Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1734-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
e1-1734-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20746-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
  • 1.2.25.4.3Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
Baudžiamoji byla Nr. e1-1734-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20746-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. K. (V. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) - sandėlininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020-05-29 d. apie 10.20 val., adresu(duomenys neskelbtini), Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jis lietuvių kalbą supranta, moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantamas, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, savo kaltę pripažįsta visiškai. Yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis. 2020-05-29 d. apie 09.00 val. būdamas savo namuose adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, gėrė šampaną, išgėrė vieną butelį. Praėjus kuriam laikui 2020-05-29 d. apie 10.00 val. su jam priklausančiu automobiliu TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų ir (duomenys neskelbtini) gatve važiavo link parduotuvės ,,MAXIMA“, esančios Salininkų gatvėje. Sukdamas į dešinę, važiuodamas per ,,gulintį policininką“, posūkyje kliudė kitą automobilį, autobusiuką, baltos spalvos, jo valstybinių numerių ir modelio nežino. Atsitrenkęs į minėtą autobusiuką nesureagavo, kadangi prabraukė labai švelniai ir nuvažiavo tolyn, link parduotuvės. Tuomet jis nuėjo į minėtą parduotuvę ,,MAXIMA“ adresu P. Ž. g. 1, Salininkai, Vilniuje, parduotuvėje nusipirko degtinės butelį, įsidėjo jį į savo automobilį (jo nebuvo prakimšęs ir negėrė) ir vėl įsėdo į savo automobilį ir juo važiavo link savo namų. Atvažiavęs prie savo namų adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo blaivumą ir pranešė, kad įpūtė per daug, todėl bus sulaikytas. Dėl šio įvykio labai gailisi. ( b.l. 37 ).

Papildomai apklaustas V. K. parodė, kad prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio T. L. Cruiser v/n (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra šeimos automobilis. Juo važinėja jo žmona ir sūnus, kurie gyvena kartu. Be to visa šeima gyvena toli nuo Vilniaus centro ir į darbą tenka vykti žmonai sūnui ir jam tik automobiliu. Be to serga cukriniu diabetu ir privalo stabiliai vykti į gydymo įstaigą dėl ligos. Be to kartu su žmona prižiūri nevaikštančią garbaus amžiaus žmonos tetą, kuri yra ligonis ir turi invalidumą ir ją būtina dažnai vežioti į gydymo įstaigas. Todėl labai prašo esant galimybei nekonfiskuoti minėto jo automobilio ir sutinka, kad būtų vietoj automobilio konfiskuota automobilio vertės pinigų suma tai yra 7885 eurai. Taip pat prašo esant galimybei sumažinti konfiskuotino turto vertę ( b.l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad 2020-05-29 d. 10 val. 01 min. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu M. M. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjui į a/m Iveko v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė a/m Toyota v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, ir pasišalino link Maximos. Apie 10 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ties pastatu pažymėtu Nr. 18 automobilį TOYOTA v/n (duomenys neskelbtini), sustabdė patikrinimui. Vairuotojo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo sėdėjo V. K. nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, automobilyje buvo vienas. Pasiteiravo asmens ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad vartojo alkoholį prieš 1 val. Tuomet paklausė vairuotojo ar jis buvo šiandieną padaręs eismo įvykį ir V. K. prisipažino, kad eismo įvykį padarė. Automobilis TOYOTA v/n (duomenys neskelbtini), priklauso V. K.. 2020-05-29 d. 10 val. 18 min. alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145, patikros sertifikato Nr. 1199996 pagalba vairuotojui V. K. nustatytas 2,26 promilės girtumas. Antro pūtimo metu 2020-05-29 d. 10 val. 44 min. vairuotojui nustatytas 2,33 promilės girtumas. Vairuotojas V. K. buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, kurių neginčijo. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir padarė auto įvykį V. K. iš karto labai gailėjosi. Nustačius V. K. blaivumą, šis 2020-05-29 d. apie 10 val. 20 min. buvo sulaikytas. Automobilis TOYOTA V/N (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Kadangi, vairuotojas V. K., taip pat buvo padaręs ir eismo įvykį, jis su ekipažo V1723 pagalba buvo pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS, o jie nuvyko į eismo įvykio vietą. Jiems atvykus į Salininkų gatvę kur įvyko eismo įvykis, juos pasitiko IVECO vairuotojas t.y. A. B., kuris paaiškino, kad važiuodamas Salininkų gatve link geležinkelio pervažos pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) g. važiojantį automobilį TOYOTA, V/N (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukdamas į dešinę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė jo vairuojamą automobilį IVECO V/N (duomenys neskelbtini) apgadindamas jo kairės pusės priekinį buferį ir sparną. Toyotos vairuotojas po eismo įvykio nesustojo ir nuvažiavo link ,,MAXIMA" parduotuvės, praėjus apie 20 min. minėtas automobilis vėl pravažiavo eismo įvykio vietą, bet nesustojo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. link iš karto po eismo įvykio IVECO vairuotojas A. B. apie įvykį pranešė policijai. Eismo įvykis užregistruotas Nr.07-20-9526371 ( b.l. 10 ).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu V. K. 2020-05-29 nustatytas 10.20 val. pirmu patikrinimu 2,26 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 10.45 val. nustatytas 2,33 promilės etilo alkoholio ( b.l. 13).

VšĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „T. L. Cruiser“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. K. (b. l. 24).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „T. L. Cruiser“ vertė be PVM yra 7885 Eur , su PVM 9540 Eur (b. l. 25 ).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pats kaltinamasis pripažino, jog 2020-05-29 d. apie 09.00 val. būdamas namuose išgėrė vieną butelį šampano. Apie 10.00 val. sėdo į savo automobilį ir važiavo į parduotuvę. Važiuodamas prabraukė kitą automobilį, po ko nesustojo ir nuvažiavo toliau. Važiuodamas iš parduotuvės atgal namo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Liudytojas V. G. patvirtino, jog patruliuodamas kartu su kolega gavo pranešimą, jog į pranešėjo automobilį, atsitrenkė „Toyota“ automobilis, vairuotojas galimai neblaivus. Apie 10 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, sustabdė minėtą autobilį patikrinimui. Vairuotojo vietoje, kaip vėliau paaiškėjo sėdėjo V. K. nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus asmens blaivumą, V. K. nustatytas 2,26 promilės girtumas. Antro pūtimo metu 2020-05-29 d. 10 val. 44 min. vairuotojui nustatytas 2,33 promilės girtumas (b. l. 10).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ duomenys (b. l. 14-15), kad V. K. nustatytas 2,2,26 prom. girtumas, antruoju bandymu nustatytas 2,2,33 promilių girtumas. Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent V. K. vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis tą taip pat pripažino, ir nekyla jokių abejonių, kad jis tai darė būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 promilių neblaivumas). Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, draudžiantys esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, yra visiems žinomi, tačiau kaltinamasis vis tik vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. su siūlomos bausmės rūšimi sutiko, prašė sumažinti paskirtą baudą bei sumažinti vairuotojo teisių atėmimo laikotarpį ir esant galimybei sumažinti konfiskuotino turto vertę, bei leisti baudą sumokėti dalimis per metus ( b. l. 58).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jis anksčiau neteistas (b. l. 54), administracine tvarka nebaustas (b. l. 57), dirbantis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti 51 MGL (2550 eurų), vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą. Teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai veikai.

Kaltinamasis prašė sumažinti prokuroro siūlomą jam skirti baudos dydį, tačiau, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, į tai, kad siūlomas baudos dydis yra labai artimas minimaliam, skiriamam už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, teismas neturi pagrindo dar labiau jį sumažinti.

Todėl teismas skiria V. K. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą minimaliam baudos už nesunkius nusikaltimus dydžiui.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis yra pareiškęs prašymą išdėstyti baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamasis dirbantis, tačiau mokant visą baudą iš karto jam gali kilti neproporcingai dideli finansiniai sunkumai, todėl atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, teismas nustato 12 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija V. K. iškvėptame ore (2,26 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, šiuo atveju kaltinamasis žymiai viršijo 1,51 promilių ribą, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – paskyrimo dienos, t.y. 2020 m. gegužės 29 d.

Teismų praktikoje yra pažymima, kad automobilis, kuris yra naudojamas daryti BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018). Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018).

Pažymoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, valdytojas - savininkas yra V. K. (b. l. 24).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „T. L. Cruiser“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo konfiskuoti automobilio vertės sumą – 7885 eurus. Kaltinamasis savo prašymą motyvuoja tuo, kad šiuo automobiliu važinėja tiek jo žmona, tiek sūnus, jis pats yra sergantis, jam būtina reguliariai lankytis gydymo įstaigoje, taip pat slaugo nevaikštančią tetą, kurią taip pat reikia vežioti į gydymo įstaigą. Prokurorė su tokiu kaltinamojo prašymu sutiko ir prašė teismo konfiskuoti automobilio „Toyota“ vertės pinigų sumą – 7885 eurus.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vienas pagrindinių tikslų yra išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-489/2017 ir kitos). Pagal BK 72 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-114-1073/2018, 2K-114-628/2019 ir kt.).

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį „T. L. Cruiser“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad automobiliu važinėja tiek jo žmona ir sūnus, kad jam automobilis reikalingas dėl jo paties sveikatos problemų, taip pat, kad automobilis reikalingas vežant nevaikštančią tetą į gydymo įstaigas, nėra pakankamas pagrindas netaikyti BK 72 straipsnyje 2 bei 3 dalyje numatytų nuostatų. Šiuo atveju kaltinamojo argumentai neturi nieko bendra su jam skirtos bausmės keliamais tikslais. Šiuo atveju, kaltinamojo sveikatos būklė, tetos slaugymas, tai, kad automobiliu naudojasi kiti šeimos nariai, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą.

Todėl šiuo atveju, automobilis „T. L. Cruiser“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. K. konfiskuotinas.

Kiti procesiniai klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas V. K. priklausančio automobilio „T. L. Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 26-27) paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtas prie bylos viršelio) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. (b. l. 48)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 46) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. K. (V. K.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – paskyrimo dienos, t.y. 2020 m. gegužės 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti V. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „T. L. Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. K., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: