Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-08-28 · Civilinė byla Nr. 2S-644-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-28
Bylos Nr.
2S-644-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Atsakovas
UAB „Justlina“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-644-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00883-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Justlina“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Regioninė Telšių ligoninė ieškinį atsakovei UAB „Justlina“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė VšĮ Regioninė Telšių ligoninė kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Justlina“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti 10811,83 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 10811,83 Eur sumai UAB „Justlina“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas kredito įstaigose, įmonės kasoje bei turtines teises, esančias tiek pas UAB „Justlina“, tiek pas trečiuosius asmenis.

Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo teisėtų ieškovės reikalavimų grąžinti susidariusį įsiskolinimą, ignoruoja ieškovės raginimus geranoriškai sumokėti skolą, ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu, laidavimu ar garantija, todėl atsakovė, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali imtis priemonių perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad tiek dėl didelės reikalavimo sumos, tiek dėl atsakovės nesąžiningumo, rizika, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, yra preziumuojama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė ieškovės VšĮ Regioninė Telšių ligoninė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Justlina“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o jo esant nepakankamai arba jo nesant, ir piniginių lėšų ir turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą, iš viso bendrai 10811,83 Eur sumai; iš areštuotų lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, atsiskaityti su darbuotojais bei su ieškove, taip pat neuždrausta disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovė su ieškove neatsiskaito ilgą laiką, nevykdo teisėtų ieškovės reikalavimų, todėl, siekiant užtikrinti ieškovės interesus bei tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „Justlina“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, šališka, nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas apskritai nevertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, šiuo klausimus teismas nepasisakė, jokių argumentų ar išvadų, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinį, nenurodė.

5.2. Iš skundžiamos nutarties turinio yra neaišku, kokiais kriterijais remiantis teismas įvertino ieškinio sumą didele ieškinio suma, kuo remiantis preziumavo, kad atsakovė nevykdo teisėtų ieškovės reikalavimų. Motyvų nebuvimas laikytinas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu.

5.3. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs jų taikymui būtinų sąlygų, taip pažeisdamas ne tik procesines teisines normas, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsakovės interesus, bet ir išreikšdamas akivaizdų šališkumą ieškovės atžvilgiu.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) UAB „Justlina“ atskirasis skundas netenkintinas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame/atskirajame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio/atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad ieškovės VšĮ Regioninė Telšių ligoninė ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra didelė, todėl, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės vengimo atsiskaityti, reikalavimo dydį bei tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, sprendė, kad byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti ieškovės interesus bei tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien reikalavimo suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertino ne tik didelę reikalavimo sumą, kuri sudaro pagrindą preziumuoti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali kilti reali grėsmė, bet ir įvertino konkrečias faktines bylos aplinkybes dėl atsakovės veiksmų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, yra pagrįsta ir teisėta.

13. Pirmosios instancijos teismo nutarties turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 291 straipsnyje. Jame nurodyta, kad nutartyje turi būti nurodoma: nutarties priėmimo laikas ir vieta; teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius; dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas; klausimas, kuriuo priimama nutartis; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas; nutarties apskundimo tvarka ir terminas (CPK 291 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96), 1998 m. vasario 19 d. sprendimas H. ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr.34/1996/753/952). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prie Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje argumentuotai ir pakankamai motyvavo priimtą procesinį sprendimą, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartyje nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, priimdamas procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė