Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Eglės A. Z. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI, Inspekcija) 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-18 (toliau – 2017 m. sausio 13 d. sprendimas) iš dalies patvirtino 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2) FR0680-627 ir nurodė pareiškėjai sumokėti 2 574 862,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 978 844,42 Eur GPM delspinigių, 10 proc. 257 486 Eur GPM baudą.

1.2 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių administratorius) 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 68-50 patvirtino 2017 m. sausio 13 d. sprendimą.

1.3. Mokestinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. S-272 (7-106/2017) (toliau – Komisijos sprendimas) atnaujino Komisijos 2017 m. birželio 23 d. protokoliniu sprendimu sustabdyto Pareiškėjos 2017 m. balandžio 28 d. skundo dėl VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 68-50 nagrinėjimą; pakeitė VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 68-50, t. y. panaikino nurodymą sumokėti 693675 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 69368 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos; patvirtino nurodymą sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų Pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos; panaikino nurodymą sumokėti 526 854 Eur, su juo susijusius delspinigius ir 52685 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo gautų iš kontroliuojamų įmonių palūkanų už suteiktas paskolas; patvirtino nurodymą sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo; panaikino nurodymą sumokėti 39 940,34 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 3 994 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų; patvirtino likusias apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas.

2.1. panaikinti Komisijos sprendimą toje dalyje, kurioje Komisija netenkino pareiškėjos skundo dėl papildomai apskaičiuoto mokėtino GPM, delspinigių ir baudos nuo pareiškėjai tarptautiniais pavedimais 2013 m. pervestų 9 412 211,62 Eur piniginių lėšų;

2.2. panaikinti Komisijos sprendimą toje dalyje, kurioje Komisija netenkino pareiškėjos skundo dėl papildomai apskaičiuoto mokėtino GPM, delspinigių ir baudos dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo;

2.3. panaikinti VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą toje dalyje, kurioje mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo papildomai mokėtiną GPM, delspinigius ir baudą nuo 2010 m. deklaruotų ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų, taip pat toje dalyje, kurioje mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtiną GPM nuo pareiškėjai tarptautiniais pavedimais 2010 m. ir 2013 m. pervestų 14 036 711,62 Eur piniginių lėšų, taip pat toje dalyje, kurioje apskaičiuoti mokesčiai už 2010-2013 m. išmokėtas palūkanas nuo kontroliuojamoms bendrovėms suteiktų paskolų bei dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo;

2.4. panaikinti Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimą toje dalyje, kurioje mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtiną GPM nuo 2010 m. deklaruotų ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų, taip pat toje dalyje, kurioje mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtiną GPM nuo pareiškėjai tarptautiniais pavedimais 2010 m. ir 2013 m. pervestų 14 036 711,62 Eur piniginių lėšų, taip pat toje dalyje, kurioje apskaičiuoti mokesčiai už 2010-2013 m. išmokėtas palūkanas nuo kontroliuojamoms bendrovėms suteiktų paskolų bei dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo.

3. Skunde paaiškina, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, toje dalyje, kur Komisija netenkino pareiškėjos skundo dėl papildomai apskaičiuoto mokėtino GPM nuo pareiškėjai tarptautiniais pavedimais 2013 m. pervestų 9 412 211,62 Eur piniginių lėšų ir patvirtino Inspekcijos 2017 m. sausio 13 d. sprendimą dėl Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo sumos. Pareiškėja neginčija Komisijos sprendime nustatytu faktų, kad jos pateikti Šveicarijos banko Societe Generale Private Banking 2007 išrašai bei kiti įrodymai patvirtina, kad ji turėjo pakankamai lėšų suteikti 13,5 mln. Eur paskolą Kipro įmonei 2008 m. Komisija sprendime pažymėjo, kad paskolos suteikimą patvirtina ir Inspekcijos ginčo metu pateiktas Kipro mokesčių administratoriaus atsakymas į Inspekcijos kreipimąsi su prašymu paaiškinti aplinkybes dėl sandorių tarp pareiškėjos ir Kipro įmonės, kuriame Kipro mokesčių administratorius patvirtino, kad Kipro bendrovė 4 624 500 Eur sumą pareiškėjai pervedė banko pavedimais kaip paskolos grąžinimą. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja iš Šveicarijos bendrovės Swiss Green Venture Capital AG (toliau – ir Šveicarijos bendrovė) gavo 9 412 211,62 Eur. Inspekcija konstatavo, kad tai nėra paskolos grąžinimas ir šias pajamas apmokestino 15 proc. GPM tarifu. Komisija Sprendime teigė, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčo pinigų suma iš tikro buvo paskolinta 2011 m. Šveicarijos įmonei, nes iš Kipro įmonės banko išrašo, kuris buvo pateiktas ginčo metu, nenustatytas 9 149 167 Eur paskolos pervedimas į Šveicarijos įmonės Clariden Leu AG banko sąskaitą Nr. CH3605065023218952000, todėl Komisijos Inspekcijos sprendimą šioje dalyje patvirtino. Pareiškėja teikia teismui įrodymus, pagrindžiančius 9 149 167 Eur piniginių lėšų pervedimą Swiss Green Venture Capital AG į banko sąskaitą Nr. CH3605065023218952000, esančią Clariden Leu AG. Pareiškėja anksčiau pateikti banko sąskaitos išrašo negalėjo, nes šiais Šveicarijos įmonės dokumentais nedisponavo ir pridedamą banko išrašą pareiškėjos prašymu pateikė Swiss Green Venture Capital AG tik po Komisijos sprendimo, nes tik po jo iškilo tokio įrodymo pateikimo poreikis. Pareiškėja taip pat pateikia Grademank Limited banko sąskaitos išrašą Amicorp Bank and Trust banke, gautą po Komisijos sprendimo priėmimo, iš kurio matyti, kad Opensky Management Ltd grąžino paskolą Kipro bendrovei, apie kurios suteikimą nurodyta Komisijos analizuotoje Grademank Limited 2010 m. finansinėje atskaitomybėje.

3.1. Pareiškėja sutinka su Inspekcijos išvada, kad deklaracijoje mokesčių mokėtoja neteisingai nurodė užsienio valstybėje gautą pajamų sumą, t. y. vietoje 8 057,28 Lt sumos, kurią nurodė atskaičius mokesčius, turėjo nurodyti 10 142,6 Lt, t. y. palūkanų sumą, neatskaičius užsienio valstybėje sumokėtų mokesčių. Tačiau pareiškėja pažymi, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja atskaityti nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų galėjo tik 10 proc., t. y. 293,75 Eur (1 014 Lt), sumokėto užsienio valstybėje mokesčio. Pareiškėja nesutinka su Komisijos Sprendimu, kad Inspekcija šioje ginčo dalyje tinkamai taikė Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas. Savo sprendimą tiek Inspekcija, tiek Komisija nepagrįstai grindė VMI prie FM įsakymu Nr. VA-106 GPM308 deklaracijos patvirtintomis pildymo taisyklėmis (toliau – Pildymo taisyklės), kurių 169.1 punkte yra numatyta, kad „<....> jeigu pajamos (dividendai, palūkanos, honorarai) yra gautos iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai U2 laukelyje turi būti įrašoma mokesčio suma, ne didesnė už mokesčio sumą, nustatytą sutartyje <...>, bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 37 straipsnio 4 dalies komentaru, kurioje ši nuostata interpretuojama analogiškai. Pareiškėjai buvo išskaičiuotas 20,56 proc. mokesčio dydis, tačiau mokesčio, viršijančio su Šveicarijos Konfederacija pasirašytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą tarifą, mokesčių mokėtoja nesusigrąžino. Mokesčių administratorius turi vadovautis GPMĮ 37 straipsniu ir suteikti teisę atskaityti 15 proc. mokesčio tarifą, ir ik tokiu būdu būtų užtikrintas dvigubo apmokestinimo panaikinimas pagal GPMĮ nuostatas.

3.2. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

4. Atsakovė VMI nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja 2013 m. iš Šveicarijoje registruotų įmonių ir bankų gavo 9 412 211,62 Eur. Pareiškėja teigia, kad 2009 - 2010 m. visi gauti mokėjimai yra paskolos Kipro įmonei grąžinimas pagal 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, nes ji paskolino 13,5 mln. Eur, tačiau mokėjimo dokumentai nebuvo pateikti, o taip pat nepaaiškinta, kada, kokiomis sumomis ir kokiu būdu (grynais ar negrynais pinigais) pareiškėja suteikė paskolą. Kipro Respublikos mokesčių administratorius informavo VMI apie 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį ir banko sąskaitos išrašus nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d., tačiau mokėjimo dokumentų, patvirtinančių šios paskolos suteikimą, negauta. Kipro įmonė 2012 m. gegužės 4 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, banko sąskaitą atidarė Hamervate LTD, kuri uždaryta 2012 m. lapkričio 26 d., o banko sąskaitos naudotoju nurodytas A. P.. Į pateiktą klausimą, ar tikrai buvo suteikta paskola, Kipro mokesčių administratorius negalėjo atsakyti, nes įmonė išregistruota, o dėl vykdytos veiklos informavo, kad ji užsiėmė nekilnojamuoju turtu, nors iš banko sąskaitos išrašų nenustatyta jokių nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorių. 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartyje numatyta, jog paskola suteikiama dalimis, bet ne vėliau, nei iki 2008 m. rugsėjo 1 d., o Kipro įmonė privalo paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu šalys nesusitars kitaip. Paskola yra tikslinė – investicijoms į nekilnojamąjį turtą Baltarusijoje, o pagal 3 straipsnio sąlygas, visą paskolos sumą pareiškėja turėjo pervesti į paskolos gavėjo banko sąskaitą po atitinkamo projekto patvirtinimo. Sutartyje numatyta už suteiktą paskolą skaičiuoti 8 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau tokių mokėjimų iš pateikto banko sąskaitos išrašo nenustatyta. Inspekcija nenustatė, kad iš Šveicarijos banko gautos piniginės lėšos būtų panaudotos Kipro įmonei suteikti 13,5 mln. Eur paskolą pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį, nes tokio dydžio paskolos suteikimui nepakako pareiškėjos turėtų bei gautų piniginių lėšų, o taip pat nepateikti mokėjimo dokumentai, nenurodyta, iš kur galėjo būti įsigyta valiuta ir iš kokių pajamų šaltinių, kokiu būdu buvo sumokėta paskolos gavėjui. Pareiškėja 2011 m. balandžio 21d. paskolos sutartimi Šveicarijos bendrovei Swiss Green Venture Capital AG suteikė 9 149 167 Eur paskolą iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pagal šios sutarties 2 straipsnio sąlygas, paskolos sumą pareiškėja turėjo pervesti į paskolos gavėjo banko sąskaitą, šalys sutarė, kad už paskolą nustatomos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Pareiškėja paaiškino, kad ji suteikė paskolą Šveicarijos įmonei, kurią, pagal 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartį, pervedė Kipro įmonei, tokiu būdu, užskaitant tarpusavio įsiskolinimus su pareiškėja. Pagal 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartį, pasirašytą pareiškėjos (paskolos teikėja), Šveicarijos įmonės (paskolos gavėja) ir Kipro įmonės (skolininko), pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą Šveicarijos įmonei, o sutarties sudarymo dieną Kipro įmonė yra skolinga pareiškėjai 9 149 167 Eur pagal 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį. Pagal šios sutarties sąlygas, Kipro įmonė turėjo pervesti 9 149 167 Eur, kaip paskolą, į Šveicarijos įmonės sąskaitą, ir įvykdžius šį pavedimą, laikoma, kad paskola suteikta. Be to, numatyta, kad pasirašius šią sutartį, Kipro įmonė yra laikoma tinkamai atsiskaičiusia ir neskolinga pareiškėjai pagal 2008 m. balandžio 1 d. sutartį. Kipro Respublikos mokesčių administratoriaus atsiųstoje informacijoje nebuvo pateikta 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartis, o iš Kipro įmonės banko išrašo nenustatytas 9 149 167 Eur paskolos pervedimas Šveicarijos įmonei. Pagal 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutarties sąlygas, paskola Šveicarijos įmonei laikoma suteikta, įvykdžius nurodytą pervedimą. Audito įmonės „Alliott Partellas Kiliaris Ltd“ sudarytuose dokumentuose nurodyta, jog kitos paskolos 2010 m. sudaro 9 110 673 Eur, 2009 m. – 13 579 357 Eur, kitos paskolos reiškia pareiškėjos suteiktą paskolą su 1,5 proc. metinių palūkanų norma be konkrečios grąžinimo dienos, tačiau nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu nustatyti bei surašyti tokie duomenys. Kita vertus, yra tik pareiškėjos patvirtinimas apie jai priklausantį 2008 m. gruodžio 31 d. 13 576 561,64 Eur likutį. Pareiškėja nepateikė pinigų judėjimą (paskolų teikimą) kredito įstaigų sąskaitose ir šių lėšų deklaravimą deklaracijose patvirtinančių dokumentų, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei.

4.1. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma tarptautinė dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išskaičiuota pajamų mokesčio nuo dividendų, palūkanų ir honorarų suma yra didesnė už pajamų mokesčio sumą, kurią ta užsienio valstybė turėjo teisę imti pagal tarptautinės sutarties nuostatas, laikoma, kad užsienio valstybėje išskaityta tik pagal tokios sutarties nuostatas mokėtina pajamų mokesčio suma (GPMĮ 37 straipsnio 4 dalis komentaro 3.3 p.). Jeigu pagal Sutarties 11 straipsnio nuostatas Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokami dividendai gali būti apmokestinami Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. GPM tarifą, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinės pajamų deklaracijos priede, skirtame Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti, turi nurodyti ne Šveicarijoje nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, bet tokią sumą, kurią Šveicarija turėjo teisę išskaičiuoti pagal sutartį (t. y. taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). Šveicarijoje permokėta GPM nuo dividendų suma nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinta iš Šveicarijos Konfederacijos biudžeto. Pareiškėja galėjo atskaityti nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų tik 293,75 Eur (10 proc.).

3.2. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjai priskaičiuotų sumokėti gyventojų pajamų mokesčių, delspinigių ir baudos valstybei už gautas 9 412 211,62 Eur pajamas iš Šveicarijos įmonės ir bankų, kurių pareiškėja nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčių, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių, aritmetinio gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų skaičiavimo tarp šalių nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad faktinės bylos aplinkybės yra išsamiai išdėstytos Inspekcijos, mokesčių administratoriaus, Komisijos sprendimuose, patikrinimo akte, teismas detaliai jų neatkartos, tačiau į pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus faktinių aplinkybių skirtingus teisinius vertinimus, teismas išdėstys savo argumentus.

6. Nustatyta, kad Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-18 iš dalies patvirtino Inspekcijos 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2) FR0680-627 ir nurodė pareiškėjai sumokėti 2 574 862,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 978 844,42 Eur GPM delspinigių, 10 proc. 257 486 Eur GPM baudą (Komisijos byla, 15 t., b. 1. 1–24).

6.1. Mokesčių administratorius 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 68-50 patvirtino Kauno AVMI 2017 m. sausio 13 d. sprendimą ir nurodė, kad patikrinusi pareiškėjos GPM apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tyrė pareiškėjos finansines operacijas su Šveicarijos bei Kipro įmonėmis ir konstatavo, jog ji tarptautiniais bankų pavedimais 2010 ir 2013 m. gautas pinigines lėšas į savo sąskaitas Lietuvos bankuose siekė pateisinti tariamai 2008 m. Kipro bendrovei bei 2011 m. Šveicarijos bendrovei Šveicarijos įmonei suteiktomis paskolomis, kurios tariamai grąžinamos 2010 ir 2013 m., todėl pareiškėjos į banko sąskaitas gautos piniginės lėšos 1 403 6711,62 Eur (4 624 500 + 9 412 211,62) yra jos kitos, nesusijusios su darbo santykiais, ne individualios veiklos B klasės gautos GPM apmokestinamos pajamos.

6.2. Komisija 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pakeitė mokesčių administratoriaus 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 68-50, t. y. panaikino nurodymą sumokėti 693 675 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 69368 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos; patvirtino nurodymą sumokėti 1 411 831,74 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 141 183 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo Šveicarijos įmonių ir bankų Pareiškėjai pervestos 9 412 211,62 Eur sumos; panaikino nurodymą sumokėti 526 854 Eur, su juo susijusius delspinigius ir 52 685 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo gautų iš kontroliuojamų įmonių palūkanų už suteiktas paskolas; patvirtino nurodymą sumokėti 146,88 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 15 Eur baudą, kurie apskaičiuoti dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo; panaikino nurodymą sumokėti 39 940,34 Eur GPM, su juo susijusius delspinigius ir 3 994 Eur baudą, kurie apskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų; patvirtino likusias apskaičiuotas GPM ir su juo susijusias sumas.

6.3. Taigi Komisija ginčo sprendimu panaikino nurodymą pareiškėjai sumokėti mokestines prievoles nuo Kipro įmonės tarptautiniais pavedimais 2010 m. grąžintos 4 624 500 Eur paskolos, nuo gautų iš kontroliuojamų įmonių palūkanų už suteiktas paskolas, nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų ir patvirtino nurodymą sumokėti mokestines prievoles nuo Šveicarijos įmonių ir bankų pervestos 9 412 211,62 Eur sumos, dėl netinkamo Šveicarijoje sumokėto mokesčio atskaitymo, taip pat paliko likusias apskaičiuotas GPM bei su juo susijusias sumas (Komisijos byla, 16 t., b. 1. 166–202).

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – ir GPMĮ), Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas (toliau – ir Deklaravimo įstatymas) VMI prie FM įsakymu Nr. VA-106 GPM308 patvirtintos deklaracijos pildymo taisyklės (toliau – Pildymo taisyklės).

8. Teismas pažymi, kad mokesčiai yra sudėtinė valstybės biudžeto dalis. Valstybės biudžetas nukreiptas į visuomenės interesų tenkinimą. Lietuvos Respublikos biudžete yra sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri sudaro būtinas sąlygas įgyvendinti valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programas, plėtoti ūkį, išlaikyti valstybės valdžios ir valstybės valdymo įstaigas bei stiprinti krašto apsaugą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio antroje dalyje teigiama, kad „valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų“. Laiku nesumokėjus mokesčių valstybei pastarajai kyla finansinių problemų, todėl siekiant atgrasyti nuo tokio pobūdžio mokesčių mokėtojų veiksmų, taikomi mokestinių prievolių užtikrinimo būdai ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms galima išimtis, kurios šiuo atveju nėra.

8.1. GPMĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra.

8.2. GPMĮ 3 straipsnis nustato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 2 dalį, nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. GPMĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokios pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms. GPMĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

8.3. Pagal Deklaravimo įstatymo nuostatas turtą deklaruoja nuolatiniai Lietuvos gyventojai sulaukę 18 metų, taip pat asmenys sulaukę 18 metų, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodyti gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą: 1) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų; 2) šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nurodytą turtą (Įstatymo 2010 m. vasario 11 d. redakcija Nr. XI-684) 3 str. 2 d. 2, 4 p.). Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–21 punktuose nurodyti gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą: paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 5000 litų. Šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos: nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie 18 metų sulaukė 2004 ir vėlesniais metais iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir nėra deklaravę turimo turto pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą arba pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti gyventojai iki 2010 m. gegužės 1 d. turi deklaruoti 2009 m. gruodžio 31 d. turėtą savo turtą.

8.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad mokesčių administratorius turi išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti tuos faktinius duomenis, kuriuos teikia mokesčių mokėtojas ir dėl to priimti argumentuotą sprendimą. Vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, būtent mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių administratorius apskaičiuodamas mokesčius privalo remtis objektyvia informacija, nustatoma renkant ir nešališkai vertinant visus įrodymus. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis MAĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu, privalo skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus.

8.4 LVAT taip pat ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT administracinėse bylose Nr. A442-318/2012, Nr. A-3876-556/2018).

D ė l pareiškėjos gautų pinigių lėšų i š užsienio.

9. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar mokesčių administratorius pareiškėjos iš Šveicarijos bendrovės ir bankų gautas pajamas pagrįstai apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu, apskaičiavo delspinigius bei skyrė baudą.

10. Pareiškėja teigia, kad 2013 m. gautos piniginės lėšos buvo paskolų grąžinimas, nes Kipro bendrovės Grademank Limited ir Šveicarijos banko SG Private Banking (Suisse) SA duomenys, taip pat Šveicarijos banko suteiktas 13 273 950 Eur kreditas patvirtina paskolų suteikimą ir pinigų turėjimą joms suteikti.

11. Mokesčių administratorius su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad pareiškėja nepateikė pinigų judėjimą (paskolų teikimą) kredito įstaigų sąskaitose ir šių lėšų deklaravimą deklaracijose patvirtinančių dokumentų, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei.

12. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, palaiko mokesčių administratoriaus poziciją, nes 2013 metais gavusi 9 412 211,62 Eur pajamas iš Šveicarijoje registruotų įmonių ir bankų pagal Deklaravimo įstatymo nuostatas privalėjo jas deklaruoti (paskolintas pinigų sumas, gautas pinigines sumas), nuo gautų pajamų sumokėti GPM. Mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėja 2013 m. iš Šveicarijoje registruotų įmonių ir bankų gavo 9 412 211,62 Eur pajamas (Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sąskaitos išrašai), nepateikė pinigų judėjimą (paskolų teikimą) kredito įstaigų sąskaitose ir šių lėšų deklaravimą deklaracijose patvirtinančių dokumentų, taigi teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog ji suteikė 9149167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos bendrovei. Vadinasi mokesčių administratorius pagrįstai apmokestino į Pareiškėjos banko sąskaitą 2013 m gautas 9 412 211,62 Eur pinigines lėšas.

13. Pareiškėjos teigimu 2009 - 2010 metais visi gauti mokėjimai yra paskolos grąžinimas Kipro įmonei pagal 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, nes ji paskolino 13,5 mln. Eur. Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius 9 149 167 Eur piniginių lėšų pervedimą Swiss Green Venture Capital AG į banko sąskaitą Nr. CH3605065023218952000, esančią Clariden Leu AG, nes anksčiau pateikti banko sąskaitos išrašo negalėjo, šiais Šveicarijos įmonės dokumentais nedisponavo ir pridedamą banko išrašą pareiškėjos prašymu pateikė Swiss Green Venture Capital AG tik po Komisijos sprendimo, kadangi tik po jo iškilo tokio įrodymo pateikimo poreikis. Taip pat pateikia Grademank Limited banko sąskaitos išrašą Amicorp Bank and Trust banke, gautą po Komisijos sprendimo priėmimo, iš kurio matyti, kad Opensky Management Ltd grąžino paskolą Kipro bendrovei, apie kurios suteikimą nurodyta Komisijos analizuotoje Grademank Limited 2010 m. finansinėje atskaitomybėje.

14. Teismas dėl šių pareiškėjos teiginių ir pateiktų įrodymų pažymi, kad pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė mokėjimo dokumentų dėl paskolos Kipro įmonei pagal 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, t. y. nepateikė įrodymų, paaiškinimų, kada, kokiomis sumomis ir kokiu būdu (grynais ar negrynais pinigais) suteikė paskolą (Pareiškėjos 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. gegužės 18 d. paaiškinimai, Komisijos byla, 5 t. b. l. 44-43 ). Mokesčių administratorius patikrinimo metu gavo Kipro Respublikos mokesčių administratorius informaciją apie pareiškėjos 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį ir banko sąskaitos išrašus nuo 2009 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d., tačiau mokėjimo dokumentų, patvirtinančių šios paskolos suteikimą, nepateikė. Šiame rašte pažymėta, kad Kipro įmonė 2012 m. gegužės 4 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, banko sąskaitą atidarė Hamervate LTD, kuri uždaryta 2012 m. lapkričio 26 d., o banko sąskaitos naudotoju nurodytas A. P.. Kipro mokesčių administratorius negalėjo atsakyti ar paskola realiai buvo suteikta, nes įmonė išregistruota, o dėl vykdytos veiklos informavo, kad ji užsiėmė nekilnojamuoju turtu, nors iš banko sąskaitos išrašų nenustatyta jokių nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorių, o visi gauti pinigai iš Šveicarijos pervesti į Lietuvą Mokėtojai (VMI 2015 m. gruodžio 9 d. raštas Nr.(25.8-39-2) R1-6730.

14.1. Pareiškėjos pateiktoje 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartyje numatyta, jog paskola suteikiama dalimis, bet ne vėliau, nei iki 2008 m. rugsėjo 1 d., o Kipro įmonė privalo paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu šalys nesusitars kitaip. Paskola yra tikslinė – investicijoms į nekilnojamąjį turtą Baltarusijoje, o pagal 3 straipsnio sąlygas, visą paskolos sumą Pareiškėja turėjo pervesti į paskolos gavėjo banko sąskaitą po atitinkamo projekto patvirtinimo. Sutartyje numatyta skaičiuoti 8 proc. dydžio metines palūkanas, tačiau tokių mokėjimų iš pateikto banko sąskaitos išrašo nėra nustatyta.

14.2. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pagal patikrinimui pateiktus pareiškėjos AB SEB ir Nordea Bank AB turimų sąskaitų išrašus pareiškėja 2013 m. iš Šveicarijoje registruotų įmonių ir bankų gavo 9 412 211,62 Eur , tačiau pavedimuose mokėjimo pagrindas nėra nurodytas. Pareiškėjos pateiktoje 2011 m. balandžio 21 d. paskolos sutartyje su Šveicarijos įmone Swiss Green Venture Capital AG numatyta, kad pareiškėja įsipareigojo jai suteikti 9 149 167 Eur paskolą su 8 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, grąžinimo terminas 2016 m. gruodžio 31 d. Taip pat pareiškėja mokesčių administratoriui pateikė 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartį, pasirašytą pareiškėjos (paskolos teikėja), Šveicarijos įmonės Swiss Green Venture Capital AG (paskolos gavėja) ir Kipro įmonės Grademank Limited (skolininko), kurioje konstatuota, jog sutarties sudarymo dieną pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą Šveicarijos įmonei, o sutarties sudarymo dieną Grademank Limited yra skolinga pareiškėjai 9 149 167 Eur sumą pagal 2008 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį, kurią Grademank Limited pagal šios sutarties sąlygas turi pervesti kaip pareiškėjos paskolą į Swiss Green Venture Capital AG nurodytą sąskaitą ir, įvykdžius šį pavedimą, bus laikoma, kad paskola suteikta. Pasak Pareiškėjos, ji suteikė paskolą Šveicarijos įmonei, kurią pagal 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartį pervedė Kipro įmonė, tokiu būdu užskaitant tarpusavio įsiskolinimus su pareiškėja, paskola su palūkanomis (9412211,62 Eur) jai buvo grąžinta 2013 m. Tačiau pareiškėjos pateiktų 2011 m. balandžio 21 d. paskolos ir įskaitymo sutarčių turinį paneigia Kipro Respublikos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kurioje paaiškinta, jog nėra pateikta 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartis, taip pat iš mokesčių administratoriui pateiktų banko išrašų nematyti, jog Kipro įmonė Grademank Limited būtų pervedusi 9 149 167 Eur sumą Swiss Green Venture Capital AG, o Pareiškėja nepateikė pinigų judėjimą (paskolų teikimą) kredito įstaigų sąskaitose patvirtinančių dokumentų, ir ginčo paskolos nedeklaravo.

14.3. Pareiškėja su skundu teismui pateikė įrodymus (banko išrašus), jos manymu, pagrindžiančius 9 149 167 Eur piniginių lėšų pervedimą Swiss Green Venture Capital AG į banko sąskaitą Nr. CH3605065023218952000, esančią Clariden Leu AG, taip pat pateikė Grademank Limited banko sąskaitos išrašą Amicorp Bank and Trust banke, gautą po Komisijos sprendimo priėmimo, kuriame matyti, kad Opensky Management Ltd grąžino paskolą Kipro bendrovei. Teismas pažymi, kad minėti dokumentai nepatvirtina aplinkybės apie pareiškėjos suteiktą 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei. Iš minėtų dokumentų aiškiai matyti tik lėšų judėjimai tarp Šveicarijos bendrovės Swiss Green Venture Capital ir Kipro bendrovės Grademank Limited, tačiau nepatvirtina aplinkybių, jog būtent pareiškėja suteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei. Taip pat pareiškėjos atstovo advokato pateikti banko išrašai nėra oficialiai patvirtinti užsienio banko, o Kipro Respublikos mokesčių administratoriaus atsiųstoje informacijoje nebuvo pateikta 2011 m. balandžio 21 d. įskaitymo sutartis. Be to audito įmonės „Alliott Partellas Kiliaris Ltd“ pateiktuose dokumentuose teigiama, kad kitos paskolos 2010 m. sudaro 9 110 673 Eur, 2009 m. – 13 579 357 Eur, kitos paskolos reiškia pareiškėjos suteiktą paskolą su 1,5 proc. metinių palūkanų norma be konkrečios grąžinimo dienos, tačiau nenurodyti pirminiai apskaitos dokumentai, kurių pagrindu nustatyti bei surašyti tokie duomenys.

14.4. Todėl teismas laiko, kad mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai nepripažino pareiškėjos 2013 m. iš Šveicarijos įmonės ir bankų gautų 9 412 211,62 Eur neapmokestinamomis pajamomis, t. y. pareiškėja nesuteikė 9 149 167 Eur paskolą pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį Šveicarijos įmonei Swiss Green Venture Capital AG ir į jos sąskaitas Lietuvos bankuose gautas ginčo pajamas vertinamos kaip pareiškėjos gautos kitos B klasės pajamos, kurių pareiškėja nedeklaravo, nuo jų nesumokėjo 15 proc. GPM – 1 411 831,74 Eur GPM.

D ė l palūkanų i š Šveicarijos apmokestinimo.

15. Pareiškėjos teigia, kad jai buvo išskaičiuotas 20,56 proc. mokesčio dydis, tačiau mokesčio, viršijančio su Šveicarijos Konfederacija pasirašytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą tarifą, mokesčių mokėtoja nesusigrąžino, todėl mokesčių administratorius turėjo vadovautis GPMĮ 37 straipsnio nuostatomis, suteikti teisę atskaityti 15 proc. mokesčio tarifą.

15.1. Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais sutikti negali, nes užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus (2005 m. gruodžio 22 d.GPMĮ redakcija Nr. X-467, 37 straipsnio 1, 4 dalys). Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jei faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 10 procentų bendros palūkanų sumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Federalinės Tarybos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo 11 straipsnio 2 dalis, toliau – ir Sutartis). Todėl Lietuvos gyventojas, atskaitydamas užsienio valstybėje sumokėtus mokesčius, gali taikyti GPMĮ 37 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo atveju atskaityti galima tik tokius mokesčius, kuriuos ta užsienio valstybė turėjo teisę imti remdamasi tarptautinės sutarties nuostatomis

15.2 Įvertinus GPMĮ, Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad Sutarties 11 straipsnio nuostatas Šveicarijos vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokami dividendai gali būti apmokestinami Šveicarijoje taikant ne didesnį kaip 10 proc. GPM tarifą, nuolatinis Lietuvos gyventojas savo metinės pajamų deklaracijos priede, skirtame Lietuvoje atskaitytinam užsienio valstybėje išskaičiuotam (sumokėtam) mokesčiui apskaičiuoti, turi nurodyti ne Šveicarijoje nuo palūkanų faktiškai išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, bet tokią sumą, kurią Šveicarija turėjo teisę išskaičiuoti pagal sutartį (taikant 10 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotą GPM sumą). Todėl mokesčių administratorius teisingai apskaičiavo pareiškėjos GPM prievolę, t. y. pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti Šveicarijoje gautas 10 142,60 Lt (2 937,50 Eur) palūkanų pajamas, apskaičiuotą 1521,39 Lt (10142,60 Lt x 15/100) GPM bei atskaitomą Lietuvoje Šveicarijos Konfederacijoje sumokėto mokesčio dalį, atitinkančią Dvigubo apmokestinimo sutartyje nustatytus apribojimus (10 proc. palūkanų dydžio - 1014,26 Lt), taigi, pareiškėja turėjo sumokėti į Lietuvos biudžetą 507,13 Lt GPM (146,88 Eur) GPM.

16. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas MAĮ, GPMĮ, Deklaravimo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, vadovaujantis mokesčių administratoriaus disponuojamais duomenimis apie pareiškėją, atliktais priešpriešiniais patikrinimais, gauta informacija iš Kipro Respublikos mokesčių administratoriaus ir atliko tyrimo surinkta medžiaga, o priskaičiuoti GPM, delspinigiai bei paskirta bauda yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti mokesčio administratoriaus ir Komisijos sprendimuose).

17. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamus sprendimus gavo laiku, juos apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai dalyse dėl apskaičiuotų GPM nuo gautų 9 412 211,62 Eur neapmokestinamų pajamų, dvigubo apmokestinamo, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad tiek Komisija, tiek mokesčių administratorius iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai patvirtino nurodymą sumokėti pareiškėjai mokestines prievoles (gyvento pajamų mokestį, delspinigius, baudą) iš Šveicarijos įmonių ir bankų gautų 9 412 211,62 Eur pajamų, kurių pareiškėja nedeklaravo ir nesumokėjo 15 proc. GPM, taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos Šveicarijoje permokėta GPM nuo dividendų suma nuolatiniam Lietuvos gyventojui turi būti grąžinta iš Šveicarijos Konfederacijos biudžeto, todėl Komisijos 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. S-272 (7-106/2017) ir VMI 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas ginčo dalyse dėl priskaičiuotų GPM, delspinigių, baudos, palūkanų iš Šveicarijos apmokestinamo, paliekami nepakeisti, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.