Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su M. B. W. R. W.; (duomenys neskelbtini) Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame santuokos sudarymo įraše, Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pavardė po santuokos nurodoma V. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyrių, prašydama jos pavardę pakeisti iš V. į W. (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymą atsisakyta tenkinti.

8. Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą atitinka formaliuosius galiojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnį ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės) 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Kadangi lietuvių kalboje nėra raidės W, pagrįstai skundžiamoje išvadoje pažymėjo, kad nurodyta raidė, perrašant pareiškėjos pavardę, turi būti keičiama raide V.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę turėti vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Taisyklių 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl civilinės būklės akto įrašo sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

10. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

11. Iš aukščiau aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos neabejotinai matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

12. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašybą Lietuvos Respublikos piliečio pase, yra išaiškinęs, kad formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimas).

13. Pateiktame pareiškime akcentuojama, kad skirtingos šeimos narių pavardės sukelia pareiškėjai ir jos šeimai nepatogumų – asmeniniame, profesiniame gyvenime, keliaujant. Šias nurodomas aplinkybes teismas laiko savaime suprantamomis, įrodymų, kurie paneigtų šiuos pareiškėjos teiginius, byloje nėra. Dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių, pareiškėjos prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017). Suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštarauja. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas neigiamai įtakotų valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes egzistuoja faktinis pagrindas nukrypti nuo galiojančių teisės aktų reikalavimų ir patenkinti pareiškėjos pareiškimą. Pareiškėjos skundžiama išvada panaikinama ir Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius įpareigojamas santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš V. į W.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 ir 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo (pavardės) pakeitimo tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš V. į W.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.