Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą už akių ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2 284,34 Eur nuostolių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2 284,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 353,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti priimtą sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovės draudiką ERGO Insurance SE.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Nustatė atsakovei UAB „Mano Būstas NPC“ 14 kalendorinių dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančią per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir nustatė trečiajam asmeniui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė terminą iki 2021 m. gegužės 20 d. pateikti į bylą visus su ginču susijusius įrodymus ar rašytinius paaiškinimus.

Per teismo nustatytą terminą atsakovė ar trečiasis asmuo papildomų įrodymų ar rašytinių paaiškinimų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje pateiktas gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad draudėja D. M. ((duomenys neskelbtini)) apdraudė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patalpų draudimo laikotarpis nuo 2004 m. spalio 4 d. iki 2043 m. spalio 1 d.

2019 m. spalio 12 d. įvyko draudėjai priklausančio buto užliejimas, 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. pasikartojo draudžiamasis įvykis, t. y. draudėjai priklausantis butas vėl buvo užlietas dėl nesandarios stogo įlajos. Draudžiamojo įvykio faktas buvo patvirtintas 2019 m. spalio 16 d. sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte.

Paskirta komisija apžiūrėjo daugiabučio namo stogą ir statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktuose 2019 m. spalio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog daugiabučio namo stogo įlaja yra galimai nesandari ir rekomenduojama pakeisti nesandarią stogo įlają.

2019 m. spalio mėnesį atsakovė pasisamdė UAB „Proalpas“ tam, kad šis atliktų daugiabučio namo stogo lietaus surinkimo įlajų valymą ir sandarinimą. Minėtus darbus atsakovė priėmė, pasirašydama Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. gruodžio 6 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2019 m. gruodžio 27 d. vyko ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kurių metu buvo aiškinimąsi draudžiamojo įvykio aplinkybės ir atsiradusių defektų sutvarkymo aplinkybės.

Teismui pateikta 2020 m. kovo 2 d. sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atliktus darbus sudarė: apsiklijavimas, baldų ir el. prietaisų išmontavimas bei sumontavimas, medžiagų užnešimas į 6-tą aukštą, laminato ardymas, lubų taisymas ir dažymas, sienos taisymas ir dažymas, laminato sudėjimas ant pakloto su grindjuostėmis, statybinių šiukšlių pakavimas ir išnešimas. Remonto darbai buvo atlikti 2 474,33 Eur sumai. Taipogi pateikta 2020 m. kovo 24 d. sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti, atliktus darbus sudaro: sienų dažymas, laminato užbaigimo juostelės – viso 185,01 Eur sumai.

Byloje pateikta 2020 m. kovo 4 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Margas Pasaulis“ (rangovas) ir D. S. (užsakovas). Sutartyje šalys susitarė, kad rangovas atlieka apdailos darbus pagal pateiktą sąmatą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2020 m. kovo 31 d. sudarytas darbų pridavimo – priėmimo aktas, viso už 2 659,3 Eur. Tuo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. draudėjai buvo išmokėtos išmokos už patirtą žalą – 2 572,45 Eur.

2020 m. balandžio 7 d. ieškovas atsakovei išsiuntė pranešimą dėl prašymo atlyginti žalą. 2020 m. birželio 17 d. atsakovė atsakė ieškovui į anksčiau minėtą pranešimą, nurodydama, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės bei kilusios žalos dydžio.

Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, darytos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame įvyko buto užliejimas. Iš nuotraukų matyti patalpose esami pažeidimai.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės už nuosavybei padarytą žalą ir žalos atlyginimo

Byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio metu užlieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovo išmokėtos išmokos dydžio ir pačios žalos atsiradimo fakto bei civilinės atsakomybės taikymo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ir draudėja sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2019 m. spalio 12 d. įvyko draudėjai priklausančio buto užliejimas, t. y. draudžiamasis įvykis, tai patvirtina statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pasisamdė UAB „Proalpas“ tam, kad atliktų daugiabučio namo stogo lietaus surinkimo įlajų valymą ir sandarinimą, tačiau 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. pasikartojo draudžiamasis įvykis, t. y. draudėjai priklausantis butas dar du kartus pakartotinai užlietas dėl nesandarios stogo įlajos. Ieškovas išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, kurios dydis buvo 2 572,45 Eur. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui žalą, kurią jis patyrė sumokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką dėl apdrausto buto apliejimo.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose dėstė, kad ieškovas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, apie įvykio priežastis padarė išvadas remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, neįrodė žalos atsiradimo fakto, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę iš esmės, kad būtent atsakovė kalta dėl įvykusio užliejimo. Teismas su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Pagal STR 37 punktą, nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.

Sutiktina su ieškovo pozicija, kad namo administratoriui yra pavesta pareiga administruoti bendrojo naudojimo objektus, juos prižiūrėti ir rūpintis. Atsakovė turėjo pareigą organizuoti įrangos priežiūros ir remonto darbus, nagrinėjamu atveju – stogo remonto darbus. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešingai, t. y., jog ant namo stogo esančios konstrukcijos buvo tvarkingos ir žala, atsiradusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra netvarkingo namo stogo įlajos padarinys. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas pagrindė visas faktines aplinkybes, jog draudžiamieji įvykiai draudėjos bute įvyko dėl tos pačios priežasties – nekokybiškai sutvarkytos stogo įlajos. Daugiabučio namo administratorius, t. y. atsakovė, buvo atsakinga už daugiabučio namo bendro naudojimo konstrukcijų bei įrangos tinkamą priežiūrą, remontą ir bet kokį kitą tvarkymą, bet tinkamai nesirūpino bendrojo naudojimo konstrukcijomis (stogo įlajomis), neatliko tinkamos priežiūros bei visų reikalingų remonto darbų ir būtent todėl įvyko visi trys draudžiamieji įvykiai. Žala taip pat yra konkrečiai išreikšta, kadangi trijų draudžiamųjų įvykių tyrimo metu buvo vertinama kokia bus darbų vertė, siekiant suremontuoti (atstatyti) visų trijų draudžiamųjų įvykių metu apgadintą butą, sudarytos atitinkamos darbų sąmatos, apskaičiuoti darbų kaštai ir kt. Taipogi draudėjos patirtus nuostolius patvirtina tas faktas, jog draudėja priėmė atliktus buto remonto (atstatymo) darbus ir už juos tinkamai susimokėjo. Pažymėtina, kad draudėjos patirta žala buvo įvertinta 2 659,34 Eur. Todėl ieškovas išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, kurios dydis yra 2 572,45 Eur (2 659,34 Eur – 86,89 franšizės mokestis).

Ieškovas taip pat pagrindė žalos dydį, nustatydamas turto nusidėvėjimą, remdamasis teismų praktiką, kurioje teismas nurodė, kad nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2006 m. vasario 1 d.“. Atsižvelgiant į šį teismo išaiškinimą, ieškovo patirti nuostoliai buvo skaičiuojami šia tvarka: 2 572,45 Eur (išmokėtos draudimo išmokos dydis) x 0,8 x 14 (paskutiniai buto remonto metai - 2005 m.), kas sudaro 2 284,34 Eur sumą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-430/2019).

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 2 284,34 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje ieškovas yra pateikęs prašymą dėl 51 Eur žyminio mokesčio, 302,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 353,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Patenkinus ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 353,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl pašto išlaidų

Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,65 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas NPC“ 2 284,34 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 34 ct) nuostolių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2 284,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 353,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.