- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-03-15
- Bylos Nr.
- A6.-44-1132/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00071-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Advokatai
- Marius Vaška
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas M. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą (nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. mokėjimai iš kasos), nustatyta, kad M. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.
Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais M. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovė įsteigta (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. yra M. J..
Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 97 616,89 Eur. Gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimas – 24 688,49 Eur, delspinigiai – 974,32 Eur, pridėtinės vertės mokesčio – 7 271,15 Eur, delspinigiai – 1 283,02 Eur, iš viso 31 956,63 Eur, delspinigių – 2 257,34 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė: 24 688,49 Eur gyventojų pajamų mokesčio (nepriemoka susidarė nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 974,32 Eur šio mokesčio delspinigių, 49 618,30 Eur pridėtinės vertės mokesčio (nepriemoka susidarė nuo 2023 m. rugsėjo 14 d.) ir 1 283,02 Eur šio mokesčio delspinigių.
Mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės VMI vykdo nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti iš sąskaitų, 2023 m. spalio 13 d. priimtas VMI sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 79 725,84 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 41 791,21 Eur mokestinę nepriemoką iš turto, kurie perduoti vykdyti antstolei A. A..
Bendrovė su VMI 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 16 037,06 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2024 m. balandžio 25 d., sutartis nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d.
Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2023 m. spalio 19 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2023 m. lapkričio 14 d., surašant 2023 m. lapkričio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
2023 m. spalio 12 d. operatyvaus patikrinimo pavedimas ir pranešimas buvo įkelti į VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“. Bendrovės atstovė V. K. „Mano VMI“ 2023 m. spalio 13 d. susipažino su operatyvaus patikrinimo pavedimu. Bendrovė už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. VMI 2023 m. spalio 19 d. pateikė akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą, sąskaitų planą, preliminarią finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kasos darbo organizavimo tvarką, gautos paskolos ir transporto priemonės nuomos sutarčių kopijas, turto anketą, akcininkų sąrašą, kreditorių ir debitorių sąrašus, atskaitingų asmenų avanso apyskaitas, kasos knygos išrašą, gautų ir suteiktų paskolų sutartis, paaiškinimus. Pagal pateiktus kasos knygos dokumentus nustatyta, kad likutis kasoje 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. pajamos kasoje iš veiklos susidarė 36 292,01 Eur, išlaidos sudarė 36 292,01 Eur. Likutis kasoje 2023 m. rugsėjo 30 d. – 0,00 Eur.
Didžiausi mokėjimai iš kasos: 2023 m. rugpjūčio 31 d. esant 62 057,83 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 084,99 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) pervesta 1 895 Eur ir 3 229 Eur sumos; 2023 m. rugsėjo 13 d. esant 61 973,92 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 14 390 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 13 d. esant 61 973,92 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, M. J. pervesta 1 480 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 13 d. esant 61 973,92 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 000 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 14 d. esant 61 973,92 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) pervesta 2 069 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 18 d. esant 76 580,27 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 805,86 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 19 d. esant 77 516,88 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 377 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 20 d. esant 77 516,88 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 086,58 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 20 d. esant 77 516,88 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 179,30 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 25 d. esant 77 516,88 Eur mokestinei nepriemokai ir 7 116,23 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) pervesta 3 904 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 26 d. esant 77 516,88 Eur mokestinei nepriemokai ir 11 514,33 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 405 Eur suma; 2023 m. rugsėjo 26 d. esant 77 516,88 Eur mokestinei nepriemokai ir 11 514,33 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) pervesta 1 405 Eur suma.
Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. J. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių M. J. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi M. J. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Pareiškime daroma išvada, jog Bendrovės vadovas M. J., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad M. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą M. J. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti M. J. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (b. l. 2–5).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. atstovas advokato padėjėjas Marius Vaškas paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. sutinka, kad pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tačiau jo veiksmai nebuvo tyčiniai. M. J. vykdė tik tuos mokėjimus, kurie buvo būtini siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. M. J. žinojo apie susidariusią mokestinę nepriemoką, taip pat ir apie mokestinės paskolos sutartį. Bendrovė sumokėjo visą skolą ir delspinigius, įsiskolinimas valstybės biudžetui yra padengtas. Jei teismas manytų, kad M. J. padarė administracinį nusižengimą, prašo skirti jam kuo mažesnę baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, teisme jį atstovavo atstovas (b. l. 92–94).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad Bendrovė sumokėjo nepriemoką ir delspinigius valstybės biudžetui. Vis tik įsiskolinimas buvo sumokėtas tik tada, kai VMI su pareiškimu kreipėsi į teismą. M. J. prašo skirti minimalaus dydžio baudą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Motyvuojamoji dalis
CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. J. nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 6–7). Bendrovė yra VMI skolininkė (b. l. 8–25). Bendrovė ir VMI 2023 m. rugpjūčio 18 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 16 037,06 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis iki 2024 m. balandžio 25 d., sutartis nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d.
Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir/ar prievolę pagal mokestinės paskolos sutartį, iš Bendrovės kasos nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. atliko mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams. Didžiausi mokėjimai buvo atlikti: 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. – (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 13 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. rugsėjo 13 d. – M. J., 2023 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. – mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. rugsėjo 18 d. ir 2023 m. rugsėjo 20 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. rugsėjo 19 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 4).
Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo dėl to, kad M. J. nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. yra Bendrovės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką, M. J. taip pat žinojo, jog Bendrovė ir VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, tačiau mokėjimų pagal suderintą grafiką neatliko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J., atstovaujamas atstovo, pripažino, jog žinodamas šias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės Bendrovės kreditoriais, o ne VMI, nors Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino M. J. atstovas, siekiant vykdyti ir plėtoti Bendrovės veiklą, norėjo atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš Bendrovės kasos. Į. B. (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų motyvus ir sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad M. J. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą (nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. mokėjimai iš kasos), nustatyta, kad M. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.
Tokiais veiksmais M. J. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. M. J. pripažino pažeidęs mokėjimų eiliškumo tvarką, tačiau kaltu neprisipažino, teigė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nuoširdaus gailesčio nerodė.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. asmenybę – baustas, įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas, „Liteko“ duomenimis neteistas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad mokestinė nepriemoka pilnai padengta, daro išvadą, kad M. J. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.