- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2K-211/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Viktoras Aidukas (pran.)
- Nuteistasis
- A. L., S. M. Pagal, S. M.
- Nukentėjusysis
- N. B.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų;
138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;
140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;
178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;
294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų. A. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.
A. L. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį nuteistas S. M. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl tyčinio nukentėjusiosios N. B. nužudymo) ir 302 straipsnio 1 dalį S. M. išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 140 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal 140 straipsnio 1 dalį – dėl S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Kasacinių skundų dėl nuteistojo S. M. negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad, kartu su S. M. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas nukentėjusiosios N. B. ginčijamą tariamą jo teisę atgauti iš jos kitų asmenų pagrobtą A. L. mobiliojo ryšio telefoną arba sumokėti piniginę kompensaciją, 2005 m. vasario 12 d., apie 21.30–22 val., įsibrovė į N. B. butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir, panaudojęs psichinę prievartą prieš ten buvusius asmenis, padarė didelės žalos nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams. A. L. medine lazda mušdamas nukentėjusiąją N. B. 32 trauminiais poveikiais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, o suduodamas vieną smūgį į pakaušį bei padarydamas pakaušio srities sumušimą, nuo kurio nukentėjusioji vietoje mirė, nužudė N. B.; taip pat mušdamas 4 trauminiais poveikiais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą ir 6 trauminiais poveikiais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. T. sveikatą.
A. L. nuteistas ir už tai, kad kartu su S. M. po A. L. fizinio smurto veiksmų prieš nukentėjusiuosius pagrobė nurodytame bute buvusius 1482,40 Lt vertės nukentėjusiajai N. B., 528 Lt vertės nukentėjusiajam A. T. ir 100 Lt vertės nukentėjusiajai S. K. priklausančius daiktus.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, sušvelninti laisvės atėmimo bausmę ir panaikinti jo pripažinimą pavojingu recidyvistu. s
Kasatorius nurodo, kad teismas nustatydamas faktus rėmėsi įvykio metu bute buvusių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, bet neįvertino, kad nukentėjusieji kilus konfliktui patyrė šoką, buvo paveikti alkoholio ir davė prieštaringus, neatitinkančius tikrovės parodymus. Byloje pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nes įrodymai negali būti pagrįsti vien liudytojų parodymais. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų L. U., V. T. parodymus, jo parodymus apie tai, kad jis priekaištavo S. M. dėl pastarojo veiksmų prieš nukentėjusiąją N. B. Liudytojas V. T. įvykio metu buvo blaivus ir atpažino S. M., kaip mušusį nukentėjusiąją. Teismo medicinos eksperto išvada jo kaltės kategoriškai nepatvirtina. Nukentėjusioji buvo neblaivi, agresyviai elgėsi, todėl jis buvo priverstas ją nuo savęs atstumti. Niekas iš nukentėjusiųjų neparodė, kad jis būtų panaudojęs smurtą prieš kurį nors bute buvusį asmenį. Jo parodymai, kad jis gindamasis galėjo suduoti nukentėjusiajai N. B., buvo duoti suklaidinus gynėjui, kuris jam paaiškino, kad tokie veiksmai traktuojami kaip savigyna ir neapsunkins jo teisinės padėties. Iš pradžių tas pats gynėjas gynė abu kaltinamuosius, vėliau, pavėluotai, jis buvo priverstas atsisakyti gynėjo. Gynėjas buvo suinteresuotas jo bendrininko S. M. gynyba dėl didesnio apmokėjimo. Teismas turėjo įvertinti tai, kad nukentėjusioji galėjo būti nužudyta veikiant netiesiogine tyčia, išanalizuoti, ar nebuvo privilegijuoto nužudymo sudėties. Pagal baudžiamosios teisės doktriną tais atvejais, kai nužudoma dėl turtinių interesų, tačiau nesiekiant svetimo turto, nusikaltimas nelaikomas padarytu dėl savanaudiškumo. Teismas pripažino jį pavojingu recidyvistu pažeisdamas BK 27 straipsnio nuostatas. Nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad sugyventinė, su kuria jis augina mažametį vaiką, yra jo išlaikoma, jai nustatytas II grupės invalidumas, todėl jam turėjo būti taikomos BK 59 straipsnio ir 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo
Iš nuteistojo A. L. kasacinio skundo matyti, kad kasatorius jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį neginčija. Kasatorius, nesutikdamas su teismo išvada dėl jo kaltės nužudžius nukentėjusiąją N. B., pateikia savąją nusikaltimo padarymo versiją ir nurodo, kad teismas neteisingai įvertino nukentėjusiųjų, liudytojų L. U., V. T. ir jo paties parodymus. Nagrinėdamas bylą kasacinis teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y., ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl minėti nuteistojo A. L. kasacinio skundo teiginiai nenagrinėtini.
Dėl nuteistojo A. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nužudymą – tyčinį neteisėtą kito žmogaus gyvybės atėmimą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kai nėra nei šio straipsnio 2 dalyje nusikaltimą kvalifikuojančių, nei BK 130 ar 131 straipsniuose numatytų privilegijuojančių požymių. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios N. B. mirtį sukėlė pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje ir aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, pakauškaulio lūžiu nusileidžiančiu į kaukolės pamatą, kontuziniais židiniais galvos smegenų ir smegenėlių pusrutuliuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu į pakaušio sritį suduodant smūgį kietu buku riboto reljefinio paviršiaus daiktu (teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKM 72/06 (01) – T. 5, b. l. 93–100). N. B. buvo mirtinai sužalota 2005 m. vasario 12 d., apie 21.30–22 val., savo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į kurį prieš nužudymą įsibrovė nuteistasis A. L. kartu su kitais asmenimis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstyti išsamūs argumentai ir įrodymai (nukentėjusiųjų S. B., A. B., A. T. ir kitų liudytojų parodymai, parodymo atpažinti protokolai ir kiti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai laikė įrodymais), patvirtinantys, kad būtent nuteistasis A. L. medine lazda mušė nukentėjusiuosius, įskaitant ir N. B. Panaudojus šį smurtą nukentėjusioji N. B. mirė. Taigi teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp nuteistojo A. L. veiksmų ir nukentėjusiosios N. B. mirties. Nuteistasis A. L. kasaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo svarstyti, ar nusikaltimas nėra padarytas veikiant netiesiogine tyčia, tačiau iš teismų sprendimų matyti, kad byloje nustatyta, jog būtent tokia kaltės forma ir veikė nuteistasis A. L. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis A. L., suduodamas medine lazda į nukentėjusiosios galvą, siekė jos mirties, tačiau A. L. suprato savo veikos pavojingumą, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindo svarstyti, ar nuteistojo A. L. veiksmai kvalifikuotini kaip privilegijuotas nužudymas pagal BK 130 ar 131 straipsnį, tuo tarpu savanaudiškos paskatos taip pat nebuvo šio nusikaltimo motyvas (nors iš skundo galima daryti prielaidą, kad kasatorius ginčija ir šią jam neinkriminuotą aplinkybę). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis A. L. nužudė nukentėjusiąją N. B., ir teisingai nuteistojo A. L. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl BPK 20 straipsnio taikymo
Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymai (skunde nenurodoma kokie, darytina išvada, kad jo kaltės) buvo pagrįsti vien liudytojų parodymais, tą, kasatoriaus manymu, draudžia įstatymas. Šie argumentai nepagrįsti.
Pagal BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien nukentėjusiųjų ar liudytojų, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, parodymais. Tačiau liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų patikimumas yra būtina sąlyga tam, kad būtų išvengta neteisingo ar nepagrįsto asmens nuteisimo. Šioje byloje nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai buvo įvertinti palyginus juos vienus su kitais ir kitais faktiniais duomenimis, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl nuteistojo A. L. parodymų vertinimo – tiek, kiek tai susiję su jo ir gynėjo pasirinkta gynybos taktika. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.
Dėl BK 27 straipsnio taikymo
Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis pripažintas pavojingu recidyvistu nesant teisinio pagrindo. Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Asmuo laikomas recidyvistu, kai jis, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pavojingu recidyvistu A. L. pripažintas atsižvelgus į tai, kad jis, būdamas recidyvistas (teistas už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą ir kvalifikuotą išžaginimą), vėl padarė labai sunkų nusikaltimą (nužudymą). Šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė teisinį tokio sprendimo pagrindą, numatytą BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
Dėl BK 59 ir 62 straipsnių taikymo
Teismas nuteistajam A. L. bausmę paskyrė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išsamūs motyvai apie bausmės skyrimą. Teismas atsižvelgė ir į kasatoriaus skunde išvardytas aplinkybes apie jo sugyventinę, mažametį vaiką, sveikatą. Tai yra nuteistąjį apibūdinančios ir kitos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau, ar tai reikalinga kaltininko bausmės individualizavimui, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Šioje byloje nebuvo pagrindo nuteistajam A. L. taikyti BK 59 straipsnio nuostatų.
BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytos aplinkybės, leidžiančios teismui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tam tikslui įstatymų leidėjas reikalauja arba šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos, arba 2 dalyje numatytų sąlygų, tačiau visais atvejais būtinos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokių aplinkybių byloje nuteistajam A. L. nenustatyta, kaip nenustatyta ir kitų BK 62 straipsnio reikalaujamų sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.