Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Stanislovui Nalivaikai, Stasiui Karveliui, Vytautui Griežei, Tatjanai Benetei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, - laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į nuteistajam V. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-10-05 iki 2012-10-19, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. L. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Taip pat V. L. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį,– laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. A. M. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-26. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-06-25.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį,– laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-26. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-06-25.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį,– laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (keturi) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-26. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-06-25.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje kartu su T. - K. S., R. A. M. ir P. S., šiems vykdant bendrą sumanymą Lietuvos Respublikoje įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas vėliau platinti ir tuo tikslu T. – K. S. susitarus su V. L. dėl suklastotų receptų, suteikiančių teisę įgyti medikamentus, turinčius savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, išrašymo, V. L. suklastojus tikrus dokumentus – receptus, juose įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis bei jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, bei šiuos receptus perdavus T. – K. S., R. A. M. ir P. S., šie, tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste, pasidalinę V. L. išrašytus suklastotus receptus, vaistinėje UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ne mažiau kaip: 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos -alprazolamo. Taip V. L. padėjo T. – K. S., R. A. M. ir P. S. neteisėtai įgyti ir disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų.

Be to, V. L. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2012-06-18, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, Kauno mieste, suklastojo tikrus dokumentus – receptus ir išrašus iš medicininių dokumentų, juose įrašęs žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis ir jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, bei šiuos receptus perdavė T. - K. S., R. A. M. bei P. S., kurie laikotarpyje nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste, pasidalinę V. L. išrašytus suklastotus receptus, vaistinėje UAB Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinės“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ne mažiau kaip: 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos – oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo.

V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2012-04-10 iki 2012-10-02 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tikslu neteisėtai platinti psichotropines medžiagas, suklastojo ne mažiau kaip 13 receptų suteikiančių teisę įgyti medikamentus, turinčius savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, juose įrašydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis arba uždėdamas ant jų negaliojantį atspaudą, ir perdavė šiuos receptus įvairiems asmenims bei šių receptų pagrindu neteisėtai išplatino šias psichotropines medžiagas: 2012-04-10 UAB „Tamro vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 100 tablečių, kuriose yra 0,1 g psichotropinės medžiagos – alprozolam, UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) – 60 tablečių, kuriose yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - alprozolam, UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) – 60 tablečių, kuriose yra 0,06 g psichotropinės medžiagos – alprozolam; 2012-05-04 UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) – 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - klonazepam, 2012-05-12 UAB „Eurovaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,2 g psichotropinės medžiagos - zolpidemi, ir 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,015 g psichotropinės medžiagos - alprozolam; 2012-06-06 UAB „Nemuno vaistinė“ – 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo; 2012-08-27 UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,2 g psichotropinės medžiagos - zolpidemi, ir 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo; 2012-08-31 UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 60 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - alprozolam; 2012-09-04 UAB „Kauno vaistinių centras“, (duomenys neskelbtini) - 60 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - aprozolamo; 2012-09-21 UAB „Nemuno vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo; 2012-10-02 UAB „Nemuno vaistinė“, (duomenys neskelbtini), 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo.

Be to, V. L. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas prilygintas valstybės tarnautojui asmeniu - dirbdamas pagal darbo sutartį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau LSMU) ligoninės viešojoje įstaigoje Kauno klinikos - gydytoju rezidentu, turėdamas administracinius įgaliojimus, turėdamas teisę veikti šios įstaigos vardu bei teikdamas viešąsias paslaugas, tyčia, grubiai pažeisdamas:

2002-04-23 redakcijos Nr. IX-855 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 4 punkte numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkte, 4 punkte, 5 punkte numatytas valstybės tarnautojo pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba;

Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (Nr. IX-2148, 2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 68-2365 (2004-04-29)) 10 straipsnio 4 ir 5 punktus, kuriuose įtvirtintos gydytojo profesinės pareigos gerbti pacientų teises, jų nepažeisti, laikytis gydytojo profesinės etikos principų, konkretizuojat juos Lietuvos gydytojų sąjungos profesinės etikos kodekso priimto 2004 m. lapkričio 12 d. Lietuvos gydytojų sąjungos II dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad atlikdamas profesines pareigas, gydytojas laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, juos lydinčių teisės aktų, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų, sveikatos priežiūros įstaigų vidaus (lokalių) tvarkomųjų dokumentų, Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų profesinių standartų, pažeisdamas Hipokarto priesaiką ir joje įtvirtintą įsipareigojimą vengti korupcijos;

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.112 „ Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 5 punktą, numatantį, kad receptai rašomi skiriant vaistus ligoniams, besigydantiems ambulatoriškai ar dienos stacionare; taisyklių 18 punktą, numatantį, kad apie vaistų paskyrimą gydytojas privalo pažymėti asmens medicinos dokumentuose, o išrašydamas narkotinių vaistų turi nurodyti 2 formos specialaus recepto blanko seriją ir numerį;

LSMU Senato 2011-01-21 nutarimu Nr. 5-06 patvirtinto LSMU Medicinos rezidentūros reglamento 65.2 punktą, numatantį pareigą teikti sveikatos priežiūros paslaugas šio reglamento ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik įgijus būtinų žinių ir įgūdžių, neviršijant kompetencijos ir kvalifikacijos;

Kauno klinikų generalinio direktoriaus 2009-03-12 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos psichiatrijos bei vaikų ir paauglių psichiatrijos specialybių gydytojo rezidento pareiginių nuostatų 9 punktą, numatantį, kad gydytojas rezidentas verstis medicinos praktika pagal rezidentūros studijų programą gali tik Kauno klinikose ir jų filialuose, kur atlieka rezidentūrą, ir tik prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo,

piktnaudžiavo savo, kaip gydytojo rezidento tarnybine padėtimi - be rezidentūros vadovo žinios, pažeisdamas receptų išrašymo tvarką ir juos klastodamas bei siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, V. L. laikotarpyje nuo 2012-04-10 iki 2012-10-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, Kauno mieste, suklastojo ne mažiau kaip 13 receptų, suteikiančių teisę įgyti medikamentus, turinčius savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, juose įrašydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis arba uždėdamas ant jų negaliojantį antspaudą, bei perdavė šiuos receptus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie, pagal šiuos receptus neteisėtai įgijo šias psichotropines medžiagas: 2012-04-10 UAB „Tamro vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 100 tablečių, kuriose yra 0,1 g psichotropinės medžiagos – alprozolam, UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) – 60 tablečių, kuriose yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - alprozolam, UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) – 60 tablečių, kuriose yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - alprozolam; 2012-05-04 UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) – 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - klonazepam, 2012-05-12 UAB „Eurovaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,2 g psichotropinės medžiagos - zolpidemi, ir 30 tablečių , kurių sudėtyje yra 0,015 g psichotropinės medžiagos - alprozolam; 2012-06-06 UAB „Nemuno vaistinė“ – 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo; 2012-08-27 UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 20 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,2 g psichotropinės medžiagos - zolpidemi, ir 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo; 2012-08-31 UAB „Gintarinė vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 60 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - alprozolam; 2012-09-04 UAB „Kauno vaistinių centras“, (duomenys neskelbtini) - 60 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos - aprozolamo; 2012-09-21 UAB „Nemuno vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo; 2012-10-02 UAB „Nemuno vaistinė“, (duomenys neskelbtini) - 30 tablečių, kurių sudėtyje yra 0,06 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Tokiu būdu, dėl šių V. L. veiksmų didelę neturtinio pobūdžio žalą patyrė juridinis asmuo – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešoji įstaiga Kauno klinikos, nes jis sumenkino asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų bei visos sveikatos apsaugos sistemos autoritetą, funkcinę paskirtį, iškreipė gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją, diskreditavo šios įstaigos darbuotojo vardą, iškraipė ir pažeidė nustatytą teisinę bei valdymo vykdymo tvarką, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė ir valstybė.

R. A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent: jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. – K. S. ir P. S., vykdydamas bendrą sumanymą Lietuvos Respublikoje įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, ir T. – K. S. susitarus su V. L. dėl suklastotų receptų, suteikiančių teisę įgyti medikamentus, turinčius savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, išrašymo, o V. L. suklastojus tikrus dokumentus – receptus, juose įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis ir jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą bendrais su T. – K. S. ir P. S. veiksmais, laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste, pasidalinę V. L. išrašytus suklastotus receptus, vaistinėje UAB Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, bendrais su T. – K. S. ir P. S. veiksmais, panaudodamas suklastotus dokumentus – receptus įgijo ne mažiau kaip: 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su T. – K. S. ir P. S. šias psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į viešbutį „Centre Hotel“, esantį (duomenys neskelbtini), kur šias medžiagas neteisėtai laikė nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20, vėliau šias medžiagas neteisėtai atsigabeno į viešbutį „Kaunas City“, esantį, (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė nuo 2012-06-20 iki 2012-06-23, vėliau šias medžiagas neteisėtai atsigabeno į viešbutį „Kaunas City“, esantį, (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė nuo 2012-06-20 iki 2012-06-23, vėliau šias medžiagas neteisėtai laikė prie savęs iki 2012-06-26, o 2012-06-26, apie 18.00 val., šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų su T. – K. S. ir P. S. neteisėtai atsigabeno į prekybos ir pramogų centrą „Kauno Akropolis“, esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 18.00 val. buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų.

Taip pat R. A. M. nuteistas už tai, kad rengėsi kontrabanda gabenti psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. – K. S. ir P. S., laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste esančiose vaistinėse, panaudodamas suklastotus dokumentus – receptus, neteisėtais bendrais veiksmais su T. – K. S. ir P. S. įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos: ne mažiau kaip 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo, kurias laikė prie savęs iki 2012-06-26, ketindamas 2012-06-27 gabenti jas į Norvegijos Karalystę ir, rengiantis palengvinti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų transportavimą, T. – K. S. parūpinus suklastotus medicininius dokumentus, liudijančius apie šių psichotropinių medžiagų tariamai teisėtą įgijimą bei padalinus neteisėtai įgytą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų tokiomis dalimis: P. S. – 109 tabletes, kuriose yra 0,545 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 146 tabletes, kuriose yra 0,292 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 111 tablečių, kuriose yra 1,110 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 100 tablečių, kuriose yra 0,100 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo; R. A. M. – 130 tablečių, kuriose yra 0,650 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 59 tabletes, kuriose yra 0,118 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 89 tabletes, kuriose yra 0,890 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 144 tabletes, kuriose yra 0,144 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo; T. – K. S. – 81 tabletę, kuriose yra 0,405 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 104 tabletes, kuriose yra 0,208 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 99 tabletes, kuriose yra 0,990 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 194 tabletes, kuriose yra 0,194 g psichotropinės medžiagos - alprozolamo, R. A. M. kartu su T. – K. S. ir P. S. atlikus šiuos parengiamuosius veiksmus, rengėsi neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Norvegijos Karalystę labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau 2012-06-26, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Be to, R. A. M. nuteistas už tai, kad disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: ne vėliau kaip 2012-16-18, (duomenys neskelbtini), V. L. suklastojus tikrus dokumentus – receptus, išrašytus R. A., V. R., H. S., V. P., J. B. vardu, T. – K. S. vardu, bei išrašus iš medicininių dokumentų R. A. M., P. S. ir T. – K. S. vardu, šiuos žinomai suklastotus receptus pasidalino su P. S. ir T. – K. S. bei laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19 panaudojo įsigyjant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų vaistinėse: UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinės“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, suklastotą receptą T. – K. S. vardu bei išrašus iš medicininių dokumentų R. A. M., P. S. ir T. – K. S. vardu atgabeno į viešbutį „Centre Hotel“, esantį (duomenys neskelbtini), kur šiuos žinomai suklastotus dokumentus nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20 laikė, vėliau šiuos dokumentus atsigabeno į viešbutį „Kaunas City“, esantį (duomenys neskelbtini), kur juos laikė nuo 2012-06-20 iki 2012-06-23, vėliau šiuos suklastotus dokumentus laikė prie savęs iki 2012-06-26, 18.00 val., kuomet prie prekybos ir pramogų centro „Kauno Akropolis“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

T. – K. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent: jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. S. ir R. A. M., vykdydamas bendrą sumanymą Lietuvos Respublikoje įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas vėliau platinti, ir tuo tikslu susitaręs su V. L., dėl suklastotų receptų, suteikiančių teisę įgyti medikamentų, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, išrašymo, bei V. L. suklastojus tikrus dokumentus – receptus, juose įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis ir jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, bendrais su P. S. ir R. A. M. veiksmais, laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste, pasidalinę V. L. išrašytus suklastotus receptus, vaistinėje UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė “, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, bendrais su P. S. ir R. A. M. veiksmais, panaudodamas suklastotus dokumentus – receptus įgijo ne mažiau kaip: 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su P. S. ir R. A. M. šias psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į viešbutį „Centre Hotel“, esantį (duomenys neskelbtini), kur šias medžiagas neteisėtai laikė nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20, vėliau šias medžiagas neteisėtai atsigabeno į viešbutį „Kaunas City“, esantį (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė nuo 2012-06-20 iki 2012-06-23, vėliau šias medžiagas neteisėtai laikė prie savęs iki 2012-06-26, o 2012-06-26, apie 18.00 val., šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų su P. S. ir R. A. M. neteisėtai atsigabeno į prekybos ir pramogų centrą „Kauno Akropolis“, esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 18.00 val. buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų.

Be to, T. – K. S. nuteistas už tai, kad rengėsi kontrabanda gabenti psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. S. ir R. A. M., laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste esančiose vaistinėse, panaudodamas suklastotus dokumentus – receptus, neteisėtais bendrais su P. S. ir R. A. M. veiksmais įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos: ne mažiau kaip 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau, kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo, kurias laikė prie savęs iki 2012-06-26, ketindamas 2012-06-27 gabenti jas į Norvegijos Karalystę ir, rengiantis palengvinti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų transportavimą, iš V. L. parūpino suklastotus medicininius dokumentus, liudijančius apie šių psichotropinių medžiagų tariamai teisėtą įgijimą bei padalino neteisėtai įgytą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų tokiomis dalimis: P. S. – 109 tabletes, kuriose yra 0,545 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 146 tabletes, kuriose yra 0,292 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 111 tablečių, kuriose yra 1,110 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 100 tablečių, kuriose yra 0,100 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo; R. A. M. – 130 tabletes, kuriose yra 0,650 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 59 tabletes, kuriose yra 0,118 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 89 tabletes, kuriose yra 0,890 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 144 tabletes, kuriose yra 0,144 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo; sau – 81 tabletę, kurioje yra 0,405 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 104 tabletes, kuriose yra 0,208 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 99 tabletes, kuriose yra 0,990 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 194 tabletes, kuriose yra 0,194 g psichotropinės medžiagos - alprozolamo, ir atlikęs kartu su P. S. ir R. A. M. šiuos parengiamuosius veiksmus, rengėsi neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Norvegijos Karalystę labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau 2012-06-26, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Be to, T. – K. S. nuteistas už tai, kad bendrininkavo klastojant dokumentus bei disponavo suklastotais dokumentais, o būtent: ne vėliau kaip 2012-16-18, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., pateikęs šiam savo, P. S. ir R. A. M. anketinius duomenis, bendrininkavo suklastojant tikrus dokumentus – tris išrašus iš medicininių dokumentų, kurie liudija apie tariamai teisėtą psichotropinių medžiagų įsigijimą Lietuvos Respublikoje, ir V. L. suklastojus tikrus dokumentus – receptus, išrašytus R. A., V. R., H. S., V. P., J. B. vardu, T. – K. S. vardu, bei išrašus iš medicininių dokumentų R. A. M., P. S. ir T. – K. S. vardu, šiuos žinomai suklastotus receptus pasidalino su R. A. M. ir P. S. ir laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19 panaudojo įsigyjant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų vaistinėse: UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini) „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, suklastotą receptą T. – K. S. vardu bei išrašus iš medicininių dokumentų R. A. M., P. S. ir T. – K. S. vardu atgabeno į viešbutį „Centre Hotel“, esantį (duomenys neskelbtini), kur šiuos žinomai suklastotus dokumentus nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20 laikė, vėliau šiuos dokumentus atsigabeno į viešbutį „Kaunas City“, esantį (duomenys neskelbtini), kur juos laikė nuo 2012-06-20 iki 2012-06-23, vėliau šiuos suklastotus dokumentus laikė prie savęs iki 2012-06-26, 18.00 val., kuomet prie prekybos ir pramogų centro „Kauno Akropolis“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

P. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent: jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. – K. S. ir R. A. M., vykdydamas bendrą sumanymą Lietuvos Respublikoje įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas vėliau platinti, ir tuo tikslu T.- K. S. susitarus su V. L. dėl suklastotų receptų, suteikiančių teisę įgyti medikamentus, turinčius savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, išrašymo, o V. L. suklastojus tikrus dokumentus – receptus, juose įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis ir jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą bendrais su T.– K. S. ir R. A. M. veiksmais, laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste, pasidalinę V. L. išrašytus suklastotus receptus, vaistinėje UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, bendrais su T. – K. S. ir R. A. M. veiksmais, panaudodamas suklastotus dokumentus – receptus įgijo ne mažiau kaip: 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g. psichotropinės medžiagos - klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su T. – K. S. ir R. A. M. šias psichotropines medžiagas neteisėtai atgabeno į viešbutį „Centre Hotel“, esantį (duomenys neskelbtini), kur šias medžiagas neteisėtai laikė nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20, vėliau šias medžiagas neteisėtai atsigabeno į viešbutį „Kaunas City“, esantį (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė nuo 2012-06-20 iki 2012-06-23, vėliau šias medžiagas neteisėtai laikė prie savęs iki 2012-06-26, o 2012-06-26, apie 18.00 val., šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų su T. – K. S. ir R. A. M. neteisėtai atsigabeno į prekybos ir pramogų centrą „Kauno Akropolis“, esantį (duomenys neskelbtini), kur apie 18.00 val. buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų.

Be to, P. S. nuteistas už tai, kad rengėsi kontrabanda gabenti psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. – K. S. ir R. A. M., laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste esančiose vaistinėse, panaudodamas suklastotus dokumentus – receptus, neteisėtais bendrais veiksmais su T. – K. S. ir R. A. M. įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos: ne mažiau kaip 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g. psichotropinės medžiagos - klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo, kurias laikė prie savęs iki 2012-06-26, ketindamas 2012-06-27 gabenti jas į Norvegijos Karalystę ir, rengiantis palengvinti labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų transportavimą, T. – K. S. parūpinus suklastotus medicininius dokumentus, liudijančius apie šių psichotropinių medžiagų tariamai teisėtą įgijimą, bei padalinus neteisėtai įgytą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų tokiomis dalimis: P. S. – 109 tabletes, kuriose yra 0,545 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 146 tabletes, kuriose yra 0,292 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 111 tablečių, kuriose yra 1,110 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 100 tablečių, kuriose yra 0,100 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo; R. A. M. – 130 tablečių, kuriose yra 0,650 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 59 tabletes, kuriose yra 0,118 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 89 tabletes, kuriose yra 0,890 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 144 tabletes, kuriose yra 0,144 g psichotropinės medžiagos - alprazolamo; T. – K. S. – 81 tabletę, kuriose yra 0,405 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, 104 tabletes, kuriose yra 0,208 g psichotropinės medžiagos - klonazepamo, 99 tabletes, kuriose yra 0,990 g psichotropinės medžiagos - oksazepamo, 194 tabletes, kuriose yra 0,194 g psichotropinės medžiagos - alprozolamo, P. S. kartu su T. – K. S. ir R. A. M. atlikę šiuos parengiamuosius veiksmus, rengėsi neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Norvegijos Karalystę labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tačiau 2012-06-26, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Be to, P. S. nuteistas už tai, kad disponavo suklastotu dokumentu, o būtent: ne vėliau kaip 2012-16-18, (duomenys neskelbtini), V. L. suklastojus tikrus dokumentus - receptus, išrašytus R. A., V. R., H. S., V. P., J. B. vardu, T. – K. S. vardu, bei išrašus iš medicininių dokumentų R. A. M., P. S. ir T. – K. S. vardu, šiuos žinomai suklastotus receptus pasidalino su R. A. M. ir T. – K. S. ir laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19 panaudojo įsigyjant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų vaistinėse: UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Tamro vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Gintarinė vaistinė“, esančioje (duomenys neskelbtini), toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, suklastotą receptą T. – K. S. vardu ir išrašus iš medicininių dokumentų R. A. M., P. S. ir T. – K. S. vardu atgabeno į viešbutį „Centre Hotel“, esantį (duomenys neskelbtini), kur šiuos žinomai suklastotus dokumentus nuo 2012-06-19 iki 2012-06-20 laikė, vėliau šiuos dokumentus atsigabeno į viešbutį „Kaunas City“, esantį (duomenys neskelbtini), kur juos laikė nuo 2012-06-20 iki 2012-06-23, vėliau šiuos suklastotus dokumentus laikė prie savęs iki 2012-06-26, 18.00 val., kuomet prie prekybos ir pramogų centro „Kauno Akropolis“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

V. L. atžvilgiu:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, V. L. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę 10 metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio l dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio l dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik išimtinais atvejais, t. y. tuo atveju, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagrindinės bausmės skyrimo taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, minint teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais.

Teismo nuosprendyje išvardintos asmenis apibūdinančios aplinkybės, tokios kaip teistumo nebuvimas, darbo turėjimas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės (faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pripažinimas) buvimas sudaro dažno teismų praktikoje pasitaikančio kaltinamojo portretą (tipinę kaltininko asmenybę) ir neleidžia daryti išvados, kad paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Apelianto manymu, kvalifikuodamas veiką ir paskirdamas bausmę, teismas neįvertino ar įvertino klaidingai jo paciento - kaltinamojo T. - K. S. sveikatos būklę. Teismas neturėjo bylai svarbių medicininių pažymų, nebuvo atlikta T. - K. S. teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl negalėjo objektyviai įvertinti jo psichinę būklę, ar jis buvo nepakaltinamas, ar riboto pakaltinamumo galimai daromo nusikaltimo ir apelianto konsultacijos metu. Byloje nėra visų svarbių medicininių dokumentų iš Norvegijos apie T. - K. S. psichinę būklę, diagnozes ir paskirtą gydymą. Dokumentai, esantys byloje ir pateikti teismui, yra tik iš Norvegijos Tromsės kalėjimo. Juose tik nurodoma, kad pacientas buvo gydytas vaikų psichiatrinėje ligoninėje, Osgordo psichiatrijos ligoninėje, Foseno priklausomybių ligų gydymo centre ir Tromsės slėnio poliklinikoje šeimos gydytojo. Medicininių dokumentų iš šių Norvegijos įstaigų nėra gauta, todėl, apelianto manymu, nėra objektyviai nustatytos tikslios T. – K. S. ligos diagnozės, buvę ir esami jų gydymo principai, bei nėra nustatytas tikslus skirtas medikamentinis gydymas, naudotos jų dozės. Dėl to kyla abejonės ir spekuliacijos įvairiomis prielaidomis, kad galimai T. - K. S. nebuvo reikalingi jo paskirti medikamentai, galimai jų buvo per daug išrašyta, todėl pagal kaltintojo ir dėl teismo subjektyvaus aplinkybių vertinimo yra laikomas sveiku žmogumi, kuris piktnaudžiauja psichotropiniais preparatais. Tuo pačiu neatsižvelgta į eksperto S. S. ir gydytojos G. J. išsakytus teiginius apie galimą paciento T. - K. S. psichinę būklę jo konsultavimo ir medikamentinio gydymo skyrimo metu. Šiems teiginiams patvirtinti ar paneigti nebuvo išnaudotos visos galimybės. Buvo paskirtas tik tyrimas nustatyti, ar reikalinga atlikti psichiatrinę ekspertizę vienam nuteistųjų, ir jis atliktas tik remiantis turimais medicininiais dokumentais. Todėl objektyviausia nuomonė yra laikytina tuo metu jį apžiūrėjusio, ligą diagnozavusio ir gydymą skyrusio gydytojo V. L.. V. L. konstatavo, kad T. – K. S. yra psichikos ligonis, kuriam tuo metu buvo reikalinga būtinoji pagalba. Kad V. L. paskirtas gydymas ir išrašyti medikamentai buvo tinkami, iš dalies patvirtino patyrusi gydytoja G. J. bei ekspertas S. S. specialisto išvadoje.

Nurodo, kad susitikimo metu T. - K. S. buvo blogos sveikatos būklės, tai rodo ne tik kaltinamųjų duoti parodymai, bet ir liudytojų R. L., A. P. parodymai. Išdėstyti faktai, aplinkybės ir bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma, eksperto S. S. ir gydytojos G. J. parodymai, kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo objektyviai įvertini. Apeliantas teigia, kad teismo vertinimas, jog T. - K. S. yra asmuo, nesergantis psichine liga ir neturintis psichinių sutrikimų, yra nepagrįstas. Apeliantas kategoriškai laikosi nuomonės, kad gydė, skyrė gydymą ir vaistus tikrai ligoniui. Apeliantas vykdė savo pareigą tiek pagal galiojančius teisės aktus, tiek laikydamasis Hipokrato priesaikos, galimai su atitinkamos tvarkos pažeidimais, tačiau tai nėra nusikalstama.

Apelianto teigimu yra išrašyta apie 10 receptų, skirtų kaltinamojo T. - K. S. medikamentiniam gydymui. Kitų kaltinamųjų - Norvegijos piliečių manymu, receptų galėjo būti apie 15. Apelianto nurodytų receptų skaičių negali objektyviai paneigti jokie kiti byloje esantys duomenys. Išsakytos tik prielaidos. Taigi, išrašyta apie 10 receptų, skaičiuojant maksimalų tablečių skaičių pakuotėje, t. y. po 60 tablečių (kai kurių vaistų atvejais būna po 100 tablečių, tačiau labai retai), gautųsi, kad pagal jo išrašytus receptus maksimalus įsigytų tablečių skaičius negalėjo viršyti 600 vienetų. Tačiau kita vertus, kai kurių vaistų kiekis pakuotėje yra tik 30 tablečių, dar kai kurių vaistų kiekis pakuotėje yra tik 20 tablečių, todėl pagal jo receptus vaistinėse įgytų vaistų kiekis turėtų būti dar mažesnis nei maksimaliai paskaičiuotas. Visa tai tiesiogiai (byloje esantys receptai) ar netiesiogiai (apelianto V. L. ir kitų liudininkų parodymai) patvirtina apelianto ligoniui išrašytų medikamentų kiekį.

Apeliantas nesutinka su vaistuose nustatytu psichotropinių medžiagų kiekiu. Nurodo, jog tikslius psichotropinių medžiagų kiekius medikamentuose galėjo nustatyti tik patyrę ekspertai, specialistai. Nagrinėjamu atveju suskaičiuota kiek ir kokių medikamentų yra ir kiek kiekvieno iš jų yra tablečių. Suskaičiavę atskirų vaistų tabletes, padaugino jų kiekį iš ant pakuotės ar instrukcijoje nurodyto veikliosios medžiagos tabletėje kiekio - svorio ir gavo jos bendrą svorį. Neaišku, kokiu tikslu nustatinėtas atsitiktinai parinktų tablečių bendras svoris. Nebuvo, nors turėjo būti, nustatinėjamas psichotropinių medžiagų kiekis kiekvienoje vaisto tabletėje. Tai būtina, nes galimi ir nedideli jų kiekio tabletėje svyravimai. Kadangi riba tarp didelio psichotropinės medžiagos ir labai didelio kiekio viršyta tik nežymiai (0,018 g), galima paklaida, skaičiuojant bendrą psichotropinių medžiagų kiekį, gali pakeisti, iškreipti galutinį rezultatą - bendrą medžiagos svorį. Neatmestina brokuotų tablečių, neturinčių psichotropinių medžiagų, bei prekyboje pasitaikančių falsifikatų, taip pat neturinčių psichotropinių medžiagų. Ekspertizės rezultatai gali iš esmės įtakoti nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir skiriamą bausmę. Sumažintų kaltinimo sunkumą bei jam ir norvegui T. - K. S. skirtą bausmę. Kaltinamajame akte nurodytas ir teismo pripažintas 1366 tablečių kiekis yra aiškiai per didelis ir apelianto galimai nusikalstamiems veiksmams pagrįsti neįrodytas bylos medžiaga - receptais. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažymoje apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui akte nurodytas skirtingas tablečių kiekis. Šiame akte nurodoma, jog saugojimui perduotos 1278 tabletės, 88 pakuotės. Įsigytos 88 pakuotės vaistų, kiekvienai šiai pakuotei gauti vaistinėje privaloma pateikti po vieną receptą, o tai reiškia, kad šioms tabletėms įgyti privalėjo būti išrašyti 88 receptai. Akivaizdu, jog tokio kiekio objektyviai net negalėjo išrašyti, ypač vienam pacientui. Tai suponuoja prielaidą, kad kaltinamasis T. - K. S. vaistus savo medikamentiniam gydymui iš esmės įsigijo ne tik jo išrašytų receptų pagrindu, o vaistai buvo įgyti ir iš kitų šaltinių. Be to, pats kaltinamasis T. - K. S. nurodė, jog tai buvo ne pirmas kartas, kai jis tokių pačiu būdu Lietuvoje įsigijo tokių pačių vaistų. Aplinkybę, kad minėti vaistai galėjo būti įgyti iš kitų šaltinių, sąlyginai patvirtina ir tai, kad sulaikius kaltinamuosius - Norvegijos piliečius, pas juos buvo rasti vaistai sudėti įvairiai - pakuotėmis, atskiromis tabletėmis, lapeliais, plastiko maišeliais ir pan., nors vaistai, turintys savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, vaistinėse parduodami pakuotėmis bei kartu su vartojimo instrukcijomis. Kiekis, kuriuo rėmėsi teismas, darydamas savo išvadas, negalėjo būti įgytas vaistinėse su jo išrašytais receptai. Išvados grindžiamos prielaidomis, o ne byloje pateiktais įrodymais - jo išrašytais receptais. T. - K. S. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys, kas verčia abejoti jų teisingumu. Tai kelia abejonių ir dėl galimų kitų šaltinių vaistams įsigyti slėpimo. Apelianto teiginį dėl T. – K. S. įgytų vaistų pagal apelianto išrašytus receptus įrodo ir liudininkų R. L., A. P., P. S. parodymai, kad vaistai buvo pirkti tik 6-8-iose vaistinėse. Todėl rastą kiekį pagal jo išrašytus receptus, jose įgyti yra neįmanoma. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iš pateiktų receptų keli buvo užpildyti ne jo raštu (nebuvo atlikta rašto ekspertizė). Tikslus jo išrašytų medikamentų, turinčių psichotropinių medžiagų, kiekio nustatymas labai svarbus, nes iš esmės keičia jam inkriminuojamos kaltės dydį ir keistų teismo paskirtą bausmę ar nusikalstamos veikos perkvalifikavimą.

Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ligoniui vaistus skyrė „teisėtai“, tačiau per ilgam vartojimo laikui. Todėl „neteisėtu“ laikytinas tik tas jų kiekis, kuris teismo ir ekspertų laikomas kaip perteklinis. Pvz., gydytoja G. J. ir ekspertas S. S. tam tikra prasme patvirtino jo nustatytos diagnozės bei praktinio gydymo teisingumą, tačiau padarė pastabą, kad medikamentų išrašyta per ilgam laikotarpiui. Iš to teismas turėjo daryti išvadą, kad iš esmės dalis vaistų skirta pagrįstai, teisėtai ir tik ta dalis vaistų, kuri viršija normaliai gydymo trukmei skirtų medikamentų kiekį, galimai galėtų būti traktuojama kaip paskirta nepagrįstai, neteisėtai. Tai vėlgi mažina apelianto neteisėtos veiklos apimtį.

Teismas klaidingai interpretavo ir įvertino apelianto išrašytą didesnį vaistų kiekį nei įprastai gydytojai išrašo pacientams per vieną kartą ir apkaltino kaip bendrininką (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis) pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Neįvertino, jog jo konsultuotas ligonis T. - K. S. asmeniškai pats prašė išrašyti didesnį kiekį vaistų ilgesniam vartojimui, motyvuodamas tuo, jog tokie vaistai jų šalyje yra itin brangūs ir, kad išrašytų vaistų jo asmeniniam vartojimui užtektų ilgam. Ši priežastis yra visiškai logiška ir neturi nieko bendro su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad asmens ligą diagnozuoja, vaistus, jų derinius ir dozes bei gydymo trukmę nustato išimtinai gydytojas, kuris įvertina tuo metu esančią asmens sveikatos būklę. Iš esmės griežtų įstatymų ar algoritmų skiriant gydymą nėra. Gydytojai remiasi įvairių organizacijų rekomendacijomis bei savo žiniomis ir patirtimi. Neatsižvelgta į tai, kad konsultacijos su T. -K. S. metu buvo nustatyti lėtinio susirgimo požymiai, o tokio susirgimo gydymas yra ilgalaikis ir vaistus reikia vartoti pastoviai, dėl ko prašymas išrašyti vaistų ilgesniam vartojimui buvo pagrįstas. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantas, turėdamas pakankamai duomenų apie asmens sveikatos sutrikimą, įvertinęs ligonio būklę ir taip atlikdamas vieną iš savo kaip gydytojo pareigų - išrašydamas receptus vaistams, objektyviai negalėjo suprasti neteisėtai padedantis asmenims įgyti psichotropines medžiagas ir jomis disponuoti, juo labiau, nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad būtų norėjęs tai daryti tyčia.

Apelianto teigimu, jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kad pažeidžiama teisės aktais nustatyta teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis tvarka. Šiuo atveju yra reikalaujama nustatyti du esminius momentus: tai asmens teisėto disponavimo faktą bei veiklą reguliuojančių taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, jei apeliantas ir atliko kokius nors aktyvius veiksmus, tai jie buvo susiję su jo tarnybinių pareigų ėjimu, konkrečiai su receptų išrašymu. Apeliantas dėl savo nerūpestingumo neabejotinai pažeidė šių pagrindinių teisės aktų nuostatas: 1) Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl pažymos vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines medžiagas išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Pažymos vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines medžiagas išdavimo tvarkos aprašą; 2) Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ patvirtintas Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles. Abu šie minėti teisės aktai patenka į Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio reguliavimo sritį, kadangi šis straipsnis skirtas būtent specialiems subjektams, kurie dėl dirbamo darbo, einamų pareigų, ar vykdomos veiklos specifikos turi teisę disponuoti, kaip šiuo atveju, psichotropinėmis medžiagomis. Šios nusikalstamos veikos atžvilgiu, apelianto atveju disponavimas psichotropinėmis medžiagomis reiškia ne ką kitą, kaip vaistų, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų išdavimą. Psichotropinių medžiagų išdavimas yra vienas iš alternatyvių nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio 1 dalyje, dėl to, bent apeliantui nekyla abejonių, jog jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal šiame straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Apeliantas aiškindamas nusikalstamos veikos padarinius nurodė, jog kiti byloje kaltinami asmenys ketino išvežti į savo šalį didelį kiekį psichotropinių medžiagų (tablečių), atitinkamai šios medžiagos galėjo tapti nelegalios apyvartos objektu, kita vertus, šios medžiagos iš esmės galimai būtų buvusios vartojamos asmenų, galbūt ne visai turinčių teisę faktiškai vartoti tokius didelius kiekius šių medžiagų, net ir esant jų sveikatos sutrikimams.

Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio 3 dalis numato, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik dėl neatsargumo. Jo veiksmai gali apimti tiek nusikalstamo pasitikėjimo, tiek nusikalstamo nerūpestingumo sąvokas, o šias formas nagrinėjamu atveju atskirti yra gana sunku, kadangi: 1) apeliantas kaip asmuo, einantis daktaro pareigas, buvo įsitikinęs, kad asmuo, kuris į jį kreipėsi dėl medikamentų išrašymo, iš tikrųjų serga tam tikromis psichinėmis ligomis. Tai konstatuoti apeliantui padėjo ta aplinkybė, kad T. - K. S. faktiškai parodė jam medicininius išrašus iš asmens sveikatos istorijos, kuriuose lotynų kalba buvo surašyta ligos diagnozė, medikamentų kaip gydymo būdų pavadinimai ir pan. Tai reiškia, jog apeliantas iš pradžių įsitikino asmens sveikatos sutrikimų buvimu ir tik tada, paprašytas išrašyti vaistų gydymuisi, tai padarė. Visa tai liudija, jog apeliantas buvo įsitikinęs, jog vaistus įgis tokią teisę turintis asmuo, t. y. nenumatė, kad šios medžiagos pateks į nelegalią apyvartą, o tai yra nusikalstamo nerūpestingumo požymiai; 2) asmuo, kuris kreipėsi į jį dėl receptų išrašymo medikamentams įgyti, kartu paprašė išduoti nustatytos formos pažymas trims asmenims, tam, kad teisėtai galėtų juos gabenti į kitą valstybę be muito mokesčių. Šiuo atveju jo nusikalstami veiksmai gali būti tik dėl to, jog vaistus jis išrašė vienam asmeniui, žinodamas jo sveikatos būklę ir lengvabūdiškai manydamas, jog šiuos vaistus vartos tik jis asmeniškai, o gabenimas, pasiskirsčius vaistų kiekį trims asmenims, gali būti laikomas formaliu dalyku. Tokiu būdu galima būtų manyti, kad jis galėjo veikti nusikalstamo pasitikėjimo sąlygomis.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, apelianto, kaip gydytojo veikos aplinkybes, teismo nuosprendis nėra pilnai argumentuotas ir pagrįstas. Kaltės įrodymai negali būti paremti prielaidomis. Nuosprendis turi būti pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, taip pat suformuluotais taip, kad nekiltų abejonių dėl jų pagrįstumo. Apeliantas mano, jog teismas nevisai teisingai interpretavo, neturėjo ar neatsižvelgė į visus bylos duomenimis, neteisingai kvalifikavo veikas ir neįrodė esminių nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį kaip bendrininko (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis) ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio l dalį (T. 10, b. l. 1-17).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis T.– K. S. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis P. S. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. – A. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo.

Nuteistasis V. L. iš esmės nesutinka su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, prašo jas perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio 1 dalį.

Pagal V. L. padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius jo veika gali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio 1 dalį arba 260 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju atribojant šias nusikalstamas veikas svarbu nustatyti subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, t. y. kaltės formą ir rūšį.

V. L., būdamas gydytojas rezidentas, suvokė ir žinojo, jog jo išrašyti vaistai turi psichotropinių medžiagų, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats V. L. Taip pat jis suvokė šių vaistų turimą didelį ir labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, nes išrašė kelis suklastotus receptus kitų asmenų vardu, siekiant padėti įsigyti kuo didesnį vaistų kiekį, bei suklastojo tris išrašus iš medicininių dokumentų, siekiant padėti šiuos vaistus pervežti per Lietuvos Respublikos sieną, nes vienas asmuo negalėjo įsigyti ir pervežti tokio kiekio vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, taip pat ant dokumentų uždėjo negaliojunčius antspaudus. Šią aplinkybę patvirtina V. L. parodymai teisiamajame posėdyje, kuriuose nurodė, jog T. – K. S. prašymu išrašė didesnį vaistų kiekį ilgesniam vartojimo laikotarpiui, kadangi vienas žmogus tokio kiekio vaistų nusipirkti negalėjo, todėl receptus išrašė atsitiktinių žmonių, buvusių pacientų pavardėmis, be to, išrašė tris išrašus iš medicininių dokumentų, suteikiančius teisę išvežti vaistus į užsienį. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir T. – K. S. Taigi, V. L. bendrais bruožais suvokė, kad padėjo įsigyti kitiems nuteistiesiems labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Nors V. L. savo veiksmais pažeidė vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, išdavimo taisykles, tačiau byloje nustatyta, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Todėl nagrinėjamu atveju negalima V. L. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 268 straipsnio 1 dalį (teisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis taisyklių pažeidimas), nes kaip numatyta šio straipsnio 3 dalyje ši veika gali būti padaroma tik dėl neatsargumo.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Lietuvos Respublikos BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu jas teikia sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada (T. 1, b.l. 61- 67) bei minėtomis rekomendacijomis, pagrįstai konstatavo, kad V. L., suklastodamas receptus, padėjo T. – K. S., R. A. M. ir P. S. neteisėtai įsigyti 320 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 1,6 g psichotropinės medžiagos - diazepamo, ne mažiau kaip 309 vnt. tablečių, kuriose yra labai didelis kiekis – 0,618 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ne mažiau kaip 299 vnt. tablečių, kuriose yra 2,99 g psichotropinės medžiagos – oksazepamo, ne mažiau kaip 438 vnt. tablečių, kuriose yra didelis kiekis – 0,438 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo.

Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, T. – K. S. sveikatos būklė, psichikos sutrikimai, tiksli ligos diagnozė bei anksčiau skirtas medikamentinis gydymas, jo dozės, neturi reikšmės V. L. veikos kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju svarbią reikšmę turi V. L. išrašytuose vaistuose esantis psichotropinių medžiagų kiekis, kuris, kaip nustatyta, buvo didelis ir labai didelis.

Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotų tablečių kiekiu, išrašytų receptų skaičiumi bei vaistuose nustatytu psichotropinių medžiagų kiekiu. Nors pagal byloje pateiktus 2012-06-18 ir 2012-06-19 aštuonis receptus, kuriuos apeliantas pripažįsta išrašęs ir, kurie buvo apžiūrėti objektų apžiūros protokolais (T. 1, b.l. 125, 128, 131, 132, 135, 145, 151), išduotų vaistinėje tablečių skaičius nesutampa su objektyviai pas nuteistuosius T. – K. S., R. A. M. ir P. S. rastų tablečių skaičiumi, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog visus vaistus, rastus pas nuteistuosius, išrašė būtent V. L. Iš išrašų iš medicininių dokumentų (T. 1, b. l. 53-55), kuriuos teisiamajame posėdyje V. L. taip pat pripažino išrašęs, matyti, jog T. – K. S. buvo išrašyta viso 500 vnt. tablečių, R. A. M. – 470 vnt. tablečių, P. S. – 450 vnt. tablečių, t. y. bendrai 1420 vnt. tablečių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nebuvo surasti ir pateikti visi nuteistiesiems išrašyti receptai, todėl apelianto atlikti paskaičiavimai, padaryti vadovaujantis tik byloje pateiktų 2012-06-18 ir 2012-06-19 aštuonių receptų duomenimis, nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje (T. 1, b. l. 61-67) pateiktais psichotropinių medžiagų kiekių paskaičiavimais, taip pat specialisto išvados pagrįstumo ir taikytų skaičiavimo metodų patikimumo nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Tyrimui iš viso buvo pateikta 1444 vnt. tablečių, rastų pas nuteistuosius T. – K. S., R. A. M. ir P. S. Iš specialisto išvados nustatyta, jog 78 vnt. tablečių narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų nerasta, tačiau likusiose 1366 vnt. tablečių buvo rasta psichotropinių medžiagų, todėl šis tablečių skaičius pagrįstai inkriminuotas V. L. ir kitiems nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, jog atliekant tyrimus dalis tablečių buvo sunaudota, saugojimui buvo perduota tik 1278 vnt. tablečių (T. 1, b. l. 68).

Taip pat nepagrįstas nuteistojo V. L. argumentas, jog kiti nuteistieji galėjo įsigyti vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, iš kitų šaltinių. Šią aplinkybę paneigia nuteistojo T. – K. S. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kuriuose nurodė, jog visi vaistai, rasti pas jį ir jo draugus, buvo pirkti tik pagal V. L. išrašytus receptus, neturėjo kontaktų su kitais gydytojais Lietuvoje. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir P. S., nurodydamas, jog palydėjo T. – K. S. pas gydytoją V. L. ir po to padėjo nupirkti vaistus skirtingose vaistinėse pagal išrašytus receptus. Tai patvirtina ir liudytojų A. P. bei R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 276 straispnio 4 dalis), siekiant patikrinti kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Liudytojai nurodė, jog buvo nuvežę T. – K. S. su jo draugu pas gydytoją V. L., po apsilankymo pas gydytoją dvi dienas vežiuodavo T. – K. S. ir jo draugą po įvairias Kauno vaistines, kur jie pirkosi vaistų (T. 1, b.l. 163, 175-177). To nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog pas nuteistuosius norvegus rasti vaistai buvo sudėti įvairiai – pakuotėmis, atskiromis tabletėmis, lapeliais, plastiko maišeliais ir pan., nors vaistai vaistinėse parduodami pakuotėmis bei kartu su vartojimo instrukcijomis. Nuteistieji T. – K. S., R. A. M. ir P. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog visus nupirktus vaistus T. – K. S. viešbutyje padalino į tris dalis ant viršaus padėdamas dokumentus, patvirtinančius vaistų įgijimo teisėtumą – išrašus iš medicininių dokumentų su kiekvieno nuteistojo duomenimis.

Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas įsigyti šių medžiagų, palengvina tą padaryti. Nagrinėjamu atveju V. L. veiksmai – receptų suklastojimas pagrįstai pripažinti padėjimu kitiems kaltinamiesiems įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį).

Apelianto nurodytos aplinkybės dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo ligoniui, jam atsisakius gydymo įstaigų paslaugų, nepaneigia dokumentų – receptų ir išrašų iš medicininių dokumentų suklastojimo, juose įrašant žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis ir jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų. V. L. savo apeliaciniame skunde iš esmės neginčija dokumentų klastojimo fakto, tai pripažino ir teisiamajame posėdyje nurodydamas, jog receptus išrašė namuose atsitiktinių žmonių, buvusių pacientų pavardėmis ant antspauduotų (su gydytojos G. J. spaudu) ir neantspauduotų receptų, ant kurių vėliau uždėjo mamos antspaudą. Taip pat paruošė tris išrašus iš medicininių dokumentų, suteikiančius teisę išvežti vaistus į užsienį. Šią aplinkybę patvirtina 2012-12-03 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ pažyma, iš kurios matyti, kad receptuose nurodyti asmenys, receptų išrašymo dienomis VšĮ „Kauno klinikos“ nesilankė ir nebuvo gydomi (T. 1, b. l. 50). Iš 2012-07-13 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pažymos matyti, jog duomenų bazėje nėra spaudo Nr. 210572. Gydytojos R. L. spaudas, kurio numeris buvo 11678, yra panaikintas jai mirus (2001-02-08) (T. 1, b. l. 93). Be to, liudytoja G. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog ant receptų yra jos antspaudas, tačiau raštas ir parašai ne jos, negydė receptuose nurodytų pacientų. Antspaudas nuo 2011 m. buvo sulužęs ir nebenaudojamas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išteisinti V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog T. – K. S. turėjo sveikatos sutrikimų ir jam buvo reikalingas gydymas medikamentais, pašalindamas iš kaltinimo tikslą platinti psichotropines medžiagas bei skirdamas švelnesnę nei numato įstatymas bausmę.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra tokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo V. L. naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, specialistą, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo V. L. teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo V. L. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad V. L. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straispnio 6 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Dėl V. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija V. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį pagrįstumą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. L. veikoje nėra didelės žalos požymio.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų.

Būtinasis piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio) požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis, reiškiantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą. Taikant Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, valstybės tarnybos veiklos sritį, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimas, darbo sutrikdymas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu.

Taigi ne bet koks valstybės pareigūno ar jam prilyginto asmens veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams.

Byloje nustatyta, kad V. L. suklastojo tikrus dokumentus – receptus ir išrašus iš medicininių dokumentų, juose įrašydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis bei jiems tariamai skirtą gydymą medikamentais, turinčiais savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, bei šiuos receptus perdavė T. – K. S., R.A. M. ir P. S., kurie laikotarpiu nuo 2012-06-18 iki 2012-06-19, Kauno mieste, pasidalinę V. L. išrašytus suklastotus receptus, skirtingose vaistinėse įgijo vaistų, turinčių didelį ir labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. veiksmuose nenustatyti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai, yra pagrįsta. Nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, kuriais grindžiama ši išvada, iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl Lietuvos Respublikos BK 228 ir 229 straipsniuose numatyto didelės žalos požymio nustatymo bei netikslingumo, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, visuomet tokias veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Šiuo atveju nustatyta, kad V. L. ėjo gydytojo rezidento pareigas, kurios tarnybos mastu nėra labai svarbios ir aukštos, receptai buvo suklastoti vienkartiniu veiksmu. Dėl V. L. receptų ir išrašų ir medicininių dokumentų suklastojimo neatsirado neigiamų pasekmių gydymo įstaigai ar visai sveikatos apsaugos sistemai, šia veika kaip nors ypatingai nebuvo pakenkta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų bei visos sveikatos apsaugos sistemos autoritetui, sutrikdytas įstaigos darbas ar sukliudyta šiai įstaigai atlikti savo funkcijas, dėl šios veikos nekilo jokie kiti iš esmės žalingi padariniai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis V. L. ir T. – K. S. parodymais, pagrįstai nustatė, jog V. L. pinigus (50 Lt – 60 Lt) iš T. – K. S. gavo ne už receptų išrašymą, o už T. – K. S., kaip sergančio paciento, apžiūrą ir konsultaciją.

Nėra pagrindo teigti, jog V. L. veiksmais buvo sumenkintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos „Kauno klinikos“ ir valstybės autoritetas bei valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo rezidento vardas, pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios valstybės tarnybos principus ir valstybės tarnautojų pareigas, tokia apimtimi, kad tai būtų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalies prasme. Nagrinėjamu atveju šio požymio taip pat nesudaro kiti V. L. padaryti nusikaltimai. Nors byloje nustatyta, jog V. L., suklastodamas receptus, padėjo užsieniečiams vaistinėse įsigyti vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, tačiau nenustatyta, jog įsigyti vaistai buvo skirti platinimui, iš byloje esančių įrodymų padaryta išvada, kad jie buvo skirti savo reikmėms, be to, jų nepavyko išvežti į užsienį, nes nusikalstama veika dėl kontrabandos nutrūko pasirengimo stadijoje. Todėl nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog V. L. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei bei visai sveikatos apsaugos sistemai.

Taigi, nenustačius didelės žalos požymio, turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, darytina išvada, kad V. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl V. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį.

V. L. pateikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį iš esmės buvo grindžiamas tik išrašytais suklastotais receptais su vaistų pavadinimais svetimų asmenų vardu. Nors nuteistasis V. L. teisiamajame posėdyje pripažino, jog buvo išrašęs receptus ir kitiems asmenimis, ne tik šioje byloje esantiems nuteistiesiems, tačiau tai neįrodo, jog jis išrašė būtent tuos 13 receptų, dėl kurių jam buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straispnio 1 dalį, to teisiamajame posėdyje nepatvirtino ir pats kaltinamasis. Byloje nenustatyti asmenys, kuriems buvo išplatinti vaistai, turintys psichotropinių medžiagų, atitinkamai parduoti vaistai nebuvo paimti ir nepateikti tirti specialistams, siekiant nustatyti tikslų psichotropinių medžiagų kiekį. Nagrinėjamu atveju, išplatintų psichotropinių medžiagų kiekis negali būti nustatomas vien vaistinėse surastų ir paimtų receptų pagrindu, t. y. juose nurodytais duomenimis. Tokie psichotropinių medžiagų kiekių skaičiavimai, nesant surastų ir paimtų vaistų (tablečių), negali būti laikomi pagrįstais. Be to, iš kaltinimo formuluotės neaišku kokia Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika buvo inkriminuota kaltinamajam. Todėl kaltinimas yra nekonkretus ir iš esmės grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas abejones aiškindamas kaltinamojo V. L. naudai, jį išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas prokuroro argumentas, jog priimant nuosprendį liko neįvertinta V. L. veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl laikotarpiu nuo 2012-04-10 ir 2012-10-02 suklastotų 13 receptų. Nustačius, jog V. L. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis negali būti nuteistas už 13 receptų, išrašytų laikotarpiu nuo 2012-04-10 ir 2012-10-02, suklastojimą.

Dėl nuteistiesiems inkriminuoto tikslo platinti psichotropines medžiagas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę - tikslą platinti, nes rastų psichotropinių medžiagų kiekis buvo pakankamai didelis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir tikslas jas platinti nėra šio nusikaltimo sudėties būtinasis subjektyvusis požymis, todėl jo įrodinėti ir nustatinėti nereikia. Tačiau šios aplinkybės nustatymas yra reikšmingas sprendžiant kitus klausimus, pvz., padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, basumės skyrimo klausimus.

Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia, kad kaltininkas šias medžiagas įgyja, laiko, gabena norėdamas ne pats jas vartoti, o atlygintinai ar neatlygintinai perduoti kitiems asmenims. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, remiamasi ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, t. y. įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės ir t. t. Svarbios yra ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės – ar jis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir pan.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. paaiškino, jog T. – K. S. prašymu išrašė didesnį vaistų kiekį ilgesniam vartojimo laikotarpiui, nes šie vaistai Norvegijoje yra brangūs. V. L., įvertinęs T. – K. S. sveikatos būklę, kad liga yra lėtinė, gydymas yra ilgalaikis, vaistus reikia vartoti pastoviai, anksčiau nuteistojo vartotus vaistus, tenkino T.– K. S. prašymą. Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir T. – K. S. Aplinkybę, jog T. – K. S. sirgo, patvirtino visi nuteistieji teisiamajame posėdyje, ją patvirtina ir liudytojų A. P., R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1, b.l. 163, 175-177), kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 276 straispnio 4 dalis), siekiant patikrinti kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Iš specialistų išvadų matyti, jog nuteistųjų P. S. ir R. A. M. šlapime buvo rasta narkotinių bei psichotropinių medžiagų (T. 3, b. l. 186-187, T. 4, b. l. 97-98). Be to, nuteistieji R. A. M., T. – K. S., P. S. buvo sulaikyti apsaugos darbuotojų rūkant narkotines medžiagas – kanapių sėklų ir kanapių dalių mišinį. Visi trys nuteistieji Norvegijos Karalystėje buvo teisti / bausti už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų laikymu ir naudojimu (T. 3, b. l. 42-44). Patys nuteistieji teisiamajame posėdyje patvirtino vartoję narkotines ar psichotropines medžiagas, o nuteistasis T. – K. S. pripažino, jog naudojo daug vaistų. Teisiamajame posėdyje specialistas S. S. patvirtino, kad pagal turimą medžiagą iš Tromsės kalėjimo bei T. – K. S. diagnozuotą susirgimą jam galėjo būti skirti vaistai, kuriais disponavo nuteistieji. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra paneigta, jog nors nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, tačiau juos buvo planuojama vartoti savo reikmėms ilgesniam laikotarpiui. Byloje neįrodytas psichotropinių medžiagų platinimo tikslas. Šį tikslą neigia patys nuteistieji, šio tikslo buvimo nepatvirtina ir prokuroro nurodytas galimas nuteistųjų piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis. Todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog neįrodyta, kad nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdami tikslą jas platinti.

Nors skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog aplinkybė – psichotropinių medžiagų platinimo tikslas šalintina iš kaltinimo, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje ji buvo pašalinta tik R. A. M., o V. L., P. S., T. - K. S. palikta. Todėl šis trūkumas taisytinas ir nurodyta aplinkybė iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straispnio 3 dalies taikymo.

Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistiesiems ir argumentuoja būtinumą skirti jiems laisvės atėmimo bausmes sankcijų ribose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pateikto nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir jų asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimo, kurio pagrindu pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą grindė tuo, kad nors nuteistieji buvo kaltinami didelio ir labai didelio kiekio neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu bei disponavimu, rengimusi kontrabanda jas gabenti iš Lietuvos Respublikos, tačiau šių nusikalstamų veikų pavojingumas bei žalingumas visuomenei, atsižvelgiant į padarytų veikų vietą, laiką, būdą, motyvus, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose. Byloje nustatyta, jog nuteistieji disponavo vaistais, savo sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų, taip pat vaistus rengėsi gabenti į užsienį. Nuteistųjų įgytas psichotropines medžiagas leidžiama vartoti medicinos tikslams, tokio tipo medžiagos nėra absoliučiai draudžiamos, jos įeina į vaistų, parduodamų Lietuvos vaistinėse pagal receptus, sudėtį. Nuteistieji vaistus įsigijo vaistinėse. Nusikalstama veika (kontrabanda) nebuvo baigta, ji nutrūko pasirengimo stadijoje. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai bei gyvybei, jie neturėjo tikslo platinti vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, priešingai, tikslas buvo nusipirkti pigiau ir sunaudoti savo reikmėms. Be to, nuteistieji įgytų vaistų neslėpė. Todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo ir jos nėra tiek pavojingos, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamiesiems tik griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Kauno apygardos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistiesiems V. L., R. A. M., T. - K. S., P. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė švelnesnes bausmes nei numato įstatymas. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad nuteistieji yra gana jauno amžiaus, gyvenimiška patirtis dėl jauno amžiaus nesukaupta, padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, nepadaryta žala tretiesiems asmenims, faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes jie iš esmės pripažino.

Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybę ir, kad bausmės tikslai nuteistiesiems gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę sankcijų ribose. Nors nuteistieji ir padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos įstatymo sankcijose numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau net minimalių straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas būtų neproporcingas padarytiems nusikaltimams, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat nuteistųjų asmenybę apibūdinančios aplinkybės neužkerta kelio Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistiesiems Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirdamas A. M., T. - K. S., P. S. mažesnius laisvės atėmimo bausmės dydžius nei numato įstatymas, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuteistajam V. L. paskirta švelnesnė nei numato įstatymas bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju yra neteisinga, aiškiai per švelni. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Net ir taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straisnio 3 dalies nuostatas, kitos bausmės rūšies (ne laisvės atėmimo) paskyrimas V. L., kai įstatyme numatyta minimali bausmė – 10 metų laisvės atėmimas, yra aiškiai per švelni bausmė, kuri gali būti taikoma tik esant ypatingoms, išskirtinėms aplinkybėms, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių nenustatyta. V. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nors ir mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Atsižvelgiant į tai, jog V. L. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumas nėra mažesnis nei kitų nuteistųjų, tačiau jo vaidmuo buvo antraeilis, pagalbinis (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis), jam už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies) ir šiek tiek mažesnė nei paskirta kitiems nuteistiesiems, o už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė pagal bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, kadangi tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžį pakeisti.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į nuteistajam V. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-10-05 iki 2012-10-19.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje V. L., P. S. ir T. - K. S. inkriminuotą aplinkybę – turint tikslą vėliau platinti psichotropines medžiagas.

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.