- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- T-170-954/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l. e. pareigas direktoriaus Gintauto Šarausko (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. K. nuteistas 2014 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (R. B. nužudymas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (pasikėsinimas apiplėšti pagrobiant didelės vertės turtą) laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (R. K. nužudymas, padarytas itin žiauriai) laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 3 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Bausmės atlikimo pradžią nuspręstas skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 9 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi. Bausmės pradžia 2001 m. rugpjūčio 2 d.
Institucijos teikime siūloma M. K. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teikime nurodoma, kad nuteistasis, 2019 m. birželio 27 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, sugebėjo adaptuotis tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bendraudamas su administracijos darbuotojais yra taktiškas ir mandagus. Nuteistasis tikina, jog kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko.
Taip pat nurodoma, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su mama. Iki įkalinimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą ir ortopedo profesiją. 2021-2022 m. išreiškė norą mokytis Vilniaus paslaugų profesinio mokymo centre dailidės profesijos. Nuteistasis dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo renginiuose. Nuo 2015 m. iki pat atvykimo į pataisos namus dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ V. filiale dažytojo pareigose. Pataisos namuose nuo 2021 m. vasario 2 d. įdarbintas valytojo pareigose 0,25 etato. Pataisos įstaiga nuteistojo M. K. vardu yra gavusi vykdomuosius dokumentus dėl 2573,17 Eur skolos išieškojimo. Šiuo metu išieškojimai vykdomi iš nuteistojo gaunamų darbinių pajamų, išskaičiuota 52,27 Eur.
Taip pat teikime nurodoma, kad nuteistasis vykdo jam 2016 m. spalio 19 d. sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Plano vykdymo metu nuteistasis nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 7 kartus skatintas, ne kartą dalyvavo individualiuose pokalbiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, kultūriniuose bei sporto renginiuose. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika. Po šio atlikto vertinimo išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė kartu su organizuota grupe), emocinė gerovė (savęs žalojimo istorija, siekiant geresnių kalinimo sąlygų), mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė teikimą palaikė, papildomai nurodė, kad po teikimo pateikimo nuteistasis dar vieną kartą skatintas už gerą elgesį. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, kadangi rizika vidutinė, turi teisę turėti viltį. Prokuroras prašė teikimo netenkinti, kadangi asmuo nėra charakterizuojamas gerai.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l. e. pareigas direktoriaus Gintauto Šarausko teikimas netenkinamas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Paminėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistasis M. K. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2001 m. rugpjūčio 2 d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Todėl daroma išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 86 balais, tai atitinka vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 2016 m. spalio 19 d. ir 2019 m. spalio 9 d. atliktų vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 76 balais. Teisėjų kolegija pažymi, kad didžiąją pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 51 balą, sudaro dinaminiai balai. Šių balų pokytis priklauso išimtinai vien tik nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors vien tik ši aplinkybė (rizikos balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį, būtina įvertinti ir M. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti bei leistų teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo M. K. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais (mama), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (individualiuose pokalbiuose, įvairiuose kultūriniuose ir sporto renginiuose), per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 16 kartų. Tačiau iš 2021 m. rugsėjo 24 d. pažymos Nr. 62-3171 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis M. K. įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 26 kartus, 18 kartų buvo skirtos nuobaudas, o 8 kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Nors šiuo metu nuteistasis M. K. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, socialinio tyrimo išvados grafoje „Mąstymas ir elgesys“ nurodoma, kad nors šiuo metu nuteistasis stengiasi elgtis socialiai priimtinai, laikytis nustatytų taisyklių, riboti savo poreikius, tačiau ankstesnė nuteistojo problemų bei sunkumų sprendimo patirtis – liudija, kad jis stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių. Pokalbio metu M. K. nesugebėjo tinkamai identifikuoti turimų problemų ir to kaip pas prisideda prie problemų atsiradimo. Nuteistasis M. K. kartojo tas pačias klaidas, nepasimokė iš savo ankstesnio patyrimo ir neįvertino kokias pasekmes tai gali sukelti, o savo atsakomybę perkelia savo asmenybės bruožui „patiklumui“, ir kad padarė klaidų neklausydamas savo motinos.
Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti visa eilė kriminogeninių veiksnių – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo istoriją; lėšų valdymo sunkumai; rašymo problemos; turi skolų ieškinių/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakotas asocialių grupės; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnė psichiatrinio gydymo istorija; sunkių galvos traumų, priepuolių, sąmonės praradimo periodų istorija; suicidinio ar savęs žalojimo istorija; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo gūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; kriminalinių nuostatų palaikymas bei priežiūros/apribojimų pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju įvertinus M. K. nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, jo asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.
Konstatuojant šią išvadą atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teistumas M. K. nėra vienintelis. Praeityje jis jau buvo teistas, skirta buvo ne tik laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlieka už keletą tyčinių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkių, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmonių mirtis, padarymą, nusikalto veikdamas organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą M. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Vertinant nuteistojo elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, reikšmės turi ir nuteistojo pastangos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Tuo labiau, kad šių aplinkybių vertinimas, sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra numatytas ir baudžiamajame įstatyme (BK 51 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis M. K. nuo 2016 m. iki pat atvykimo į pataisos namus (2019 m. birželio 27 d.) dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ V. filiale. Nuo 2021 m. vasario 4 d. įdarbintas valytojo pareigose 0,25 etato. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nuostata į darbą įvertinta kaip teigiama. 2021 m. rugsėjo 20 d. pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus Nr. 25-2363 nurodyta, kad nuteistasis M. K. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 2573,17 Eur, tačiau atlyginta vos 52,27 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka dvidešimt metų, iš darbinės veiklos gavo pajamas, pagrįstai spręstina, kad priteistos žalos atlyginimas yra tik simbolinis ir formalus. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad 2019 m. spalio 8 d. pažymos apie gautus vykdomuosius raštus Nr. 25-2217, duomenimis 2019 m. spalio 8 d. nuteistasis M. K. nebuvo atlyginęs jokios dalies priteistos žalos.
Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo M. K. elgesyje – bausmės atlikimo metu dirba, palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su mama, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų laikymosi, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Ilgą laiką bausmės atlikimo metu M. K. išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, nuo 2001 m. iki 2014 m. buvo ir baustas, ir skatintas, pavyzdingas elgesys stebimas tik nuo 2015 m. Nors ir dirba, atlyginti reikšmingą priteistų ieškinių dalį nesistengia, prioritetą teikdamas asmeninių poreikių tenkinimui, nors kaltę šiuo metu ir pripažįsta, atsakomybės visa apimtimi neprisiima bandydamas save pateisinti, nusikaltimais sukeltų pasekmių nukentėjusiesiems nesuvokia. Rizika nusikalsti pakartotinai išlieka vidutinė. Taigi nors pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra stebima, šiuo metu ji nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad M. K., laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.
Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą nėra pagrindo.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad jau šiuo metu taikyti M. K. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos l. e. pareigas direktoriaus Gintauto Šarausko dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.