nuvežė į Utenos ligoninę. Kiek suprato, tai jie važiavo tuo automobiliu, kuris atsitrenkė į jų lengvąjį automobilį. Pakeliui į Uteną to vaikino paklausė, ar jis vairavo automobilį. Vaikinas linktelėjo galva, patvirtindamas, kad automobilį vairavo jis. Paklausė, kodėl jis išvažiavo į priešingo eismo juostą bei susidūrė su jų automobiliu. Vaikinas atsakė, kad priekyje jo važiavęs automobilis staigiai stabdė. Šio eismo įvykio metu brolio lengvasis automobilis buvo nepataisomai sugadintas (t.1; b.l. 87).
Nukentėjusiosios D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014 m. balandžio 8 d., apie 11.00 val. ji kartu su G. G. jo vairuojamu automobiliu „AUDI 100 AVANT“, važiavo į Utenos miestą. Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir telefonu rašė žinutės. Atsimena, kad G. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį. Po smūgio G. G. nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu. Dėl eismo įvykio patyrė šoką, traumų išvengė (t.1; b.l. 100).
Liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. balandžio 8 d., apie 11.00 val., savo lengvuoju automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Utena - Kaltanėnai - Švenčionys iš Kaltanėnų k., esančio Kaltanėnų sen., Švenčionių r. sav., į Utenos m. Jau Ignalinos r. sav., Linkmenų sen., maždaug apie 3 km atstumu nuo Linkmenų k., pastebėjo dešiniajame kelkraštyje automobilius stabdančią nepažįstamą moterį. Sulėtino automobilio greitį ir pasukęs šiek tiek dešiniau sustojo. T. P. automobilio dešinės pusės ratai buvo užvažiavę ant minėto kelkraščio, o kairės pusės ratai buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Tiktai sustojęs pajuto smūgį į savo automobilio galinės dalies kairę pusę. Nuo smūgio automobilis kažkiek pajudėjo iš vietos, tačiau liko stovėti ant kelio, priekiu į Utenos m. Į J. P. automobilį atsitrenkęs automobilis išvažiavo į priešingo eismo juostą bei kiek pastebėjo, susidūrė su iš priekio atvažiavusiu kažkokiu automobiliu. Šių automobilių markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Po eismo įvykio, kurio metu pats nenukentėjo, kažkas iš automobiliais važiavusių asmenų paskambino į policiją, greitąją medicinos pagalbą. Eismo įvykio metu buvo apgadinta J. P. automobilio galinė kairė pusė, pažeistas galinis kairės pusės ratas ir galimai pažeista galinė važiuoklė kairėje pusėje. Kitais dviem automobiliais važiavusių asmenų nepažįsta. Tie asmenys buvo kažkiek sužaloti. Kiek įsidėmėjo, tai iš Utenos m. pusės važiavusiame automobilyje buvo du vyrai, o į J. P. automobilį atsitrenkusiu automobiliu važiavo vaikinas ir mergina. Mano, kad dėl šio eismo įvykio kaltas į J. P. automobilio galinę dalį atsitrenkusio automobilio vairuotojas, nes jis galimai viršijo leistiną greitį, nesilaikė reikiamo atstumo ir nesugebėjo laiku sustabdyti savo automobilio. Automobilius stabdžiusi moteris išvažiavo į Utenos m. pusę kažkokiu pakeleivingu automobiliu, kuris sustojo eismo įvykio vietoje. Prieš eismo įvykį važiavo apie 90 km/h greičiu, tačiau po to lėtino greitį, stabdė, iki kol sustojo (t.1; b.l. 115).
2014 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Ignalinos r., Linkmenų sen., kelio Utena- Kaltanėnai – Švenčionys, 29-ajame kilometre, nubraižyta eismo įvykio schema (1 t., b.l. 17-29);
2014 m. rugsėjo 8 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3173/l4 (01) nurodyta, kad K. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės čiurnos srityje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kairio raktikaulio ir kirkšnių srityje, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Ignalinos rajono ligoninėje (2014-04-08). Nustatytas gyjantis dešinio kulnakaulio lūžis, padarytas paveikus kietu buku daiktu, iki magnetinio rezonanso tyrimo (2014-04-29). Neatmetama galimybė, kad visi nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu (2014-04-08), kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio kulnakaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 85-86);
2014 m. rugsėjo 25 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3174/l4 (01) nurodyta, kad A. G. nustatytas stipinkaulio ylinės ataugos lūžis su poslinkiu ir su riešo panirimu, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekinėje dalyje, padarytos iki GMP mediko apžiūros ir apžiūros VšĮ Utenos ligoninėje (2014-04-08), poodinės kraujosruvos dešinio raktikaulio srityje, abiejų klubakaulių, gaktikaulio srityse, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, daugybinės poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, daugybinės poodinės kraujosruvos kairėje, kurių tiksli lokalizacija nenurodyta, padarytos tik apžiūros VšĮ Ignalinos rajono poliklinikoje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio ylinės ataugos lūžio su poslinkiu sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 94-95).
2014 m. rugsėjo 24 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3172/14 (01) nurodyta, kad D. L. kliniškai nustatytas kaklo ir pilvo nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 106-107).
Alkotesterio parodymų kvite užfiksuota, kad G. G. 2014 m. balandžio 8 d., 11.45 val. buvo nustatyta 0,00 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 118).
Specialisto išvadoje Nr. T-N 1079/14(01) nurodyta, kad 2014 m. balandžio 8 d., 12.15 val. paėmus G. G. kraujo ir 2014 m. balandžio 8 d., 12.50 val. paėmus jo šlapimo, konstatuota, kad G. G. kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino, kokaino metabolitų ir etilo alkoholio nerasta. Šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (t. 1, b.l. 123).
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl G. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais (t. 1, b.l. 135-138).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2016 m. birželio 16 d. nutarimu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, BPK 217 straipsnio 1-2 dalimis, atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes G. G., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus nuo atleidimo padarė naują nusikalstamą veiką
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad G. G., vairuodamas lengvąjį automobilį, pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, tai yra nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko priekyje važiavusio lengvojo automobilio vairuotojui sustabdžius vairuojamą automobilį, negalėjo laiku sustoti ir, atsitrenkęs į šio automobilio galinę dalį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje susidūrė su kitu lengvuoju automobiliu, sukeldamas savo veiksmais eismo įvykį, kurio metu kartu važiavusiai keleivei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o priešpriešais važiavusio lengvojo automobilio vairuotojui ir keleiviui - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes G. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo
G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė 2015 m. birželio 21 d. jis kartu su draugais I. Š., V. B. ir dar dviem panelėmis, kurių asmeniškai nepažįsta, jas pažįsta I. Š., buvo kavinėje „Laimos smuklė“. Būdami kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Apie 01.00 val. su juo bendravusią panelę užkalbino kažkoks vaikinas, ką jis jai sakė, pasakyti negali, tačiau jam pasirodė, kad tas vaikinas pasakė merginai kažką negražaus, galimai ją įžeidė ir jis, norėdamas apginti merginą (Eleną), trenkė vieną kartą minėtam vaikinui dešinės rankos kumščiu į veido sritį, kur pataikė nežino ir pasakyti negali, kadangi viskas vyko labai greitai. Taip pat jis buvo vartojęs alkoholio, dėl to gali kažkokių įvykio detalių neprisiminti. Po to prie jų priėjo apsaugos darbuotojai ir išvedė jį į lauką, o vaikinas, kuriam trenkė, liko viduje, tačiau netrukus ir jis išėjo į lauką. Vaikinas, kuriam trenkė ir jo draugas ragino jį išsiaiškinti visą situaciją lauke, kaip suprato jie norėjo, kad jis toliau su jais muštųsi, tačiau jis atsisakė ir liko laukti policijos pareigūnų. Atvažiavę policijos pareigūnai pristatė juos į policijos komisariatą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, kadangi buvo išgėręs, nieko įžeisti ar sužeisti nenorėjo (1 t., b.l. 188-189; 2 t., b.l. 5).
Nukentėjusiojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. birželio 21 d. naktį jis buvo „Laimos smuklėje“, esančioje Žirmūnų g. 68, Vilniuje. Ten buvo vienas. Sėdėjo prie staliuko, gėrė alų. Prie gretimo staliuko sėdėjo kompanija jaunuolių, dvi merginos ir keturi vaikinai. Jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Viena mergina atsistojo ir šalia staliuko, prie kurio jis sėdėjo, pradėjo bartis. Netrukus mergina, kuri barėsi su vaikinu, apsisuko kažkur eiti. Jis atsistojo ją praleisti ir paklausė, ar ji eina parūkyti, kadangi jis taip pat norėjo eiti. Tada, šalia jos stovėjęs vaikinas (šviesių plaukų, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo) pradėjo šaukti ant jo, kad tai jo mergina, ko jis prie jos lenda ir sudavė vieną smūgį į nosį. Jis pajuto skausmą ir atsirėmė į sieną, aptemo akyse. Ar dar buvo suduota smūgių, neprisimena. Tuomet pašoko visi vaikino draugai, tačiau vienas iš vaikinų juos nuramino. Jis nuėjo į tualetą ir iškvietė policiją. Abi merginos buvo šalia ir matė, kaip jam trenkė, pradėjo šaukti. Mergina, kuri prieš tai ginčijosi su jam trenkusiu vaikinu, pasakė, kad minėto vaikino nepažįsta, su juo susipažino prieš 3 valandas. Viskas įvyko apie 01.00 val. nakties. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai pristatė į policijos komisariatą jį ir jam trenkusį vaikiną (t.1., b.l. 152).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. B. nurodė, kad dėl 2015m. birželio 21 d. tarp jo ir nepažįstamo vaikino kilusio konflikto nori patikslinti, kad kavinėje „Laimos smuklė“ buvo vienas, jokių draugų su juo nebuvo, dėl to jokių įvykio liudininkų negali nurodyti. Tą vakarą buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, gali kokių nors įvykio aplinkybių ir neprisiminti. Jam būnant kavinėje jokio konflikto iki muštynių su minėtu vaikinu nebuvo. Jo staliukas buvo šalia staliuko, prie kurio sėdėjo jį sumušęs vaikinas, tačiau nei vaikinas, nei jis jokių pretenzijų vienas kitam nebuvo išsakę. Jam trenkęs vaikinas buvo su keliai vaikinais ir dviem merginom. Kažkuriuo laiku viena iš merginų pakilo nuo stalo ir norėjo kažkur eiti, o vaikinas, kuris jam trenkė, jai kažką sakė, buvo matyti, kad jie ginčijosi. Tuomet jis paklausė merginos, ar ji eina parūkyti bei atsistojo, norėdamas ją praleisti. Tuo tarpu vaikinas, su kuriuo ji ginčijosi, apėjo aplink stalą ir priėjęs prie jo pasakė, kad tai jo mergina ir vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, pataikė į nosį, ko pasėkoje pradėjo bėgti kraujas. Tuomet vienas iš jam trenkusio vaikino draugų bandė jį raminti. Konfliktas tuo ir pasibaigė. Dabar tiksliai neprisimena, kuriuo momentu apsaugos darbuotojai išvedė juos į lauką. Būnant lauke jokių muštynių nebuvo, po to atvažiavo policijos pareigūnai ir visi buvo pristatyti į policijos komisariatą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kraujas iš nosies jau nebebėgo. Kelios dienos po konflikto jis kreipėsi į TME, jį apžiūrėjo ir nukreipė į savo polikliniką. Kada kreipėsi į polikliniką, dabar jau neprisimena, tačiau jam buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir nustatytas nosies lūžimas. Mano, kad dėl konflikto kaltas alkoholis, nes vaikinas, kuris jam trenkė, buvo gerokai apgirtęs ir neadekvačiai sureagavo į situaciją. Materialinė žala nepadaryta, nosis sugijo savaime, dėl nosies operacijos niekur nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereikš, nori, kad jį sužalojęs vaikinas būtų nubaustas, nes mano, kad taip elgtis tikrai nebuvo pagrindo, nes per visą vakarą, kai kilo konfliktas, tikrai nepadarė nieko blogo jam ar jo draugams (t.1, b.l. 154).
Liudytojo I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad galimai 2015 m. birželio 21 d. jis kartu su draugais buvo kavinėje „Laimos smuklė“, Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, tikslaus adreso negali pasakyti. Su juo buvo G. G. ir V. B., taip pat su jais buvo merginos, kurių vardai Elena ir Evelina, merginų pavardžių nežino, jų kontaktinių duomenų nežino. Kiek žino, Elena gyvena Vokietijoje. Visą vakarą, kol buvo minėtoje kavinėje prie jų kompanijos vis prieidavo kažkoks vaikinas, kurio jis nepažįsta. Minėtas vaikinas vis kvietė minėtas merginas pašokti ir pan., tačiau jie į jį nekreipė dėmesio. Kai merginos atsisakė su minėtu vaikinu šokti, jis pradėjo reikšti merginoms nepasitenkinimą, kažką joms sakė, tačiau ką sakė, negirdėjo. G. G. atsistojo ir pradėjo kalbėtis su minėtu vaikinu, ko pasėkoje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į apsistumdymą. Ar buvo suduoti kokie nors smūgiai iš Gedimino pusės, ar iš minėto vaikino, pasakyti negali, kadangi nematė. Tačiau konflikto metu matė, kaip minėtas vaikinas, kurio nepažįsta, pargriuvo. Po to prie jų priėjo apsaugos darbuotojai ir visi buvo išprašyti į lauką. Minėtas vaikinas buvo ne vienas, su juo buvo kažkokie jo draugai, kurių jis taip pat nepažįsta. Minėto vaikino draugai buvo prie jų priėję tada, kai apsauga išvedė visus į lauką. Apsaugos darbuotojai, išvedę juos į lauką, nuėjo atgal į kavinę, o jie liko lauke, bandė aiškintis situaciją. Lauke niekas nesimušė, tik kalbėjosi, besikalbant atvažiavo policijos pareigūnai ir minėto vaikino draugai pabėgo, o jis, G. ir minėtas vaikinas buvo pristatyti į policijos komisariatą. Kaip ir minėjo, jokių muštynių nematė, matė tik kaip G. ir nepažįstamas vaikinas apsistumdė. Visi konflikto metu buvo neblaivūs. Vaikinas, su kuriuo kilo konfliktas, buvo taip pat neblaivus, kiek prisimena ant jo veido ar kitų matomų kūno vietų jokių pažeidimų, ar kraujo pėdsakų nebuvo. Vaikinas neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos, bent jau jam ar Gediminui jų neišsakė (t.1; b.l. 157).
Liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2015 m. birželio 21 d., jis kartu su savo draugais I. Š., G. G. ir dar dviem panelėmis, kurias tą vakarą matė pirmą kartą, buvo kavinėje „Laimos smuklė“, esančioje Žirmūnų gatvėje, Vilniuje. Tikslaus kavinės adreso nežino. Jų vardų pasakyti negali, nes nepamena, kaip ir minėjo, po to vakaro jų daugiau nematė, su jomis jokio ryšio nepalaiko. Jiems būnant kavinėje, G. užsiminė, kad kažkoks vaikinas nuolatos žiūri į juos, kelia kažkokį įtarimą. Kadangi tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, gali įvykių sekos neprisiminti. Kažkuriuo laikotarpiu buvo išėjęs į tualetą ir kas vyko, kol jo nebuvo, nežino. Kai grįžo prie staliuko, draugų nerado, dėl to išėjo į lauką ir draugus rado lauke. Draugus į lauką buvo išvedę apsaugos darbuotojai. Ar apsaugos darbuotojai buvo taip pat lauke, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Būdamas lauke rūkė, tačiau prie pat draugų priėjęs nebuvo, laikėsi atokiau ir stebėjo situaciją. Buvo kilęs kažkoks šurmulys, tačiau dėl ko ir ką kalbėjo žmonės pasakyti negali. Kaip ir minėjo, tą vakarą buvo išgėręs ir dėl girtumo mažai ką prisimena. Muštynių tarp G. G. ir kokio nors kito kavinės kliento nematė, dėl to apie tai negali nieko papasakoti. Būnat lauke muštynių taip pat nebuvo. Po kažkurio laiko atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė Igną ir Gediminą. Ar dar kas nors buvo išvežtas policijos pareigūnų nematė, matė tik vieną policijos ekipažą. Dėl to daugiau kažko komentuoti negali. Po to, kai buvo išvežti jo draugai, neužilgo jis išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus (t.1; b.l. 161).
Alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad D. B. 2015 m. birželio 21 d., 02.25 val. buvo nustatytas lengvas 1,19 promilės girtumas (1 t., b.l. 151);
2015 m. birželio 22 d. specialisto išvada Nr. G 2045/15 (01), kurioje nurodyta, kad D. B. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokų vidiniuose kampuose ir odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-06-20). Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Nustatytų sužalojimų vietos pasiekiamos nukentėjusiojo ranka. Sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui (t.1; b.l. 169).
2016 m. sausio 4 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3744/15 (01) nurodyta, kad D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis gydytojo radiologo konsultacijos išvada NR RD-7/2016(01) nosies kaulų lūžis yra gyjantis ir padarytas mažiausiai prieš 1 mėnesį iki 2015-06-22 atliekant rentgenogramą VšĮ Karoliniškių poliklinikoje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas sužalojimas neatitinka užduotyje pateiktų įvykio aplinkybių laiko (t.1; b.l. 179-180).
Alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad G. G. 2015 m. balandžio 21 d., 01.36 val. buvo nustatytas vidutinis 2,27 promilės girtumas (2 t., b.l. 7).
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.
Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje – kavinėje sukėlė konfliktą, kurio metu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į veidą, tuo padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes G. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. G. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (2 t., b. l. 30-31).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu bei nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – G. G. nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. G. - anksčiau neteistas (2 t., b.l. 12), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda galiojanti (2 t., b.l. 13), dirba (2 t., b.l. 15), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 18, 19, 17), VšĮ Ignalinos rajono poliklinikoje priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 21).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas baudų už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, dydis yra tinkamas ir optimalus, savo ruožtu bendrindamas nurodytas bausmes, teismas subendrintą bausmę skiria ne prokuroro siūlomą 20 MGL dydžio baudą, o 21 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį sprendžia esant tikslinga G. G. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.
Kaltinamajam G. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL, t.y. 451,92 eurų baudą.
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 MGL, t.y. 564,49 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti G. G. subendrintą 21 MGL, t.y. 790,86 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 MGL, t.y. 527,24 eurų (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 24 euro centų) baudą.
Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam G. G. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.