- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- I-4874-189/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02833-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. G., P. K., J. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Įžanginė dalis
pareiškėjų atstovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei teisininkei Neringai Adomaitienei,
atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Mildai Sokolovskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B., V. G. (V. G.) ir P. K. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai su prašymu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydami:
1) Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-27 sprendimą Nr. 10-S-10252 (b. l. 8-9);
2) Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisinių išlaidų kompensaciją J. B. – 2070,83 Lt, V. G. – 1895,83 Lt, P. K. – 1633,33 Lt, kurią patyrė už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2013-06-14.
Paaiškino, jog pareiškėjai yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) pareigūnai, kurie 2012-06-10 tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas panaudojo fizinę prievartą prieš teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nepaklususį asmenį. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. Pareiškėjai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) patraukti kaltinamaisiais.
Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo ir iki šiol naudojasi advokato paslaugomis, todėl patiria dideles išlaidas. Pirmąsias išlaidas – 2700 Lt pareiškėjams kompensavo Vilniaus m. VPK policijos darbuotojų profesinė sąjunga. Vėliau turėjo dar 5600 Lt išlaidų. Tuo pagrindu pareiškėjai 2013-03-28 kreipėsi į atsakovą dėl lėšų už advokato paslaugas apmokėjimo. Atsakovas 2013-04-18 raštu Nr. 10-S-6241 (b. l. 10) informavo, kad nuspręsta pagal galimybes kompensuoti išlaidas, tačiau Profesinės sąjungos skirta suma yra pakankama išlaidoms kompensuoti. Tuo tarpu pareiškėjams antrą kartą kreipiantis į atsakovą, Vilniaus m. VPK skundžiamu 2013-06-27 sprendimu Nr. 10-S-10252, vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento pozicija išaiškinus Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 50 str. nuostatą, pareiškėjams buvo atsisakyta kompensuoti išlaidas, nes išlaidos patirtos būtent ikiteisminio tyrimo metu.
Pagrįsdami skundo argumentus pažymėjo, jog atsakovo Statuto 50 str. aiškinimas yra paremtas išimtinai tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu bei prieštarauja normos paskirčiai bei protingumo kriterijams, nes pareigūnai saugodami visuomenės saugumą nukenčia asmeniškai, o taip pat nukenčia ir jų šeimos, o darbdavys tokiu atveju atsisako kompensuoti išlaidas kilusias iš tarnybos santykių. Be to, pareigūnas naudodamas prievartą visuomet rizikuoja viršyti tarnybinės rizikos ribas ir padaryti žalos besipriešinančiam asmeniui, todėl atitinkamai didėja rizika, jog pareigūno atžvilgiu bus atliekamas ikiteisminis tyrimas reikalausiantis didelių finansinių išlaidų.
Pabrėžė, kad Statuto 50 str. nuostata sistemiškai turėtų būti aiškinama kartu su Statuto 3 str. 7 d. numatytu vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principu bei turėtų būti suprantama kaip vidaus tarnybos pareigūnui suteikianti teisę gauti patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimą tiek tais atvejais, kai pareigūnas teismo pripažįstamas kaltu viršijus tarnybinius įgaliojimus ir tuo padarius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, tiek baudžiamojo persekiojimo metu (ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu), tiek pareigūno atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį.
Apibendrindami nurodė, jog kadangi fizinę prievartą prieš sulaikomą asmenį pareiškėjai panaudojo ne savo interesais, o vykdydami tarnybines pareigas ir išlaidas patyrė dėl savo tarnybos ypatumų, mano, kad išlaidos pareiškėjams turėtų būti priteistinos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė prašymą patenkinti.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (b. l. 75-77) argumentais prašė prašymą atmesti.
Nurodė, kad tam, kad pagal Statuto 50 str. teisinės pagalbos išlaidos galėtų būti kompensuojamos, būtina sąlyga yra nusikalstamos veikos padarymas. Todėl, kol asmens kaltė nėra įrodyta ir nėra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, asmuo yra laikomas nekaltu. Tuo tarpu Statuto 50 str. nuostata nenumato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ikiteisminio tyrimo stadijoje. Taip pat nurodė, kad dėl Statuto 50 str. taikymo atsakovas yra kreipęsis į Policijos departamentą, kuris dėl šios normos taikymo yra kreipęsis į Vidaus reikalų ministeriją. Vidaus reikalų ministerija atsakydama į Policijos departamento užklausimą pritarė Policijos departamento pozicijai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu patirtų išlaidų kompensacija pareiškėjams nepriklauso. Pabrėžė, kad Statuto 50 str. nuostata negali būti aiškinama plečiamai. Tuo pagrindu pareiškėjų prašymą prašė atmesti.
Prašymas atmestinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-27 sprendimo Nr. 10-S-10252 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjų turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti kompensavimo už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2013-06-14, atitinkamai J. B. – 2070,83 Lt, V. G. – 1895,83 Lt ir P. K. – 1633,33 Lt galimumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini), kurioje patraukti kaltinamaisiais (pagrindas – 2013-06-11 Kaltinamasis aktas, b. l. 32-64), nagrinėjimo metu, 2013-03-28 Susitarimų dėl teisinės gynybos (b. l. 14-18, 19-23, 24-28) pagrindu patytė 5600 Lt teismo išlaidų (pagrindas – teisinei gynybai (atstovavimui) sunaudoto darbo laiko ataskaita, b. l. 29-30, Pinigų priėmimo kvitas, b. l. 31)). Dėl patirtų išlaidų pareiškėjai su 2013-06-19 ir 2013-06-21 prašymais (b. l. 84-85, 88-89, 92-93) kreipėsi į atsakovą dėl lėšų advokato paslaugoms apmokėti kompensavimo. Vilniaus apskrities VPK 2013-06-27 sprendimu Nr. 10-S-10252, vadovaujantis Statuto 50 str. nuostata, atsisakė pareiškėjams kompensuoti turėtas teisinės pagalbos išlaidas, motyvuojant tuo, jog išlaidos buvo patirtos ikiteisminio tyrimo stadijoje, būtent kurioje patirtų išlaidų kompensavimo Statuto 50 str. nenumato.
Pareiškėjai nesutikdami su atsakovo sprendimu, su prašymu kreipėsi į teismą.
Statuto 50 str. (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2013-07-01) nustatyta, kad pareigūnui, vykdžiusiam pavestus vidaus tarnybos uždavinius ir funkcijas bei viršijusiam tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Kompensaciją skiria vidaus reikalų įstaigos vadovas iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Atsakovas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjų prašymų kompensuoti teismo išlaidas turėtas ikiteisminio tyrimo metu. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjai kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., teismui buvo perduota 2013-06-17. Nagrinėjamos administracinės bylos metu minėta baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, nes 2013-09-16 nutartimi byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tuo tarpu byloje pateikta pareiškėjų teisinei gynybai (atstovavimui) sunaudoto darbo laiko ataskaita patvirtina, kad prašomos kompensuoti išlaidos už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2013-06-14 būtent ir yra patirtos ikiteisminio tyrimo metu.
Ginčo situaciją vertinant šį ginčo santykį reglamentuojančio Statuto 50 str. kontekste pažymėtina, kad, kaip patvirtina ir šios nuostatos turinys, turėtų teisinės pagalbos išlaidų kompensacija galima tik tuo atveju, jei asmuo (pareigūnas) pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką <...>. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BK) 22 str. 1 d. nustatyta, kad kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju (BPK 22 str. 4 d.). Vadinasi padariusiu nusikalstamą veiką asmuo pripažįstamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ir byloje įsiteisėja galutinis procesinis sprendimas. Taigi sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad turėtų tarpinių išlaidų kompensacija, t. y. kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs būtent apkaltinamasis teismo nuosprendis (asmuo pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką) negalima. Todėl atsakovė pagrįstai sprendė, kad Statuto 50 str. nenumato ikiteisminio tyrimo metu turėtų išlaidų kompensavimo.
Pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl visiško turėtų išlaidų nekompensavimo, spręsdamas prašymus atsakovas tik laikė, kad esamu momentu, t. y., kol nėra įstatyminio pagrindo – įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo pareiškėjai būtų pripažinti padarę nusikalstamą veiką, patirtos išlaidos negali būti kompensuojamos. Todėl pareiškėjai pakartotinai su prašymu kompensuoti turėtas išlaidas galėtų kreiptis įsiteisėjus atitinkamam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios administracinės bylos nagrinėjimo metu (iki nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjų prašymą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-06-27 sprendimą Nr. 10-S-10252 bei atsakovą įpareigoti kompensuoti teisines išlaidas, kurias pareiškėjai patyrė už laikotarpį nuo 2013-04-02 iki 2013-06-14 (ikiteisminio tyrimo metu), prašyme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjų J. B., V. G. (V. G.) ir P. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.