- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-753-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00175-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- Bankrutavusios UAB „Samtukas“
- Atsakovas
- UAB „AJ Šokoladas“
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Ingos Staknienės ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo Bankrutavusios UAB „Samtukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Bankrutavusios UAB „Samtukas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“, ieškinį atsakovui UAB „AJ Šokoladas“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir turto grąžinimo bei palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu šalių 2008-07-02 Susitarimą dalyje, numatančioje, jog UAB „AJ Šokoladas“ sumokėjo už UAB „Samtukas“ įrangos pirkimą UAB „Hotel and Gastro“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02353 15 581,90 Lt, ir dalyje, numatančioje, jog UAB „AJ Šokoladas“ iš viso sumokėjo 21 009,90 Lt; 2) įpareigoti atsakovą UAB „AJ Šokoladas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui Bankrutavusiai UAB „Samtukas“ 4 512,83 Eur; 3) priteisi iš atsakovo ieškovui 1 353,85 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais; 4) priteisti iš atsakovo ieškovui 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Samtukas“ buvo įkurta 2008-03-14, jos vieninteliu akcininku nuo 2008 m. birželio mėnesio iki 2008-10-20 buvo I. J., kuris nuo 2008-04-22 buvo įmonės vadovu. Tam tikrais laikotarpiais I. J. bendrovės vadovu paskirdavo savo tėvą A. J., t. y. tėvas ir sūnus UAB „Samtukas“ valdė pakaitomis. 2008-10-20 I. J. 70 proc. UAB „Samtukas“ akcijų perleido savo tėvo valdomai UAB „AJ Šokoladas“.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2008-06-27 ieškovas gavo 100 000 Lt kreditą iš AB SEB banko. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-1203-870/2014, kurioje A. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d. dėl aplaidaus UAB „Samtukas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, nustatyta, kad tarp susijusių asmenų - UAB „Samtukas“ vadovo I. J. ir jo tėvo A. J. įmonės UAB „AJ Šokoladas“, būta piktavališko susitarimo – 15 581,89 Lt (4 512,83 Eur) suma buvo neteisėtai iš UAB „Samtukas“ kreditinės sąskaitos pervesta/išmokėta UAB „AJ Šokoladas“. AB SEB bankas pateikė išrašą apie kredito suteikimą bei 2008-07-02 susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kuris nebuvo įtrauktas į UAB „Samtukas“ buhalterinę apskaitą. Minėtame 2008-07-02 susitarime I. J. ir A. J. nurodė, jog UAB „AJ Šokoladas“ apmokėjo už UAB „Samtukas“ 21 009,90 Lt pagal dvi tiekėjo UAB „Hotel and Gastro“ sąskaitas: 2008-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02353 – 15 581,90 Lt; 2008-06-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02377 – 5 428,00 Lt. Šio susitarimo pagrindu bankas iš UAB „Samtukas“ kredito sutarties sąskaitos Nr. 70002656483 pervedė 21 009,90 Lt sumą UAB „AJ Šokoladas“. Tačiau bankroto administratorius, patikrinęs ieškovo bankines operacijas, nustatė, kad 2008-05-28 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija HHGS Nr. 02353 nurodytą 15 581,90 Lt sumą ieškovas pats avansu apmokėjo tiekėjui UAB „Hotel and Gastro“ dviem pavedimais iš savo sąskaitos, dar iki 2008-07-02 susitarimo su UAB „AJ Šokoladas“ pasirašymo, t. y. pagal išankstinę sąskaitą Nr. R038 2008-05-21 sumokėjo 10 000 Lt, o 2008-05-28 sumokėjo 5 581,90 Lt.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teigė, jog UAB „Hotel and Gastro“, gavusi 15 581,90 Lt sumą, išrašė 2008-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02353 būtent tokiai sumai. Jokių kitų mokėjimų pardavėjui UAB „Hotel and Gastro“ buhalterinėje apskaitoje nerasta. Dėl to ieškovas daro išvadą, kad 2008-07-02 UAB „Samtukas“ ir UAB „AJ Šokoladas“ piktavališkai susitarė jau apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02353 panaudoti kaip neva neapmokėtą ir pateikti ją kredito davėjui AB SEB bankui, kad pastarasis dalį kredito pervestų tiesiogiai UAB „AJ Šokoladas“ 2008-07-02 susitarimo, pateikto bankui, pagrindu.
5. Tokie UAB „Samtukas“ atstovo I. J. ir UAB „AJ Šokoladas“ atstovo A. J. veiksmai, ieškovo nuomone, yra visiškai aiškus piktavališkas susitarimas, siekiant gauti naudos, kurią vėliau tėvas ir sūnus galimai sprendė, kaip tarpusavyje pasidalinti. Todėl 2008-07-02 susitarimas yra negaliojantis CK 1.91 str. 1 d. pagrindu dalyje dėl 15 581,90 Lt (4 512,83 Eur) sumos. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės yra nustatytos CK 1.91 str. 2 d., kurią taikant šios bylos ribose atsakovas privalo grąžinti nukentėjusiam BUAB „Samtukas“ neteisėto sandorio dalies pagrindu gautas lėšas, t. y. 15 581,90 Lt (4 512,83 Eur) ir atlyginti šiuo sandoriu sukeltus nuostolius, kuriuos sudaro 15 581,90 Lt piniginių lėšų naudojimo 6 procentų dydžio palūkanos, kaip minimalūs neteisėto sandorio nuostoliai, už laikotarpį nuo 2008-07-03, t. y. pinigų pervedimo atsakovui, iki visiško 15 581,90 Lt (4 512,83 Eur) sumos grąžinimo. Kadangi palūkanų reikalavimui yra taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, ieškovas reikalauja, kad atsakovas atlygintų ieškovui jo pinigų naudojimo nuostolius, t. y. sumokėtų 1 353,85 Eur palūkanas (15 581,90 Lt x 6 proc.) x 5 m.) : 3,4528). Be to, prašo, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nesąžiningą susitarimą. 2008 m. ieškovas buvo naujai įsteigta įmonė, todėl jai buvo reikalinga atitinkama įranga. Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad, kol derinamos kredito sąlygos su AB SEB banku, atsakovas UAB „AJ Šokoladas“ suteiks ieškovui UAB „Samtukas“ paskolą įrangai įsigyti, o ieškovas paskolą ieškovui grąžins, kai bankas suteiks jam kreditą. 2008 m. birželio mėnesį lėšos buvo pervedamos UAB „Samtukas“ veiklos pradžiai, nes jam dar nebuvo suteiktas banko kreditas. Mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodant „pagal sutartį“ buvo turėta omenyje, jog pinigai pervedami pagal sudarytą paskolos sutartį. Kitų mokėjimo nurodymų mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „avansas“, taip nurodė buhalterė, tačiau kodėl ji taip nurodė, paaiškinti negali. Jei tiksliai atsekti ieškovo ir atsakovo bankinius pavedimus, bus matyti, kad iš pradžių UAB „AJ Šokoladas“ perveda 20 000,00 Lt ir tik po to UAB „Samtukas“ padaro pavedimą įrangos pardavėjui. Mokėjimo pavedimai patvirtina paskolintas pinigines lėšas būtent ieškovui. Mokėjimo pavedimas, remiantis CK 6.871 str. 3 d., yra prilyginamas rašytiniai paskolos sutarčiai. Dėl šių priežasčių šalys 2008-07-02 sudarė susitarimą, kurio pagrindu bankas ir grąžino atsakovui pastarojo ieškovui suteiktą 20 000,00 Lt paskolą. UAB „Hotel and Gastro“ išrašytos sąskaitos buvo atsakovo apmokėtos ne tiesiogiai, o būtent per ieškovui suteiktą 20 000,00 Lt paskolą. Akivaizdu, kad tarp šalių nebuvo jokio piktavališko susitarimo, nes ginčui aktualiu laikotarpiu tarpusavio lėšų pervedimų balansas tarp šalių 8 990,10 Lt buvo atsakovo naudai. Ieškovo kreditorių sąraše nėra UAB „Hotel and Gastro“, kas patvirtina aplinkybę, jog su šia bendrove atsiskaitė būtent atsakovas.
II. Teismo sprendimo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-1203-870/2014, nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovas iš tiesų buvo įsiskolinęs atsakovui. UAB „Samtukas“ praktiškai niekada nemokėjo, jis kaupė skolą. <...> Tai, kad nuolat turėjo įsiskolinimus UAB „Samtukas“ „AJ Šokoladui“ patvirtina tiek I. J., tiek A. J., tai matyti ir iš byloje esančių dokumentų.“. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl jos laikytinos prejudiciniais faktais, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.). Tame pačiame nuosprendyje konstatuota, jog A. J., aplaidžiai tvarkydamas UAB „Samtukas“ buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dokumentų, dėl ko iš dalies nėra galimybių nustatyti UAB „Samtukas“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2010 metus. Taigi, teismui nuosprendyje konstatavus, kad dėl neišsaugotų apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti 2010 metų UAB „Samtukas“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, ieškovo ieškinyje išreikštas teiginys, jog jis „sutikrino visas komercines ūkines operacijas tarp UAB „Samtukas ir UAB „AJ Šokoladas“ už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2011-04-01“ kelia pagrįstų abejonių. Teismas padarė išvadą, kad 2008-07-02 susitarimo sudarymo metu šalys galimai buvo viena kitai skolingos, tačiau pagal šalių pateiktus įrodymus negalima įvertinti šalių tarpusavio atsiskaitymų konkretaus dydžio ir pagrįstumo, ir juo labiau – jų atstovų (tuomečių vadovų I. J. ir A. J.) piktavališko susitarimo fakto, sudarant 2008-07-02 susitarimą.
8. Teismas sprendė, kad sudarant 2008-07-02 susitarimą, šalys siekė suderinti tarpusavio atsiskaitymus, t. y. UAB „AJ Šokoladas“ siekė atgauti UAB „Samtukas“ verslo pradžiai suteiktas lėšas, o kreditą gavęs UAB „Samtukas“ savo ruožtu siekė padengti savo įsiskolinimus. Ieškovas teigia, jog UAB „Samtukas“ ir UAB „AJ Šokoladas“ tuometinių vadovų I. J. ir A. J. veiksmai, sudarant 2008-07-02 susitarimą bei pateikiant jį AB SEB bankui, kuris šio susitarimo pagrindu pervedė iš UAB „Samtukas“ kreditinės sąskaitos 15 581,89 Lt atsakovui UAB „AJ Šokoladas“, yra piktavališkas susitarimas, siekiant gauti naudos, „... kurią vėliau tėvas ir sūnus galimai sprendė, kaip tarpusavyje pasidalinti.“
9. Teismo vertinimu, toks ieškovo teiginys yra vien tik deklaratyvus ir niekaip nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog ginčijamas Susitarimas sudarytas piktavališkai, siekiant neteisėtai įgyti pinigines lėšas, panaudojant UAB „Hotel and Gastro“ pateiktą 2008-05-28 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02353 15 581,90 Lt sumai. Priešingai, kaip jau minėta, šalis siejo tam tikri verslo santykiai, kurių pagrindu šalių tarpusavio atsiskaitymai ar sudaryti susitarimai galėtų būti laikytini visiškai pagrįstais, tačiau tokiai ar priešingai išvadai byloje nepakanka duomenų, o teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pripažino, kad ginčo Susitarime šalys nurodė atsakovą sumokėjus už ieškovą, tačiau faktiškai tie pinigai buvo atsakovo pervesti ne trečiajam asmeniui UAB „Hotel and Gastro“, o pačiam ieškovui, kuris juos ir panaudojo atsiskaitymui už pirktą įrangą. Teismo vertinimu, tokie atsakovo atstovo teiginiai neprieštarauja ir atsakovo kitam teiginiui, kad taip šalys susitarė įforminti anksčiau atsakovo ieškovui suteiktų pinigų grąžinimą ir padengti ieškovo įsiskolinimą atsakovui. Be to, įmonei suteiktų kreditinių lėšų panaudojimą kontroliavo AB SEB bankas, ką pažymėjo teismo posėdyje ir pats ieškovo atstovas, todėl jeigu bankas manytų, kad lėšos buvo UAB „AJ Šokoladas“ pervestos nepagrįstai, jis būtų gynęs savo teises ar bent jau šį klausimą iškėlęs.
Žemesnės instancijos teismas
11. Bankas jokių pretenzijų šalims neturi, kreditas bankui buvo visiškai grąžintas ir šis bankas buvo išbrauktas iš ieškovo kreditorių sąrašo bankroto byloje Bankroto administratorius taip pat teigė, jog 21 009,90 Lt sumą UAB „Hotel and Gastro“ sumokėjo pats ieškovas dar iki ginčo 2008-07-02 susitarimo sudarymo. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal bylos medžiagą UAB „Samtukas“ iš tiesų buvo atlikęs mokėjimus UAB „Hotel and Gastro“: 2008-05-21 pervedė 10 000,00 Lt (b. l. 50), o 2008-05-28 pervedė 5 581,90 Lt, t. y. iš viso – 15 581,90 Lt. Nors bendra šiais dviem pervedimais sumokėta suma iš tiesų, kaip teigia ieškovas, atitinka UAB „Hotel and Gastro“ 2008-05-28 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija HHGS Nr. 02353 nurodytą 15 581,90 Lt sumą, tačiau šių dviejų ieškovo atliktų lėšų pervedimų mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodyta, kad mokėjimai atlikti už virtuvės įrangą pagal išankstinę sąskaitą Nr. 2008-05-21 R038, o ne pagal UAB „Hotel and Gastro“ 2008-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02353. Be to, ieškovas nepateikė į bylą mokėjimo nurodymuose nurodomos Išankstinės sąskaitos Nr. 2008-05-21 R038, todėl patikrinti, ar joje yra nurodyta ta pati pirkta virtuvės įranga, kaip ir 2008-05-28 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija HHGS Nr. 02353, nėra galimybės. Dėl to negalima įvertinti, ar bankroto administratoriaus teiginys, jog 2008-05-28 PVM sąskaita-faktūra Serija HHGS Nr. 02353 buvo išrašyta jau po to, kai UAB „Samtukas“ sumokėjo visą joje nurodytą 15 581,90 Lt sumą, yra pagrįstas ir teisingas, juolab, kad, kaip jau buvo minėta, dalis ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų buvo prarasta.
12. Dėl tos pačios priežasties neįmanoma patikrinti ir atsakovo teiginio, kad ginčijamo susitarimo sudarymo dieną tarpusavio lėšų pervedimų balansas tarp šalių 8 990,10 Lt buvo atsakovo naudai.
13. Piktavališko susitarimo atveju turi būti ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį (nagrinėjamu atveju - 2008-07-02 susitarimą) pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės neįrodinėjo UAB „Samtukas“ atstovo I. J. kaltės, juolab, tyčios, nepagrindė jo suinteresuotumo sudaryti piktavališką susitarimą su atsakovo atstovu A. J., o praktiškai visas savo pastangas nukreipė įrodyti, jog UAB „AJ Šokoladas“ nepagrįstai įgijo tam tikrą ieškovo lėšų sumą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė (CPK 12 str., 178 str.), kad UAB „Samtukas“ atstovas (tuometis vadovas) I. J. sudarė piktavališką susitarimą su atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ atstovu A. J. ir dėl to buvo pasirašytas 2008-07-02 susitarimas, kurio pagrindu atsakovas neva nepagrįstai gavo ieškovui priklausančias lėšas ir kuris turi būri pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu.
14. Ieškovo reikalavimas dėl 2008-07-02 susitarimo pripažinimo negaliojančiu dalyje CK 1.91 str. 1 d. pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas, o jį atmetus, atmestinas ir ieškovo reikalavimas CK 1.91 str. 2 d. pagrindu įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 4 512,83 Eur. Kitais CK 1 knygos IV skyriuje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ieškovas minėto sandorio neginčijo bei kitais pagrindais nereikalavo ieškovo atsakovui sumokėtų pinigų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
15. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodė, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad neįrodyta Susitarimo šalių atstovų tyčia sudaryti piktavališką susitarimą, kuris akivaizdžiai nenaudingas ieškovui, dėl ko be pagrindo netaikė CK 1.91 str. 1 d. Tiek Ieškovo atstovui, t.y. jo vadovui I. J., tiek atsakovo atstovui - direktoriui A. J., sudarant Susitarimą, buvo žinoma, kad atsakovas jokių UAB „Hotel and Gastro“ PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų ieškovui, neapmokėjo. Sprendimo išvada dėl atsakovo pagalbos ieškovo verslui nepagrįsta įrodymais.
16. Susitarimo sudarymo metu ieškovo vadovas buvo I. J., atsakovo - A. J. - giminystės ryšiais susiję asmenys (tėvas ir sūnus), todėl šalys buvo nesąžiningos, bei kaip nurodė viso proceso metu - šalys sudarė piktavališką susitarimą, siekiant gauti naudos, kurią vėliau tėvas ir sūnus galimai sprendė, kaip tarpusavyje pasidalinti.
17. Susitarimas yra akivaizdžiai žalingas ieškovui. Net jei tai ir būtų ieškovo atsakovui suteikta paskola ar pagalba verslui, kurią ieškovas turi grąžinti, ji ieškovui buvo suteikta itin nepalankiomis sąlygomis. Piniginės lėšos buvo paskolintos ar suteiktos tik vienam mėnesiui [...]“, o už jas ieškovas turėjo sumokėti bankui palūkanas už ženkliai ilgesnį terminą.
18. Susitarimo sudarymo momentu Atsakovo vadovo A. J. nesąžiningumą patvirtina ta aplinkybė, kad jis įvairiuose vykstančiuose procesuose nurodo skirtingas aplinkybes. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas nuosprendis, A. J. pateikė Atsakovo balansinės sąskaitos ataskaitą, į kurią įtraukė kaip Ieškovo neapmokėtas šias sąskaitas: 2008-06-09 Nr. GED0001064 (138,06 LT), 2008-06-09 Nr. SOK00035 72 (130,27 LT), 2008-06-11 Nr. SOK0003573 (89,21 LT), 2008-06-12 Nr. AŠO002 (20 800,03 LT), 2008-06-25 Nr. SOK0003605 (107,26 LT), kurių bendra suma 21 264,83 LT.
19. Atsakovas į bylą nepateikė jokio rašytinės paskolos sutarties, sudarytos su ieškovu. Taigi, šiuo atveju Atsakovui, įrodinėjant paskolos sudarymo faktą, buvo draudžiama remtis liudytojo, t.y. A. J., parodymais. atmetus A. J. parodymus, jokie kiti įrodymai byloje nepatvirtina atsakovo teiginio dėl paskolos teisinių santykių ar Atsakovo pagalbos Ieškovui verslo pradžioje. Paskolos ar pagalbos verslui faktą paneigia taip pat ir ta aplinkybė, kad tarp atsakovo atliktų mokėjimų ieškovo naudai ir tariamo paskolos grąžinimo yra labai mažas laiko tarpas. Pagal CK 1.93 str. draudžiama remtis liudytojų parodymais.
20. 2008-05-28 ieškovo banko sąskaitos likutis buvo 7 350,30 LT, kas reiškia, kad ieškovui nereikėjo jokios paskolos ar pagalbos iš atsakovo. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad Ieškovas pats atliko mokėjimą UAB „Hotel and Gastro“ pagal 2008-05-28 PVM sąskaita-faktūra Serija HHGS Nr. 02353. Aukščiau paminėta išankstinė sąskaita faktūra nebuvo išsaugota ir perduota Ieškovo bankroto administratoriui, taip galimai sąmoningai, siekiant nuslėpti faktą, kad mokėjimą pagal Sąskaitą realiai atliko Ieškovas, o ne atsakovas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismui nesukėlė įtarimų konstatuota aplinkybė, kad Ieškovo skola Susitarimo sudarymo momentui Atsakovui siekė 8 990,10 LT, o Susitarimo pagrindu buvo pervesta net 21 009,90 LT suma, t.y. net 12 019,90 LT daugiau nei paties Atsakovo deklaruota Ieškovo skola.
22. Pirmosios instancijos teismas grįsdamas Sprendimą prielaida, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo vykdomi atsiskaitymai buvo Atsakovo pagalba Ieškovui jo verslo pradžioje nepagrįstai įrodinėjimo pareigą dėl piniginių lėšų gavimo nustatė Ieškovui.
23. Teismas sprendime konstatuodamas, kad vykdomi atsiskaitymai galimai buvo „pagalba verslui “ šių teisinių santykių nekvalifikavo, todėl nepagrįstai sprendė, kad Atsakovas įgijo teisę gauti Ieškovui suteikto kredito dalį.
24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 Nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-1203- 870/2014, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus UAB „Samtukas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.) konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.
25. Susitarimas taip pat laikytinas niekiniu sandoriu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Imituodami teisėtą kredito lėšų panaudojimą, t.y. bankui nurodydami, kad kredito lėšos bus panaudotos sąskaitų už virtuvės įrangą apmokėjimu, Ieškovas ir Atsakovas susitarimu apgavo banką, ko pasekmė buvo nepagrįstas ir neteisėtas dalies kredito lėšų pervedimas atsakovui.
Šalies argumentai
26. Apeliantas nurodė, kad teismas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų atkleista bylos esmė ir visos jai teisingai išspręsti reikalingos aplinkybės. Prašė prijungti atsakovo kreditavimo sutarties su SEB banku kredito aprašą, ieškovo debetinės sąskaitos ataskaitą.
Atsakovo atsiliepimo argumentai
27. Atsakovas UAB „AJ Šokoladas“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovas ieškovo veikos pradžioje suteikė 20000 Lt paskolą verslo pradžiai – gamybinės ir restorano įrangos įsigijimui. Ieškovas apmokėjo už įrangą iš atsakovo suteiktų lėšų. Šalys sudarė susitarimą, kad paskola bus grąžinta iš banko gauto kredito sąskaita.
28. Atsakovas gali remtis liudytojo A. J. parodymais, nes CK 1.91 str. 6 dalies 1 ir 4 punktai numato draudimo remtis liudytojų parodymais išimtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
31. Juridinių asmenų sandoriai sudaromi per atstovus. Nors atstovas turi veikti tik atstovaujamojo inteteresais, tačiau galimi atvejai, kai šią pareigą pažeidžia ir, tyčia susitaręs su kita sandorio šalimi, sudaro atstovaujamam neneaudingą sandorį. Tokiu atveju sandoris neatitinka atstovaujamojo valios, todėl jis gali būti pripažintas negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo atstovo susitarimo su kita šalimi.Piktavališku laikytinas tik tyčinis atstovo susitarimas su kita sandorio šalimi, dėl kurio jie sąmoningai sudaro atstovaujamajam nenaudingą sandorį. Sandoris, kuris yra naudingas atstovaujamajam, atitinka jo interesus, negali būti pripažintas negaliojančiu. Kita sandorio šalis taip pat negali ginčyti sandorio šiuo pagrindu, nes ji pati susitarė su kitos šalies atstovu, t.y. sąmoningai suadrė tokį sandorį.
32. Remiantis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, iš esmės ieškovui būtina įrodyti, jog: 1) vienos sutarties šalies atstovas, ir kitos šalies atstovas tyčia sudarė piktavališką susitarimą kurio 2) sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Nenustačius minėtų sąlygų, sutarties šalių sudarytas susitarimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Juridinio asmens atstovas (direktorius) privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Tačiau sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, tik tuo atveju, jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir toks sandoris kenkia atstovaujamojo interesams. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad Piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl Piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo Piktavališko susitarimo su kita šalimi negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „ Vikata ir Ko “ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tefire“ v. UAB „Lakis“, kt., bylos Nr. 3K-3-555/2009; kt.).
33. Atsakovo atstovas ir liudytojas A. J. laikosi pozicijos, kad atsakovas siekdamas paremti naujai įsteigoto ieškovo veiklą nesudarydamas rašytinės paskolos sutarties suteikė ieškovui paskolą. Šią poziciją patvirtina faktinės aplinkybė, kad UAB „AJ Šokoladas“ laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki 2008 m. birželio 27 d., t.y. iš karto po UAB „Samtukas“ įsteigimo, atliko bankinius mokėjimo pavedimus 30 000,00 LT dydžio sumai: 1) 2008 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5028 - 20 000,00 LT dydžio sumai; 2) 2008 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 354 - 2 000,00 LT dydžio sumai; 3) 2008 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 362 - 1 800,00 LT dydžio sumai; 4) 2008 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 363 - 6 200,00 LT dydžio sumai.
34. Ieškovo keliamo ginčo atveju, aktuali Atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ suteikta 20 000,00 LT paskolą ieškovui UAB „Samtukas“, skirta būtent verslo pradžiai - gamybinės ir restorano įrangos įsigijimui, kurią patvirtina 2008 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5028 20 000,00 LT Sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta - „pagal sutartį“. Šalys sudarydami susitarimą susitarė, jog atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ ieškovui UAB „Samtukas“ sumokėta pinigų suma, t.y. suteikta paskola restorano įrangos įsigijimui bus grąžinta sudarius Kreditavimo sutartį tiesiogiai iš kredito davėjo AB SEB bankas, kadangi iš Atsakovo gauti pinigai buvo panaudoti įrangos įsigijimui, kuri visa buvo įkeista kreditą suteikusiam bankui.
35. Ištyrus pateiktus įrodymus, teismui buvo pagrindas spręsti, kad UAB „Samtukas“ įsigijus gamybinę ir restorano įrangą iš UAB „Hotel and Gastro“ bei apmokėjus iš atsakovo suteiktų piniginių lėšų, 2008 m. liepos 2 d. šalys sudarė Susitarimą, kurio pagrindu AB SEB bankas 2008 m. liepos 3 d. iš ieškovo UAB „Samtukas“ paskolos sąskaitos Nr. 70002656483 tiesiogiai atliko 15 581,90 LT ir 5 428,00 LT (bendra suma - 21 009,90 LT) bankinio mokėjimo pavedimus atsakovui UAB „AJ Šokoladas“. Minėto Susitarimo ir atliktų pavedimų pagrindu ieškovas UAB „Samtukas“ visiškai padengė įsiskolinimą UAB „AJ Šokoladas“ pagal apmokėtą 2008 m. birželio 4 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Serija HHGS Nr. 02377 5428 LT sumai. Apeliantas neginčijo šios sąskaitos-faktūros apmokėjimo, kurios suma tuo pačiu Susitarimu buvo grąžinta atsakovui. Tuo apeliantas patvirtino, kad dalinai grąžino 2008 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5028 suteiktą 20 000,00 LT paskolą, skirtą restorano įrangos įsigijimui.
36. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek UAB „Samtukas“, tiek UAB ,,AJŠokoladas“, sudarydami ginčijamą 2008-07-02 susitarimą, siekė suderinti tarpusavio atsiskaitymus, t.y. UAB „AJŠokoladas “ siekė atgauti UAB „ Samtukas“ verslo pradžiai suteiktas lėšas, o kreditą gavęs UAB „ Samtukas“ savo ruožtu siekė padengti įsiskolinimus.
37. Ginčijamame Susitarime nėra nurodoma, jog atsakovas įrangos pardavėjui UAB „Hotel and Gastro" pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras mokėjimus atliko tiesiogiai iš savo banko sąskaitos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. birželio 4 d. PVM Sąskaita- faktūra Serija HHGS Nr. 02377 - 5428,00 LT sumai, buvo apmokėta tiesiogiai Atsakovo, o 2008 m. gegužės 28 d. PVM Sąskaita-faktūra Serija HHGS Nr. 02353 - 15 581,90 LT sumai, buvo apmokėta ieškovo iš atsakovo 2008 m. gegužės 27 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 5028 (mokėjimo paskirtis - „pagal sutartį“) - 20 000,00 LT dydžio sumos suteiktos paskolos, t.y. kaip atsakovas nurodė viso proceso metu - faktiškai pinigai buvo atsakovo pervesti ne šrangos pardavėjui UAB „Hotel and Gastro“, o pačiam ieškovui, kuris juo ir panaudojo atsiskaitymui už pirktą įrangą, tai patvirtina paties Ieškovo į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai. Minėti, šalių bendru sutarimu suderinti mokėjimai, neprieštarauja ginčijamame Susitarime nurodytai sąlygai, jog atsakovas sumokėjo už ieškovo įsigytas prekes, todėl teigti, kad susitarime nurodyta klaidinga informacija ar sudarytas piktavališkas susitarimas, nėra pagrindo.
38. Iš Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog Atsakovui 2008-05-27d. atlikus 20 000,00 LT pavedimą, 2008- 05-28d. Ieškovas iš suteiktos paskolos tretiesiems asmenims, tame tarpe ir UAB „Hotel and Gastro“, atliko mokėjimo pavedimus už bendrą 23 845,90 Eur sumą. Atsižvelgiant į paminėta, Ieškovo teiginiai, jog Ieškovui nebuvo reikalinga paskola ar kitokia finansinė pagalba, nes turėjo pakankamai apyvartinių lėšų apmokėti ginčo Sąskaitą, prieštarauja paties Ieškovo į bylą pateiktiems įrodymams.
39. Įvertinti, ar bankroto administratoriaus teiginys, jog 2008-05-28 PVM sąskaita-faktūra Serija HHGS Nr. 02353 buvo išrašyta jau po to, kai UAB „Samtukas“ sumokėjo visą joje nurodytą 15 581,90 LT sumą, nėra galimybės dėl Ieškovo kaltės, kadangi į bylą nebuvo pateiktos mokėjimo nurodymuose nurodomos išankstinės sąskaitos Nr. 2008-05-21 R038, ko pasekoje teismas net negali patikrinti, ar joje yra nurodyta ta pati pirkta virtuvės įranga, kaip ir 2008-05-28 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija HHGS Nr. 02353.
40. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog UAB „Samtukas“ vadovas ir UAB „AJ Šokoladas“ vadovas 2008 m. liepos 2 d. Susitarimo pasirašymo metu buvo susiję giminystės ryšiais, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog susitarimas yra piktavališkas. Sandorio šalių atstovų nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai), t.y. turi būti įvertintos visos bylos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šalis siejusius verslo santykius, susitarimo sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio atsiskaitymus bei kitus įrodymus. Atsakovas paskolino 20 000,00 LT dydžio sumą virtuvės ir restorano įrangai įsigyti, t.y. piniginės lėšos buvo skirtos, ieškovo veiklos vykdymui. Priešingai nei teigia ieškovas, šalių atstovų sudarytas susitarimas buvo ne piktavališkas, o itin naudingas ieškovui, nes piniginės lėšos buvo paskolintos be jokių palūkanų, išimtinai vien tam, kad Ieškovui nereikėtų delsti, kol bankas suteiks kreditą virtuvės gamybinei įrangai įsigyti. Apelianto argumentai, jog paskola buvo suteikta nenaudingomis sąlygomis, nes už ją ieškovui reikėjo mokėti palūkanas, neapgrįsti, nes įranga įsigyta iš pardavėjo UAB „Hotel and Gastro“ buvo įkeista SEB bankui, kuris suteikė kreditą ir susitarimo pagrindu išmokėjo skolą atsakovui, t.y. bet kokiu atveju, ieškovas įsigijęs virtuvės įrangą iš UAB „Hotel and Gastro“ būtų mokėjęs banko nustatytas palūkanas.
41. Atsakovas į bylos medžiagą papildomai pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. K. 2017 m. gruodžio 28 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindu buvo nutrauktas atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01387-13 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis buvo tyrimas pradėtas gavus BUAB „Samtukas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ įgalioto asmens P. B. pareiškimą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2017 m. gruodžio 28 d. Nutarimu nustatyta, jog atsakovas UAB „AJ Šokoladas“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. iš bankuose esančių atsiskaitomųjų sąskaitų įvairiems ūkio subjektams ir fiziniams asmenims už UAB „Samtukas“ atliko dvylika piniginių lėšų pervedimų iš viso už 23 162,53 LT, iš jų 20 069,91 LT pervesta į AB SEB bankas atsiskaitomąją sąskaitą už UAB „Samtukas“ paimtą kreditą, 592,62 LT pervesta į UAB „USC Baltik“ atsiskaitomąją sąskaitą, 1 000,00 LT pervesta į UAB „GMG capital“ atsiskaitomąją sąskaitą ir 1 500,00 LT pervesta į G. P. asmeninę banko sąskaitą, o laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. iš banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB bankui už UAB „Samtukas“ paimtą kreditą pervedė 22 įmokas, iš viso už 60 060,95 LT. Per visą minimą laikotarpį bendrą atsakovo UAB „AJ Šokoladas“ pervesta UAB „Samtukas“ pagal Kreditavimo sutartį gautą kreditą AB SEB bankui sudaro - 80 130,86 LT (23 207,50 EUR). Nurodytos aplinkybės patvirtian, kad ginčijamas susitarimas, tiek kiti šalių susitarimai buvo naudingi UAB „Samtukas“ interesams ir negali būti laikomi piktavališkais.
42. CK 6.871 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą; rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais, tačiau įstatyme įtvirtinta ir šios taisyklės išimtis. Pagal CK 1.91 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktą teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu, yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų ir/ar atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
43. Pirmosios instancijos teismas vertindamas tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, rėmėsi ne vien liudytojo A. J. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, bet byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Atsakovo pateiktas 2008 m. gegužės 27 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 5028 (mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“), patvirtina Ieškovui suteiktą 20 000,00 LT paskolą ir Atsakovo nuomone, atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyto kitokio skolos dokumento, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, sąvoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog šalių vadovai buvo artimi giminaičiai (tėvas ir sūnus), todėl akivaizdu, jog jie pagrįstas atskaovo teiginys , kad jie pasitikėjo vienas kitu ir tik dėl to rašytinės paskolos sutarties nesudarinėjo. Paskolos sutiekio faktą, patvirtina rašytiniai įrodymai, o sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių, todėl draudimas remtis liudytojo A. J. parodymais prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
44. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertindamas tarp šalių susidarytą, ieškovo nuomone, neva piktavališką susitarimą, konstatavo, jog atsakovas vykdė nemažai mokėjimų, todėl paneigti atsakovo teiginius, kad tokiu būtų jis padėjo ieškovui verslo pradžioje, nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tik nurodė, jog atlikti mokėjimai tarp ginčo šalių buvo vykdomi už suteiktas paslaugas ar produkcija, tačiau nepateikė jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų.
45. Šalių tarpusavio atsiskaitymai, o tuo pačiu ir Ieškovo skolą Atsakovui, įrodo ne tik bankiniai pavedimai, bet ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-1203-870/2014 nustatyti prejudiciniai faktai, kad ieškovas iš tiesų buvo įsiskolinęs atsakovui. Pirmosios instancijos teismas sprendimu taip pat pagrįstai pripažino prejudiciniu faktu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. Nuosprendžiu, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1203-870/2014, konstatuotą aplinkybę, jog A. J., aplaidžiai tvarkydamas UAB „Samtukas“ buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dokumentu dėl ko iš dalies nėra galimybių nustatyti UAB „Samtukas “ veikos, turto ir įsipareigojimu dydžio už 2010 metus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, teismas spręsdamas kilusį ginčą dėl skolos priteisimo tarp ieškovo ir atsakovo, prejudiciniu faktu pripažino ne nuosprendyje konstatuotas faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėjamas asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką kaltumas, o būtent nusikalstamos veikos civilinę teisinę pasekmę - negalėjimą nustatyti juridinio asmens veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir neišsaugotų dokumentų. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatą, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje.
46. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. Nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1203-870/2014, nusprendė - A. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gegužės 12 d. aplaidžiai tvarkant UAB „Samtukas“ buhalterinę apskaitą, todėl ieškinyje nurodomas teiginys, jog ieškovo bankroto administratorius sutikrino visas komercines ūkines operacijas tarp UAB „Samtukas“ ir UAB „AJ Šokoladas“ už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2011-04-11, kelia pagrįstų abejonių ir todėl ieškovo pateikti buhalteriniai dokumentai negali būti laikomi pakankamu pagrindu tiksliems šalių tarpusavio atsiskaitymo santykiams nustatyti.
47. Apeliaciniame skunde reiškiamas iš esmės naujas reikalavimas, kad ginčijamas Susitarimas laikytinas niekiniu sandoriu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
48. Apeliantas iškreipdamas tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes, nepagrįstai nurodo, kad „imituodami teisėtą kredito lėšų panaudojimą, t.y. bankui nurodydami, kad kredito lėšos bus panaudotos sąskaitų už virtuvės įrangą apmokėjimu, Ieškovas ir Atsakovas susitarimu apgavo banką , ko pasekmė buvo nepagrįstas ir neteisėtas dalies kredito lėšų pervedimas Atsakovui". Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas gautus iš Atsakovo pinigus panaudojo būtent virtuvės ir restorano įrangos įsigijimui iš pardavėjo UAB „Hotel and Gastro“. Iš UAB „Hotel and Gastro“ įsigyta virtuvės ir restorano įranga buvo įkeista bankui, kuris suteikė kreditą UAB „Samtukas“, todėl šalių sudarytas Susitarimas, kurio pagrindu iš ieškovo kreditinės sąskaitos buvo grąžinta atsakovo sumokėta pinigų sumą, už įsigyta virtuvės ir restorano įrangą, neprieštarauja, nei paties ieškovo interesams, nei kreditavimo sutarties tikslams (paskirčiai).
49. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas teikdamas UAB „AJ Šokoladas“ balansinės sąskaitos ataskaitos kopiją bei 2008 m. birželio 27 d. Kreditavimo sutarties I kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ kopiją, nenurodo, kokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas įrodinėja prašomais prijungti įrodymais. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog teismas turėjo būti aktyvus, todėl šiuo atveju, neva yra pagrindas prijungti naujus teikiamus įrodymus. Nagrinėjama civilinė byla nėra bankroto byla, todėl teismas neturi būti aktyvus, nes bylos nagrinėjimas yra grindžiamas rungtyniškumo principu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas apeliantas neteikė prašymo prijungti minėtų įrodymų. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodomos aplinkybės dėl ko šių įrodymų būtinybė iškilo tik dabar. Teikiamais naujais įrodymais apelianto atstovas disponuoja nuo 2012 metų, visos faktinės aplinkybės, įrodymai yra ir buvo žinomi, todėl pirmosios instancijos teisme nepateikus įrodymų bei apeliaciniame skunde nenurodant priežasčių, kodėl šie įrodymai pateikiami tik apeliacinio skundo pateikimo metu, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepriima naujų įrodymų.
50. Atsakovas UAB „AJ Šokoladas“ apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiėk naujus įrodymus: Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės I. K. 2017 m. gruodžio 28 d. Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 17-1-01387-13, 2010 m. balandžio 22 d. Perdavimo - priėmimo aktą ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. birželio 22 d. raštą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ veiksmų administruojant BUAB „Samtukas“ bankroto procesą“. Minėti įrodymai taip pat nepriimami, nes nepatvirtina, kad yra naujų aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo atsaikirtimus (CPK 177 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.