Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. E., atsakovo UAB Ridveila atstovui A. B. ir atsakovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams: UAB „Ridveila“ ir D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2010-06-08 su ieškiniu (iš pradžių su pareiškimu) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Ridveila“, į.k. 300011494, ir D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB DnB NORD banko naudai 12 561,19 Lt skolą bei 18,18 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad AB DnB NORD bankas, kurio pavadinimas iki 2006-05-12 buvo akcinė bendrovė bankas „NORD/LB Lietuva“ (toliau - Bankas) su ieškovu UAB „Ridveila“, į.k. 300011494, pasirašė 2004-08-12 Kreditavimo sutartį Nr. 2736-04 I L, kuri buvo iš dalies keičiama 2007-02-09 Susitarimu Nr. 2736-04 I L/1 (toliau- Sutartis). Pagal šią Sutartį Bankas įsipareigojo suteikti atsakovui ne daugiau kaip 190 000,00 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt tūkstančių litų) dydžio kreditą su kintama metine palūkanų norma terminui iki 2009-07-31 (Sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5).

Tarp Banko ir UAB „Ridveila“ susiklostė sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai. Kreditavimo sutartimi bankas (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Asmuo neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

Tarp Banko ir atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2004-08-12 buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 107-04 L, kuria laiduotoja įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė UAB „Ridveila“, jeigu pastaroji neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Sutartį (2004-08-12 Laidavimo sutarties Nr. 107-04 L 1.1 ir 2.1.1 p.). Remiantis CK 6.81 str. įtvirtintomis nuostatomis, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas. 2004-08-12 Laidavimo sutarties Nr. 107-04 L 2.3.1.4 p. taip pat numato Bankui galimybę nukreipti skolininkės UAB „Ridveila“ prievolių sumos išieškojimą į laiduotojos D. S. turtą. Kadangi laiduotoja D. S. nevykdo prievolės, už kurios įvykdymą prisiėmė atsakomybę, skola priteistina iš jos solidariai.

Nors atsakovė UAB „Ridveila“ ir įsipareigojo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku, tačiau savo įsipareigojimų Bankui tinkamai nevykdė (galutinis terminas skolai grąžinti baigėsi 2009-07-31). 2009-03-04 raštu Nr. 30.58.17/1354, 2009-03-04 raštu Nr. 30.58.17/1355, 2010-03-03 raštu Nr. 30.58.37/518, 2010-03-03 raštu Nr. 30.58.37/519 Bankas įspėjo atsakovus dėl įsipareigojimų Bankui pagal Sutartį nevykdymo ir paragino padengti susidariusią skolą gražiuoju, tačiau atsakovai įsiskolinimo nepadengė, ko pasekoje Bankas buvo priverstas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Šiaulių miesto apylinkės teismui 2010-04-23 išdavus teismo įsakymą, buvo pareikšti 2010-04-30 prieštaravimai.

Kaip matyti iš pažymos apie skolos dydį bei skolos grafiko, skola Bankui pagal Sutartį sudaro 12 561,19 Lt negrąžinto kredito (dalis įsiskolinimo buvo padengta po AB DnB NORD banko kreipimosi j teismą dėl teismo įsakymo išdavimo).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str., skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl palūkanų dydžio susitarta Sutartyje (Sutarties specialiosios dalies 5 p. ir bendrosios dalies 15-17 p.), todėl Bankui priteistinos 18,18 proc. metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys apmokestinamas 377 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kurio dalis (343 Lt) buvo sumokėta kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Taip pat pagal pateiktus įrodymus apie Banko turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovas prašė teismo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovas 2010-11-18 teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo patikslino ieškinio reikalavimus atsakovams, o tuo pačiu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Taip pat prašė teismo bylą toje dalyje kur atsisako ieškinio reikalavimų atsakovams nutraukti ir grąžinti žyminį mokestį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CK 1.138, 6.1, 6.6, 6.37, 6.38, 6.59, 6.76, 6.81, 6.154, 6.256, 6.872-6.874, 6.881 str. bei CPK 5, 80, 98, 135, 439 str., 2004-08-12 Kreditavimo sutartimi Nr. 2736-04 I L, 2007-02-09 Susitarimu Nr. 2736-04 I L/1 bei 2004-08-12 Laidavimo sutartimi Nr. 107-04L, ieškovas teismo prašė:

1. Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Ridveila", į.k. 300011494, ir D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB DnB NORD banko (į/k 112029270) naudai 11 561,19 Lt skolą ir 18,18 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 12 561,19 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2010-06-01, bei 18,18 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 11 561,19 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Priteisti iš atsakovų UAB „Ridveila“ (į.k. 300011494) ir D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui AB DnB NORD bankas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Priimti ieškovo AB DnB NORD bankas (į/k 112029270) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 18,18 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 46 672,70 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki 2010-05-13 bei 18,18 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 16 564,89 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-05-14 iki 2010-05-30 priteisimo ir grąžinti ieškovui 22,50 Lt žyminį mokestį.

Atsakovai patikslintus ieškovo ieškinio reikalavimus pripažino. Tuo pačiu nurodė, kad ieškovo reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, o bankui įkeisto turto vertė yra didesnė nei pareikšti reikalavimai. Todėl kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėją ir prisiteisė atsakovų skolą iš įkeisto turto. Mano, kad ieškovui įkeistas turtas neturėtų būti parduotas iš varžytinių, nes atsakovai turi galimybę skolą sumokėti ir gera valia, tačiau truputį vėliau kai iš verslo bus gautos pajamos. Teigė, kad pirmiausia skola turi būti išieškotą iš skolininko kito turto ar laiduotojo turto, o tik tuomet jeigu ieškovas negalės išsiieškoti iš atsakovų priteistų sumų, jos galės būti padengtos iš pinigų gautų už parduotą įkeistą turtą. Tuo pagrindu, kad bankui įkeistas turtas dar nėra realizuotas, prašė teismo sujungti nagrinėjamą bylą su banko ieškinio reikalavimais, su byla, kurioje prašoma išieškoti iš įkeisto turto.

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismo posėdyje 2010 m. lapkričio 18 d. ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą nurodydamas, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų atsakovų UAB Ridveila ir D. S. atžvilgiu, tačiau prašė teismo ieškinį visiškai tenkinti likusioje dalyje ir priteisti iš atsakovų visą skolos sumą bei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl aukščiau paminėto teismas priimą ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovams UAB Ridveila ir D. S., kadangi atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bei viešajam interesui ir nepažeidžia atsakovo teisių (CPK 42 str. 2d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Tuo pačiu išaiškintina ieškovui, kad teismui nutraukus toje dalyje bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2d.).

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad AB DnB NORD bankas ir UAB „Ridveila“ 2004-08-12 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 2736-04 I L ir 2007-02-09 susitarimą Nr. 2736-04 I L/1, kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas 190 000,00 Lt kreditas, su kintama metine palūkanų norma terminui iki 2009-07-31.

2004-08-12 bankas su D. S. sudarė laidavimo sutartį Nr. 107-04 L, pagal kurią laiduotoja įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas UAB „Ridveila“, jeigu pastaroji neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal kreditavimo sutartį.

Skolininkas ir laiduotojai, prisiėmę atsakomybę už prievolės įvykdymą, prievolės nevykdo, todėl ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 11 561,19 Lt negrąžinto kredito, 18,18 procentų metinių palūkanų nuo 12 561,19 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2010-06-01, 18,18 proc. metinių palūkanų nuo 11 561,19 Lt sumos laikotarpį nuo 2010-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai prašomo priteisti skolos dydžio neginčijo, tačiau prašė teismo sujungti nagrinėjamą bylą su byla esančia hipotekos teisėjo žinioje.

Ieškovas, realizuodamas savo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pareiškė ieškinį atsakovams. Civilinėje byloje dėl skolos priteisimo sprendžiamas klausimas, kurie asmenys atsakingi už prisiimtos prievolės vykdymą, iš kurių asmenų priteistina skola. Teismo priimamas sprendimas yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 584,587 str.). Todėl ieškovo ieškinio pareiškimas nelaikytinas reikalavimu dėl išieškojimo, nes tai yra reikalavimas dėl skolos priteisimo. Išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą tvarką ir sąlygas numato CPK vykdymo proceso taisyklės.

Hipoteka - skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos teisėjo nustatyta tvarka priimama nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių ir gautų lėšų paskirstymas kreditoriams, kuriems turtas buvo įkeistas, yra hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo nustatyta tvarka realizavimas.

Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl skolos priteisimo ir skolos išieškojimas yra savarankiškos proceso stadijos, kai sprendimo priėmimas nėra ribojamas galimai pradėtu išieškojimu pagal hipotekos teisinius santykius. Ieškovas turi teisę į ginčo išnagrinėjimą ir atitinkamai sprendimo priėmimą dėl skolos priteisimo, o šio sprendimo vykdymas, įskaitant ir išieškotinas pagal hipoteką sumas, yra sprendimo vykdymo eigos klausimai. Todėl atmestinas atsakovų argumentas, kad vien tuo pagrindu, jog bankas pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto, kuris dar nėra realizuotas, todėl banko ieškinio reikalavimas šioje byloje ir byla dėl išieškojimo iš kito įkeisto turto, turi būti nagrinėjami kartu. Tuo pačiu atmestinas atsakovų prašymas dėl paminėtų bylų sujungimo.

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija ir kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 str.). Taigi, tiek laidavimas, tiek hipoteka yra savarankiški prievolių užtikrinimo būdai. Tokia praktika formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civ. byla Nr. 3K-7-364/2010).

Jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš varžytinių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma. CK 4.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš kito skolininko turto kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti tą sumą, kurios nepadengė gautos lėšos už varžytinėse parduotą turtą.

Hipotekos santykius reglamentuojančios normos tik suteikia hipotekos kreditoriui teisę gauti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, bei nustato taisyklę, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t.y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti. Tačiau šios normos taikomos tik tais atvejais, kai prievolė yra užtikrinama vienu iš užtikrinimo būdų – įkeitimu, bei negali būti besąlygiškai taikomos, kai yra keli prievolių užtikrinimo būdai. Įstatymas nenumato kreditoriui pareigos, esant keliems prievolių užtikrinimo būdams, pirma nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, o tik po to ir tik likusiai neišieškotai skolos daliai, nukreipti išieškojimą į kitus prievolės užtikrinimo būdus. Laidavimo santykius reglamentuojančios normos nustato kreditoriaus ir laiduotojo santykius bei laiduotojo atsakomybę.

Laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą tik tada, kai jis tos teisės nėra aiškiai atsisakęs. Ši laiduotojo teisės nurodyti turtą, į kurį turi būti pirmiausia nukreipiamas išieškojimas, taisyklė netaikoma taip pat tais atvejais, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.80 str.2d.).

Pateiktose šalių pasirašytose laidavimo sutartyse 1.1. punkte nustatyta, kad skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Pagal sutarties 2.1.1. punkto sąlygas laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir, bankui pareikalavus, įsipareigojo įvykdyti už skolininką skolininko prievoles sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Taigi, laidavimo sutartimi laiduotojas prisiėmė įsipareigojimus atsakyti kreditoriui kaip solidarus skolininkas ir jis turi pareigą atsakyti pagal pareikštus kreditoriaus reikalavimus, nes jokių kitų sąlygų, kurios suteiktų teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, aptarta nebuvo. Laiduotojas atsako kreditoriui už prievolės neįvykdymą kaip solidariąją prievolę su skolininku turintis bendraskolis, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).

Kaip jau minėta atmestinas atsakovų argumentas, kad ieškovas, pareikšdamas tokį ieškinį, piktnaudžiauja savo teise, nes pasirinko nebūtiną savo civilinių teisių gynimo būdą, darantį žalą laiduotojui, nes suvaržo jo teises daugiau, negu reikia ieškovo teisėms apginti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, kad civilinės teisės įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymu saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims, arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3d.). Ieškovo ieškinyje yra išdėstyti konkretūs teisiniai pagrindai, kuriais remdamasis ieškovas siekia susigrąžinti skolą šalių pasirašytų sutarčių pagrindu.

Taip pat nepagrįstas atsakovų motyvas, kad ieškovas negali pradėti vienu metu išieškoti skolą tiek iš įkeisto turto, tiek iš kito neįkeisto turto. Išieškojimui iš skolininko UAB „Ridveila“ taikytinos CK 4.192- 4.193 straipsnių nuostatos, o išieškojimui iš laiduotojos taikytinos CK 6.83 - 6.85 straipsnių nuostatos, kurios gali būti aktualios sprendimo vykdymo eigoje, tačiau neturi reikšmės teismo sprendimo dėl skolos priteisimo priėmimui.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 23,66) ir advokato pagalbai apmokėti (b.l. 89,99) bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos ieškovui iš atsakovų priteistinos taikant lygių dalių principą (CK 6. 5 str.). Ieškovo išlaidos už advokato pagalbą priteistinos be PVM, kadangi ieškovas šį mokestį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą. Taip pat iš atsakovų priteistinos išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.1 d.). Be to ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų atsakovams, ieškovui grąžintina dalis žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

1. Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui (į/k 112029270) solidariai iš atsakovų UAB „Ridveila“ (į/k 300011494) ir D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 11 561,19 Lt (vienuoliką tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą 19 ct) negrąžinto kredito, 18,18 procentų dydžio metines palūkanas nuo 12 561,19 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2010-06-01 ir 18,18 procentų dydžio metines palūkanas nuo 11 561,19 Lt sumos už laikotarpį 2010-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Bylą dalyje dėl ieškovo AB DnB NORD banko (į/k 112029270) reikalavimo atsakovams UAB ,,Ridveila“ (į/k 300011494) ir D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) dėl 18,18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 45 672,70 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2010-05-13 bei dėl 18,18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 16 564,89 Lt sumos už laikotarpį nuo 2010-05-14 iki 2010-05-30 priteisimo, nutraukti.

3. Priteisti ieškovui AB DnB NORD bankui (į/k 112029270) iš atsakovo UAB „Ridveila“ (į/k 300011494) 927,25 Lt (devynis šimtus dvidešimt septynis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 927,25 Lt (devynis šimtus dvidešimt septynis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB ,,Ridveila“ (į/k 300011494) 16,60 Lt (šešioliką litų 60 ct) ir iš D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 18,30 Lt (aštuonioliką litų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos grąžinti ieškovui AB DnB NORD bankui (į/k 112029270) 22,50 Lt (dvidešimt dviejų litų 50 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėta pagal 2010-04-13 mokėjimo nurodymą Nr. APM 4028036.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.