Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, faktinė bei deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba ūkininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje gautas Pažeidimų prevencijos skyriaus tarnybinis raštas Nr. 4BE-2850 (2024-07-22) dėl Prekių sulaikymo protokolu (toliau – PSP) Nr. 4KMB100826 (2024-07-17) sulaikytų prekių – įvairių radijo detalių (prekių pavadinimai ir kiekiai nurodyti lentelėje) Kombinuotosios nomenklatūros kodų (toliau – KN), muitinės vertės ir vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius nustatymo. Išanalizavus PPS Tarnybiniame rašte Nr. 4BE-2850 (2024-07-22) bei kartu su juo pateiktuose dokumentuose (kopijose) – Mobilių grupių posto inspektoriaus Kęstučio Dovydėno Tarnybiniame pranešime (2024-07-17) dėl PSP Nr. 4KMB100826 (2024-07-17) surašymo ir PSP nurodytą informaciją, vizualiai apžiūrėjus prekes bei jas pasvėrus be įpakavimo medžiagų (polietileno plėvelių ir kartono dėžučių) nustatyta, kad pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. 4KMB100826 (2024-07-17) sulaikytos nedeklaruotos prekės yra įvairūs elektronikos komponentai, kurių bendras svoris be įpakavimo medžiagų 8,517 kg (duomenys pagal atskiras prekes nurodyti lentelėje). Sulaikytos prekės, kurioms buvo surašytas PSP Nr. 4KMB100826 (2024-07-17), vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 57 str., Kombinuotąja nomenklatūra, patvirtinta 2023-09-26 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2364 (KN, 2024 m.), KN 1 ir 6 Bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, KN 85 skirsnio 12 pastabos (b) punktu, KN pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, KN paaiškinimais, Suderintos Sistemos paaiškinimų nuostatomis, klasifikuotinos Kombinuotosios nomenklatūros kodais, nurodytais lentelėje. Sulaikytų prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, muitinės vertės nustatymą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso II antraštinės dalies 3 skyrius ir Sutartis dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, importuojamų prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinta. Kadangi sulaikytoms prekėms nepateikti prekių sandorio vertei ir jos elementams pagrįsti reikalingi dokumentai, sandorio vertės metodas netaikytinas. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 str., ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo (a) iki (d), kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Nesant galimybės pritaikyti tapačių prekių muitinio įvertinimo metodo (nėra galimybės rasti pagamintų toje pačioje valstybėje prekių ir tapačių visais kitais atžvilgiais, įskaitant jų fizines savybes, kokybę ir reputaciją rinkoje) ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodo (nėra galimybės rasti prekių, pagamintų toje pačioje valstybėje, kurios nors ir nėra tapačios visais atžvilgiais, tačiau turi panašias savybes, pagamintos iš tų pačių medžiagų, gali atlikti tas pačias funkcijas ir prekyboje gali vienos kitas pakeisti), vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą (nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje), apskaičiuotosios vertės (nepateikti duomenys), todėl Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nurodyti muitinio įvertinimo metodai netaikytini. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (a) punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu, prekių, sulaikytų Sąjungos muitų teritorijoje, muitinė vertė nustatytina, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Sulaikytų prekių, nurodytų Pažeidimų prevencijos skyriaus tarnybiniame rašte Nr. 4BE-2850 (2024-07-22), muitinė vertė bei skaičiuotini mokesčiai nurodyti lentelėje. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsniu, 1997-11-03 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2216/1997, 2019-10-09 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1776 ir 2022-09-30 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/1998, iš dalies keičiančių Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, nuostatomis, importuojamos prekės, klasifikuojamos 8541 21 00 00, 8536 50 19 90, 8542 39 19 00 ir 8504 40 95 90 TARIC kodais yra neapmuitinamos, o 2016-10-06 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821 prekėms, klasifikuojamoms 8536 41 10 90 TARIC kodu, taikomas 2,3 % trečiųjų šalių muito tarifas. Už prekes, sulaikytas pagal PSP Nr. 4KMB100826 (2024-07-17) ir klasifikuojamas 8536 41 10 90 TARIC kodu, skaičiuotinas importo muitas (A00) – 7 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į Lietuvos Respubliką importuojamos prekės apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu, taikant standartinį 21 % tarifą. Už prekes, sulaikytas pagal PSP Nr. 4KMB100826 (2024-07-17), skaičiuotinas importo PVM(B00) – 1 606 Eur. Pagal PSP Nr. 4KMB100826 (2024-07-17) sulaikytų prekių vertė, kuri apskaičiuota pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius iš viso sudaro 9254,27 Eur (devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis Eur, 27 ct) (e. b. l. 5-32).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

Įvertinęs pirmiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ? ir BPK) 20 straipsnis), visumą teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių S. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, Nurodė, kad gabeno įtarime nurodytas radijo detales mikroautobusu Mercedes Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip kontrabanda pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamasis, paslėpęs gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – o būtent 2,523 kg tranzistorių, kurių skaidos sparta mažesnė kaip 1 W, prekės TARIC kodas 8541 21 00 00 990, 1,385 kg relių, skirtų ne aukštesnei kaip 60 V įtampai ir ne stipresnei kaip 2A srovei, prekės TARIC kodas 8536 41 10 90, 1,444 kg perjungėjų K-11, skirtų ne aukštesnei kaip 60 V įtampai, prekės TARIC kodas 8536 50 19 90, 0,349 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,386 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,187 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,213 kg. mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 2,030 kg modulių (įtampos keitikliai DC-DC), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

S. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad galimybė užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Tačiau, esant galimybei, prašo leisti baudą sumokėti per dvejus metus (e. b. l. 96-99).

BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę S. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie S. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Remiantis bylos duomenimis, kaltinamasis neteistas (e. b. l. 101), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 102), vedęs, dirba ūkininku.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 102 MGL, 5 100 Eur, dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, siektus tikslus, neteisėtai gabentų prekių vertę, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui. Jos dydis yra artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam už tokio pobūdžio nusikaltimus skirtinos baudos dydžiui, todėl dar labiau ją mažinti, kaip kad prašo kaltinamasis, nėra pagrindo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 68 MGL, 3 400 Eur, dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į S. S. prašymą, paskirtos baudos dydį, jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog S. S. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, konfiskavimo

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 2,523 kg tranzistorių, kurių skaidos sparta mažesnė kaip 1 W, prekės TARIC kodas 8541 21 00 00 990, 1,385 kg relių, skirtų ne aukštesnei kaip 60 V įtampai ir ne stipresnei kaip 2A srovei, prekės TARIC kodas 8536 41 10 90, 1,444 kg perjungėjų K-11, skirtų ne aukštesnei kaip 60 V įtampai, prekės TARIC kodas 8536 50 19 90, 0,349 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,386 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,187 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,213 kg. mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 2,030 kg modulių (įtampos keitikliai DC-DC), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00 (daiktai saugomi Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje Ramygalos g. 151, Panevėžyje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 102 MGL, t. y. 5 100 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. S. 68 MGL, t. y. 3 400 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti 2,523 kg tranzistorių, kurių skaidos sparta mažesnė kaip 1 W, prekės TARIC kodas 8541 21 00 00 990, 1,385 kg relių, skirtų ne aukštesnei kaip 60 V įtampai ir ne stipresnei kaip 2A srovei, prekės TARIC kodas 8536 41 10 90, 1,444 kg perjungėjų K-11, skirtų ne aukštesnei kaip 60 V įtampai, prekės TARIC kodas 8536 50 19 90, 0,349 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,386 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,187 kg mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 0,213 kg. mikroschemų (elektroninių įrenginių grandynų), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00, 2,030 kg modulių (įtampos keitikliai DC-DC), prekės TARIC kodas 85 42 39 19 00.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.