Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-438-729/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
e2-438-729/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00026-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
N. P.
Civilinė byla Nr. e2-438-729/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00026-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.6.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui N. P. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 46,85 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos įstaigos gavo sąskaitą (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovui N. P. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis. Remiantis privalomo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Ieškovė pažymėjo, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draudimo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 20015-06-22 įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl atsakovo neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 46,85 Eur žala.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos buvimo ES šalyse metu.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Valstybinė ligonių kasa 2016-06-01 gavo iš Vokietijos kompetentingos įstaigos sąskaitą (E 125 formos pažymą), patvirtinančią, kad atsakovui Vokietijoje buvo suteikta ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėta būtinoji medicinos pagalba. Patikrinus privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, nustatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Dėl atsakovo neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetas patyrė 46.85 Eur žalą. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa raštu 4K-6745 kreipėsi į atsakovą, pareikšdama reikalavimą atlyginti PSDF biudžetui padarytą 46.85 Eur žalą, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo ir žalos ieškovui neatlygino.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, darytina išvada, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į PSDF biudžetui žalą padariusį asmenį – atsakovą.

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 46,85 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 85 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783981, Pievų tako g. 38, Klaipėda, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB Swedbank (Valstybinės liginių kasos atsiskaitomoji sąskaita).

Priteisti iš atsakovo N. P. 15,00 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Grigonienė