- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-21
- Bylos Nr.
- 2A-459-210/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių energija“
- Atsakovas
- D. P., R. P., A. P.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Atidumas“
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 45.2; 45.5
2009 m. rugsėjo 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. P., R. P., A. P., A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-207/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams D. P., R. P., A. P., A. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Atidumas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. P., R. P., A. P., A. P. ir prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 424,56 Lt skolos už pateiktą šilumos energiją, 14,29 Lt delspinigių ir 63 Lt žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai nevykdo 2006-02-01 šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 9048 ir nuo 2005 m. spalio mėnesio nemoka už bendro naudojimo patalpoms tiekiamą šilumos energiją.
Atsakovai D. P. ir R. P. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad sutartį Nr. 9048 pasirašė siekdami išvengti nuostolių ir patalpų gadinimo, jiems priklausančios bendro naudojimo patalpos nėra šildomos, o skolos skaičiuotė neįrodo šilumos tiekimo fakto.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš atsakovų D. P., R. P., A. P. ir A. P. lygiomis dalimis 424,56 Lt skolos ir 14,29 Lt delspinigių, viso 438,85 Lt, 63,00 Lt bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio, po 15,75 Lt iš kiekvieno atsakovo, priteisė iš atsakovų į Valstybės biudžetą po 5,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog šalių ginčas kyla iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių, kadangi atsakovai 2002-04-30 pirkimo - pardavimo sutartimi nusipirko ne tik gyvenamąsias patalpas daugiabučiame name Stoties g. , Šiauliuose, bet papildomai ir 8,78 kv.m. bendro naudojimo ploto (2,57 kv.m. patalpoje 1-26, 5,92 kv.m. patalpoje 1-47 ir 0,29 kv.m. patalpoje 1-29), todėl kaip bendraturčiai įgijo tam tikras teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant (CK 4.72, 4.76 str.). Teismas nustatė, kad atsakovams nepavyko susitarti su kitais namo bendraturčiais dėl jų dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovams rekonstruojant nusipirktas patalpas, buvo užmūryta siena, skirianti bendro naudojimo patalpas 1-26 ir 1-47 , todėl sienoje buvo iškirsta durų anga. Remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas nustatė, kad bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-26 (10,26 kv.m.), 1-47 (23,68 kv.m.) ir 1-29 (1,17 kv.m.), nėra izoliuotos ir jose 8,78 kv.m. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams D. P. ir R. P., A. P. ir A. P.. Atsižvelgęs į tai, kad daugiabutis namas Stoties g. , Šiauliuose, yra prijungtas prie ieškovo centralizuoto šildymo sistemos ir butų bei negyvenamųjų patalpų savininkai yra tiekiamos šilumos energijos į namą vartotojai, o dalis atsakovams priklausančių patalpų teisėtai yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, teismas sprendė, kad atsakovams ( vartotojams) tenka pareiga mokėti ieškovui tik už bendrojo naudojimo patalpų, kuriose yra šildymo įrenginys, šildymui priskirtą šilumos kiekio dalį. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta 2006-02-01 šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis nenutraukta, nepakeista, galiojanti. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad namo bendraturčiai nutarė pasirinkti kitą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo būdą. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai vadovavosi šalių pasirašyta sutartimi ir taikė 2005-07-22 VKEKK nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr.5 3.1 punkto rekomendaciją, o būtent: kai gyvenamas namas yra vienos laiptinės, vartotojams taikomas koeficientas 0,20, o atskirtą šilumos kiekį, suvartotą bendrojo naudojimo patalpose, paskirstė ir apmokestino pagal vartotojams (atsakovams) priskirtą bendrojo naudojimo patalpų plotą - 8,78 kv.m. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą nemokėjo ir per laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2008-06-30 ieškovui įsiskolinimo 424,56 Lt, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovų D. P., R. P., A. P. ir A. P. lygiomis dalimis priteisė 424,56 Lt skolą už patiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (CK 6.1, 6.383, 6.384 str.2d.,6.385 str. 1d.,6.388str.). Teismas nurodė, kad atsakovai sutarties 11 punkte įsipareigojo mokėti pardavėjui (ieškovui) 0,02 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, ir tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 14,29 Lt delspinigių (CK 6.38 str.1d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad kiti atsakovų argumentai, sprendžiant šį ginčą nėra teisiškai reikšmingi, jie kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės turto valdymo, naudojimosi, disponavimo santykių ir nėra šio ginčo dalykas. Sprendimai dėl radiatorių skaičiaus ar temperatūros palaikymo namo bendro naudojimo patalpose gali būti priimti tik bendraturčių bendru susitarimu ar teismo tvarka (CK 4.75 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovų A. P. ir A. P. argumentas, kad jie iš ieškovo asmeniškai negavo sąskaitų apmokėjimui už bendro naudojimo patalpų šildymą, nėra pagrindas nemokėti už patiektą šilumos energiją, nes jie su ieškovu sudarė šilumos energijos pirkimo pardavimo sutartį, o kadangi tarp atsakovų bendro naudojimo patalpų nuosavybės dalys nėra nustatytos, sąskaita visam bendram plotui buvo siunčiama viena – atsakovui D. P., jis sąskaitas gavo, į bylą nepateikė įrodymų, kad nesutiko su sąskaitoje nurodytais duomenimis.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu atsakovai D. P., R. P., A. P. ir A. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovai neginčija teisių ir pareigų, kylančių iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių, bet, remdamiesi teisėtų lūkesčių principu, LR CPK 6.383 straipsniu ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ginčija reikalavimą atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Ginčuose dėl vartojimo sutarties, vartotojas yra silpnoji ir didesnės tesinės apsaugos reikalaujant šalis, todėl visų pirma turi būti stengiamasi apginti jos interesus ir teisėtus lūkesčius.Teismas nepagrįstai atsisakė teisiškai reikšmingu laikyti faktą, kad pagal 2002-04-30 pirkimo-pardavimo sutarties 4.6 punktą, ginčo patalpose šildymas yra atjungtas. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad pirmo aukšto bendro naudojimo patalpose temperatūra ženkliai žemesnė negu antrajame aukšte, kuriame įrengtas radiatorius. Temperatūrų skirtumas suponuoja išvadą, kad pirmo aukšto bendro naudojimo patalpos įšyla nuo dujiniu šildymu šildomų patalpų sienų ir kad ieškovai neteikia šilumos energijos į pirmame aukšte esančias bendro naudojimo patalpas. Faktą, kad patalpos, kuriose buvo iškirsta siena, t.y. tarp patalpos 1-26 ir patalpos 1-47, yra nešildomos, patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Atidumas“ atstovė. Sąskaitos už šiluminę energiją laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2005-12-01 atsakovams buvo siunčiamos be teisinio pagrindo, nes sutartis pasirašyta 2006-02-01. Paskutinės pateiktos sąskaitos suma yra 447,41, tuo tarpu ieškinys yra pareikštas 438,85 Lt sumai. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad fotonuotraukoje ( b.l.71) esantis šildymo įrenginys yra atsakovams priklausančiose bendro naudojimo patalpose.Ieškovo atstovo A. S. įgaliojimas, išduotas 2008-01-10, 2009-04-22 teismo posėdžio metu buvo negaliojantis.Teismas netenkino atsakovų prašymo iškviesti į posėdį Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Energetikos ministerijos bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovus ir tokiu būdu nebuvo galimybės atsižvelgti į šių institucijų pareiškimus dėl šiluminės energijos apmokėjimo skaičiavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Šiaulių energija“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jame nurodyti aiškūs argumentai, dėl kurių teismas pripažino atsakovų pareigą atsiskaityti su AB „Šiaulių energija“; tai, kad vartotojas yra silpnesnė šalis nereiškia, kad ji turi teisę nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir gali pažeisti kitų asmenų - ieškovo ir kitų to paties namo butų savininkų teises ir laisves; argumentus dėl radiatorių skaičiaus ir temperatūros palaikymo namo bendrojo naudojimo patalpose teismas teisingai įvertino kaip teisiškai nereikšmingus, nes šie klausimai kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo santykių ir nėra šios bylos ginčo dalykas; 2002-04-30 sutartimi atsakovai įsigijo ne tik gyvenamąsias, tačiau ir 8,78 kv. m. bendro naudojimo ploto, todėl jiems pagrįstai buvo siunčiamos sąskaitos už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2005-12-31; paskutinės apeliantams pateiktos sąskaitos suma yra mažesnė už ieškinio sumą, nes kreipiantis į teismą delspinigiai skaičiuojami ne už visą skolos neapmokėjimo laiką, o tik už paskutinius 6 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija primena, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Atsakovams daugiabučiame name Stoties g., Šiauliuose, priklauso 171,26 kv.m. gyvenamųjų patalpų ir papildomai 8,78 kv.m. bendro naudojimo ploto. Atsakovams priklausančiose gyvenamosiose patalpose centralizuoto šildymo nėra. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovai nuo 2004 metų reguliariai reiškė pretenzijas ieškovui dėl nepakankamo bendro naudojimo patalpų šildymo. 2006-02-01 šalys sudarė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį, kurioje numatyta, kad šilumos energijos, patiektos į pastatą, kiekis nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis ir atskirų vartotojų suvartotas energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 2005-07-22 VKEKK nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Atsakovai nurodo, kad jiems priklausančios bendro naudojimo patalpos, žymimos indeksais 1-26 ir 1-47, centralizuotai nėra šildomos, radiatoriai nupjauti. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisė solidariai iš atsakovų 438,85 Lt skolos ieškovui AB „Šiaulių energija”.
Nesutikdami su teismo sprendimu atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad šilumos energija į jiems priklausančias bendrojo naudojimo patalpas nėra tiekiama.
Tačiau šie atsakovų skundo argumentai nurodyti neatsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nėra ginčo, kad daugiabutis namas Stoties g., Šiauliuose, yra prijungtas prie magistralinių AB „Šiaulių energija“ tinklų. Šilumos energijos tiekimo tikslas – užtikrinti atitinkamą vartotojo patalpos temperatūrą. Atsakovai apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-26, 1-47 ir 1-29, nėra izoliuotos nuo kitų bendro naudojimo patalpų, kurioms šilumos energiją centralizuotai tiekia ieškovas. Ta aplinkybė, kad pirmo aukšto bendro naudojimo patalpose temperatūra ženkliai žemesnė negu antrajame aukšte, nėra pagrindas teigti, kad į šias patalpas centralizuotai tiekiama energiją visiškai nepatenka. Tuo atveju, jei patalpa nėra pakankamai šilta – būtina nustatyti to priežastis: ar tai yra dėl netinkamos šilumos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių ir kilusias problemas spręsti kartu su kitais bendraturčiais, pasirenkant kitą šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo būdą ir santykį. Atsižvelgiant į tai, kad bendro naudojimo patalpose yra tik vienas radiatorius, o namo bendrasavininkiai papildomo radiatoriaus įrengti nepageidavo ( b.l. 78), akivaizdu, kad patalpos nepakankamai šildomos ne dėl ieškovo kaltės ir nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad ieškovas reikalauja atsiskaityti už nesuteiktas paslaugas.
Kaip jau buvo minėta, tarp šalių 2006-02-01 sudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis. Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnis), kuri laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas). Pažymėtina, kad sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas į daugiabučių gyvenamuosius namus negali būti traktuojamos vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Dalis tiekiamos į namą šilumos energijos yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Ši dalis turi būti paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu ( turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Įstatymų leidėjo valia asmenų valia sudaryti sutartį gali būti išreikšta ne vien tiesiogiai ( žodžiu, paprasta/kvalifikuota rašytine forma), bet ir netiesiogiai (konkliudentiniais veiksmais) (CK 1.71 str). Konkliudeniniais veiksmais galima sudaryti ne kiekvieną, o tik tam tikras įstatyme nurodytas sutartis. Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, priskiriamos ir energijos pirkimo – pardavimo sutartys (CK 6.384 str. 1 d.). Taigi nepaisant rašytinės sutarties nebuvimo šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad sąskaitos laikotarpiu nuo 2005-10-01 iki 2005-12-01 už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovams buvo siunčiamos be teisinio pagrindo. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, šalių sudarytoje 2006-02-01 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties III dalyje numatyta, kad šilumos energijos, patiektos į pastatą, kiekis nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymus, o suvartotas šilumos energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 2005-07-22 VKEKK nutarimu Nr.03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5. Apeliantai savo skunde nurodo, kad prašoma priteisti suma neparemta faktiniais duomenimis, nes sąskaitoje Nr. 0063694 už laikotarpiu 2008-04-01 – 2008-04-30 sunaudotą šilumos energiją nurodyta 447, 41 Lt mokėtina suma, tuo tarpu ieškinys pareikštas 438, 85 Lt sumai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad skolos skaičiuotė yra pateikta 8 bylos lape. Tiek skolos paskaičiavime, tiek minėtoje sąskaitoje neapmokėtos skolos likutis 2008 m. balandžio 1 d. buvo 410,05 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kreipiantis į teismą ieškovas prašė priteisti delspinigius ne už visą laiką nuo skolos susidarymo, o už paskutinius 6 mėnesius, pareikštas ieškinys yra mažesnis už paskutinėje sąskaitoje nurodytą mokėtiną sumą. Pažymėtina, kad atsakovai ne tik nesutinka su paskaičiuota skolos suma, tačiau ginčija sutartyje numatytos skaičiavimo metodikos teisingumą. Kolegijos vertinimu, tokia atsakovų pozicija yra sąžininga ir ieškovo pateiktų sąskaitų apmokėjimo faktas neatima iš atsakovų teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl, jų manymu, nepagristai priskaičiuotos sumos grąžinimo.
Ieškovą byloje atstovavo teisininko išsilavinimą turintis asmuo. Apeliacinės instancijos teismui yra pateiktas 2009-01-05 įgaliojimas, patvirtinantis, kad AB „Šiaulių energija“ vyr. teisininkas A. S. įgaliojamas atstovauti bendrovę ir atlikti įstatyme nurodytus procesinius veiksmus. Vien tai, kad įgalinimus patvirtinančio dokumento kopijos nebuvo byloje, savaime nereiškia, kad ieškovą atstovavo neįgaliotas asmuo, todėl šis apeliantų nurodomas proceso teisės normų pažeidimas pripažintinas formaliu, nesudarančiu pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų D. P., R. P., A. P. ir A. P. valstybei po 2,70 Lt ( du litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.