Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktajam skyriui ikiteisminio tyrimo papildymui, konstatuodamas, kad nėra visiškai aiškios nusikaltimo padarymo aplinkybės ir veikos kvalifikacija, be to, prokuroras, kreipęsis į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 426 straipsnio ir 427 straipsnio reikalavimus: nepranešė proceso dalyviams ir liudytojams apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neįteikė kaltinamajam pareiškimo. Pareiškimas surašytas nesilaikant elementarių gramatikos ir stiliaus taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Prokuroro teigimu, kaltinamasis M. H. A. A. Q. nemoka lietuvių kalbos, todėl visuose su juo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavo vertėjas į arabų kalbą. Prokuroras, užtikrindamas kaltinamojo teisę gauti įteiktiną procesinį dokumentą jam suprantama arabų kalba, surašęs pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kreipėsi dėl jo vertimo į arabų kalbą. Susižinojęs, jog pareiškimas bus išverstas iki 2016 m. rugsėjo 2 d., baudžiamosios bylos lydraštyje teismui pažymėjo, kad prašo jog teisminis bylos būtų surengtas ne ankščiau kaip 2016 m. rugsėjo 2 d., t. y. iki to laiko, kai pareiškimas būtų išverstas ir įteiktas kaltinamajam. Prokuroras, nežinodamas tikslios bylos teisminio nagrinėjimo datos ir laiko (nežinodamas, kada Jonavos rajono apylinkės teismas surengs bylos nagrinėjimą), apie tai nepranešė kaltinamajam, jo gynėjui ir liudytojams, o pareiškimo neįteikė kaltinamajam, todėl skundžiamos apylinkės teismo nutarties teiginiai, jog prokuroras pažeidė BPK 426 straipsnio ir 427 straipsnio reikalavimus, yra nepagristi.

2.2. Prokuroras nesutinka ir su apylinkės teismo motyvais, jog pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nenurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, nors tokios veikos aprašymas yra pateikiamas. Prokuroro teigimu, BK 310 straipsnis numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis suformuota kaip materiali, t. y. reikalauja kaltininko veikos pasekmių – kankinto gyvūno suluošinimo arba žūties. Ikiteisminio tyrimo metu negavus duomenų, patvirtinančių, kad M. H. A. A. Q. sumuštas šuo buvo suluošintas ar žuvo, nusikalstama veika, numatyta BK 310 straipsnyje kaltinamajam nebuvo inkriminuota. Surinkti duomenys leido teigti, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus šuns atžvilgiu atliko nukentėjusiosios akivaizdoje ir primindamas šiuos savo veiksmus ją baugino, todėl kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš gyvūną buvo inkorporuoti į kaltinimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

2.3. Pažymima, kad BPK 427 straipsnio reikalavimai prokuroro pareiškimui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nėra tapatūs BPK 219 straipsnyje numatytiems reikalavimams kaltinamajam aktui. BPK 429 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą gavus pareiškimą surengti posėdį ir tik nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas, teismas perduoda bylą prokurorui, tuo tarpu skundžiama nutartis priimta nesurengus bylos teisminio nagrinėjimo, tuo tarpu techninės rašybos klaidos nėra pagrindas bylą grąžinti prokurorui.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas M. H. A. A. Q. atžvilgiu buvo pradėtas 2016 m. rugpjūčio 22 d., o baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiškime aprašytas nusikalstamas veikas (BK 145 straipsnio 2 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis) yra teisminga Jonavos rajono apylinkės teismui, prokuroro kreipimasis su pareiškimu į teismą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neabejotinai atitinka dvi iš trijų BPK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nusikaltimo padarymo aplinkybės ir veikos kvalifikacija nėra visiškai aiškios, dėl ko baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Motyvuodamas tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atskirai aprašyti kaltinamojo veiksmai su gyvūnu, tačiau jie neįvertinti teisiškai, t. y. nenurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką. Tačiau, sutikti su tokiais apylinkės teismo motyvais įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, teisinio pagrindo vis tik nėra. Visų pirma pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias, pagreitintą procesą reglamentuojančias teisės normas, galimybė bylą perduoti prokurorui vien dėl to, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, nenumatyta. Be to, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, M. H. A. A. Q. veiksmai, siejami su žiauriu elgesiu su gyvūnais, prokuroro pareiškime aprašomi ne kaip pavienė nusikalstama veika, įtvirtinta BK 310 straipsnyje (Žiaurus elgesys su gyvūnais), bet per kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, nurodant, kad sumušdamas šunį, priklausantį E. Ž., M. H. A. A. Q. ją terorizavo. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į tolesnį M. H. A. A. Q. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymą, remiantis kuriuo, įtariamasis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką (t. y. po suduotų smūgių šuniui), grasino E. Ž., sakydamas „pakabinsiu ir padarysiu taip, kaip šuniui ir dar blogiau“, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad tokiais savo veiksmais M. H. A. A. Q. siekė sustiprinti E. Ž. atžvilgiu išreikštus grasinimus.

6.2. Šiame kontekste vertinant apylinkės teismo argumentus dėl nepakankamai aiškių M. H. A. A. Q. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, vis tik akcentuotina, kad šią išvadą galima daryti tik tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, atvykusius nukentėjusiuosius bei kitus proceso dalyvius, liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos kai kurios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės) ir šias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. apklausiant naujus liudytojus, specialistus, išreikalaujant dokumentus, kitus įrodymus, skiriant ekspertizes ir atliekant kitokius BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytus veiksmus. Aptarto išaiškinimo plotmėje pastebėtina, kad skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla M. H. A. A. Q. atžvilgiu buvo perduota prokurorui nesurengus teisiamojo posėdžio.

6.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjimo teisme ribas, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, nustato prokuroro pareiškime nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas. Be to, net ir nustačius, kad M. H. A. A. Q. veiksmuose galimai yra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnyje, sudėties požymių, tai nėra pakankamas pagrindas perduoti baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo papildymui. Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V skyriuje nustatytų taisyklių ir nors pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad kai kurie teismo veiksmai, numatyti BPK V skyriuje taikomi tik išimtiniais atvejais, tačiau vis tik esant pakankamai aiškioms aplinkybėms, bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka metu galimas ir kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad prokuroras kreipęsis į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka pažeidė BPK 426 straipsnio ir 427 straipsnio nuostatas, kadangi nepranešė proceso dalyviams bei liudytojams apie posėdžio vietą ir laiką, neįteikė kaltinamajam pareiškimo, tačiau pilnai sutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu pagrindo nėra. Nors skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad būtent prokurorui tenka pareiga apie posėdžio vietą ir laiką pranešti proceso dalyviams ir liudytojams, pareiškimą įteikti kaltinamajam, tačiau šią pareigą prokuroras aptariamu atveju neturėjo galimybės realizuoti, kadangi nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui, teismas priėmė net nesurengęs posėdžio, t. y. pažeisdamas BPK 428 straipsnio nuostatas.

7.2. BPK 428 straipsnio 1 dalis numato, jog kai teisme gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuoj pat rengiamas teismo posėdis arba paskiriama kita teismo posėdžio data ir laikas ir apie tai pranešama prokurorui. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, jog prokuroras kreipdamasis į teismą nurodė pakankamai svarias priežastis, dėl kurių posėdis negalėtų būti rengiamas tuoj pat, todėl teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turėjo galimybę bylos nagrinėjimą surengti kitą dieną ir apie tai pranešti prokurorui, kuris tokiu atveju būtų turėjęs galimybę ne tik įteikti kaltinamajam pareiškimą, tačiau ir iškviesti į teismą proceso dalyvius bei liudytojus, ko niekaip negalėjo padaryti nežinodamas teismo posėdžio datos ir laiko.

7.3. Visgi galima sutikti, jog prokuroras kreipdamasis į teismą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir žinodamas, jog pareiškimas kaltinamajam nėra įteiktas pažeidė BPK 427 straipsnio 2 dalies reikalavimą vieną pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka egzempliorių įteikti kaltinamajam, juolab, kad skubos kreiptis į teismą nebuvo - prokurorui net ir sulaukus pareiškimo vertimo į arabų kalbą būtų pakakę BPK 426 straipsnyje numatyto keturiolikos dienų termino kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.