- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- e2-140-1115/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00771-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokato padėjėjui B. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui T. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. prašydamas priteisti iš atsakovo 1000 Eur nuostolių atlyginimo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis, (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo A. B. nusipirkau transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pateiktame skelbime pateikė, jog transporto priemonė yra visiškai tvarkinga ir nereikalaujanti jokių papildomų išlaidų, važiuoklė suremontuota, trauka puiki, geras akumuliatorius. Taip pat nurodė, jog variklis dirba be jokių priekaištų.
3. Ieškovo teigimu, susitikus gyvai apžiūrėti parduodamą automobilį, atsakovas A. B. jau teigė, kad transporto priemonė turi nedidelių kėbulo ir važiuoklės trūkumų. Skelbimas po transporto priemonės pirkimo buvo pašalintas iš skelbimų portalo svetainės. Buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl skelbimo atnaujinimo, tačiau gautas atsakymas, jog tai įmanoma padaryti, tik oficialiu advokato, policijos ar notaro kreipimusi.
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad skelbime pateikta transporto priemonės pagaminimo data 2002 m., o registracijos dokumente – 2001 m. Kėbulo ir važiuoklės trūkumus atsakovas nurodė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje (vairo mechanizmo ir pakabos elementai). Skelbiama automobilio kaina buvo 700 Eur. Kadangi dėl paminėtų trūkumų atsakovas sutiko padaryti nuolaidą nuo pirminės automobilio kainos, ieškovas su šiais trūkumais sutiko. Už transporto priemonę sumokėjo 630 Eur (70 Eur mažiau nuo pirminės kainos – esamiems trūkumams pašalinti).
5. Ieškovas pažymėjo, kad buvo daugiau gedimų, nei buvo paminėjęs atsakovas. Pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo paminėtas variklio defektas. Ieškovas nurodė, kad nuvažiavus maždaug 25 km užsidegė variklio įspėjamoji lemputė ir ženkliai pakilo automobilio temperatūros rodyklė, kuri rodė jog variklio aušinimo temperatūra viršija saugią ribą. Nugabenus transporto priemonę pas meistrą ir jam apžiūrėjus transporto priemonę – paaiškėjo, jog automobilis turi variklio gedimą: „po apžiūros buvo nustatyta, kad variklis stipriai perkaitintas ir buvo rizikinga restauruoti tą patį variklį. Buvo pažeista galvutės pagrindinė tarpinė ir aušinimo skystis buvo pasišalinęs per išmetimo sistemą. Buvo prieita išvada, kad geriau ir pigiau pakeisti kitą variklį“. Buvo sugaišta nemažai laiko ir išeikvota degalų sąnaudų, kol surastas ir nupirktas kitas variklis. Variklio kaina – 240 Eur. Buvo nuspręsta pakeisti variklį į kitą. Už variklio keitimą sumokėta – 400 Eur.
6. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas A. B. yra (duomenys neskelbtini), kuri užsiima transporto priemonių remontu, darbdavys. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovas galėjo žinoti apie parduodamo automobilio variklio gedimą ir tai nuslėpti.
7. Ieškovas dėl šios situacijos patyrė finansinius nuostolius ne tik dėl automobilio remonto darbų, tačiau privalėjo atidėti darbus, nes per tą laiką teko ieškoti naujo variklio. Taip pat prarado finansines pajamas tuo laikotarpiu, kai neturėjo transporto priemonės, kuri yra darbo įrankis. Patirtas ieškovo nuostolis, įskaičiuojant degalų sąnaudas ir transporto priemonės nutempimą į servisą – 360 Eur
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jis su automobiliu nuvažiavo vos 25 km ir jis tą pačią dieną sugedo. Atsakovas pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o ieškovo įrodymas, kuris turėtų patvirtinti jo teiginius apie automobilio variklio trūkumus (duomenys neskelbtini)., t. y. daugiau nei po mėnesio. Tą pačią dieną surašytas ir prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas (be numerio), kuriame nurodyta, jog „Automobilio (duomenys neskelbtini) remontas variklio keit. – 400 Eur“. Be to, automobilis ieškovo vardu įregistruotas po trijų dienų nuo sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini)), kas taip pat kelia abejonių ieškovo versija, jog automobilis sugedo tą pačią sutarties sudarymo dieną. Atsakovo įsitinkinimu, ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo argumentų, kad variklis sugedo tą pačią dieną ir kad jau parduodant automobilį, variklis buvo sugedęs ir kad atsakovas šį gedimą nuslėpė.
10. Dublike ieškovas prašė ieškinį tenkinti.
11. Triplike atsakovas prašė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas bei atsakovo atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl naudotos transporto priemonės pardavėjo pareigos atskleisti duomenis apie parduodamą transporto priemonę ir jos trūkumus
13. Ieškovas, pirkėjas, pareiškė ieškinį atsakovui, naudoto automobilio pardavėjui, reikalaudamas atlyginti nuostolius už parduoto automobilio esminį trūkumą – variklio gedimą.
14. Teismas pažymi, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431¹ straipsnis).
15. Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
16. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. ieškovas už 500 Eur nusipirko iš atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio trūkumai: vairo mechanizmo ir pakabos elementų, kėbulo defektai. Pirkimo metu automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti iki (duomenys neskelbtini)., atlikta (duomenys neskelbtini)
17. (duomenys neskelbtini)sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad ieškovas nusipirko (duomenys neskelbtini) benzininį variklį už 240 Eur. (duomenys neskelbtini). rašte A. D., kuris teikia variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, nurodė, kad variklis stipriai perkaitintas, pažeista galvutės pagrindinė tarpinė ir aušinimo skystis buvo pasišalinęs per išmetimo vamzdį; kad priimta išvada, jog geriau ir pigiau pakeisti kitą variklį. (duomenys neskelbtini). prekių pirkimo–pardavimo kvite nurodyta, kad ieškovas už variklio keitimą sumokėjo 400 Eur.
18. Atsakovas argumentuoja tuo, jog automobiliu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudotis pagal paskirtį, tai yra automobilis užsivedė ir važiavo, automobilio techninė apžiūra galiojo, ieškovas automobilį apžiūrėjo, išbandė, todėl teigia, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus. Be to, atsakovo teigimu, apie automobilio defektus jis nežinojo, todėl negalėjo apie juos informuoti pirkėjo.
19. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
20. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo ir liudytojos paaiškinimų matyti, kad iš atsakovo įsigytas automobilis sugedo nuvažiavus apie 25 km. Ieškovas nurodė, kad, pirmiausia, užsidegė prietaisų skydelio lemputė, informuojanti apie variklio gedimą, taip pat prietaisų skydelis rodė kritiškai pakilusią variklio temperatūrą. Sustojus, į šalikelę ir atidarius variklio dangtį, išsiveržė garai. Automobilis lanksčia vilkčia buvo nutemptas prie ieškovo namų. Iš ten po švenčių nutemptas į autoservisą. Aplinkybes apie automobilio gedimą patvirtino ir liudytoja R. G., kuri dalyvavo perkant iš atsakovo automobilį.
21. Iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos faktūros, (duomenys neskelbtini). rašto matyti, kad buvo konstatuotas variklio gedimas. Jį nustatė liudytojas L. D.
22. Ieškovas paaiškino, kad anksčiau į meistrą dėl gedimo nesikreipė, nes, pirmiausia, bandė susisiekti telefonu su atsakovu, tačiau atsakovas vengė bendrauti. Be to, buvo šv. Kalėdų metas, todėl nusprendė automobilį remontuoti po švenčių. Teismo vertinimu, tiek automobilio pirkimo–pardavimo sutarčių data, tiek minėtų rašytinių įrodymų datos, patvirtina ieškovo paaiškinimus, kas lėmė automobilio gedimo nustatymą pas meistrą praėjus daugiau nei dviem savaitėms po automobilio pardavimo.
23. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovas, nors prieš sutarties sudarymą jam buvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilį, jis perkamą automobilį apžiūrėjo ir priėmė, tačiau per patikrinimą dėl nuvažiuoto trumpo atstumo ieškovas neturėjo galimybės įsitikinti, ar važiuojant ilgesnį kelią variklio temperatūra nepakils. Be to, atsakovui nenurodžius, jog automobilis turi variklio gedimų, ieškovui, apžiūrint automobilį, nekilo įtarimų dėl variklio gedimo, todėl variklio temperatūros netikrino. Pažymėtina, kad pareigos tikrinti perkamą automobilį servise, pirkėjas neturi. Teismo vertinimu, ieškovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, nuotraukos ir liudytojos parodymai, yra pakankami konstatuoti, kad variklis buvo sugedęs sutarties sudarymo metu (CPK 185 straipsnis).
24. Bendroji pardavėjo pareiga, reglamentuota CK 6.339 straipsnyje, nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų komplektiškumą, reikalavimus. Jeigu sutartyje daiktų komplektiškumas neaptartas, pardavėjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitiktų prekybos papročių ir įprastai reiškiamus reikalavimus. pabrėžtina, kad pardavėjas privalėjo parduoti transporto priemonę tokios komplektacijos, kad pirkėjas galėtų ją eksploatuoti. Dėl variklio gedimo ieškovas negalėjo atsakovo parduoto automobilio eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.
25. Dėl atsakovo argumentų, jog jis pats nežinojo, jog parduoda automobilį su sugedusiu varikliu, pažymėtina, kad iš rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas dirba automobilius remontuojančioje bendrovėje, todėl, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog jam buvo žinoma, kad automobilis turi esminį trūkumą – varikio gedimą (CPK 185 straipsnis).
26. Nustačius, kad pirkėjas nusipirko netinkamos kokybės daiktą spręstinas klausimas dėl jo teisių gynimo.
Dėl netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo
27. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinį pardavėjui, prašė atlyginti jam automobilio remonto išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei finansinius nuostolius, kuriuos sudaro sugaištas laikas ieškant naujo variklio atidedant darbus, finansinių pajamų praradimas, kai neturėjo transporto priemonės, kuri yra darbo įrankis, kuro sąnaudos ir transporto priemonės nutempimas į autoservisą. Šias išlaidas ieškovas grindė pinigų priėmimo kvitu, sąskaita faktūra, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitu, savo paaiškinimais.
28. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas už variklį sumokėjo 240 Eur, už variklio keitimo darbus – 400 Eur. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje įrodymus, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius už variklį ir jo keitimą, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, kad šios išlaidos per didelės, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai yra didesni nei kaina, už kurią buvo nupirktas automobilis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį ar laikyti nepagrįstais visus ieškovo reikalavimus. Taigi iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 640 Eur nuostolių už variklio ir jo keitimo darbus.
29. Ieškovas taip pat prašė priteisti 360 Eur finansinius nuostolius, kuriuos sudaro sugaištas laikas ieškant naujo variklio atidedant darbus, finansinių pajamų praradimas, kai neturėjo transporto priemonės, kuri yra darbo įrankis, degalų sąnaudos ir transporto priemonės nutempimas į autoservisą. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad dėl nupirkto sugedusio naudoto automobilio jis prarado pajamas, patyrė degalų sąnaudų ar transporto priemonės nutempimo išlaidas. Teismo vertinimu, nors ieškovas įrodė, kad automobilis buvo sugedęs, juo važinėti nebuvo galimybės, tačiau neįrodė, jog patyrė nuostolius dėl variklio paieškos ir automobilio nutempimo į autoservisą. Dėl to teismas atmeta šį ieškovo reikalavimą.
30. Teismas taip pat pažymi, kad nors byloje kilo šalių ginčas dėl automobilio kainos, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė, teismo vertinimu, neturi reikšmės. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu neprašė nutraukti sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, grąžinti jam sumokėtą automobilio kainą, o atsakovui – automobilį. Šioje byloje ieškovas ieškiniu prašė atlyginti nuostolius, kuriuos teismas pripažino iš dalies pagrįstais.
31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 640 Eur nuostolių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 1000 Eur nuostolių. Teismas priteisė 640 Eur, kas sudaro 64 proc. nuo prašytos sumos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 64 proc. ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovui priteistini 36 proc. atsakovo turėtų išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ieškinį, už kurį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas B. B. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo už įrodymų rinkimą, dubliko parengimą ir atstovavimą iš atsakovo priteisti 350 Eur išlaidų atstovavimo išlaidų. Pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Taigi iš viso ieškovas turėjo 381 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 243,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Atsakovas turėjo 500 Eur atstovavimo išlaidų. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovui priteistina 180 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Įskaičius šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 63,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Kadangi į valstybės biudžetą iš kiekvienos šalies išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur), tai šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640 (šešis šimtus keturiasdešimt) Eur nuostolių ir 63,84 Eur (šešiasdešimt tris eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.