Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Byla Nr. 2SA-105-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2SA-105-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
Pareiškėjas
L. K., A. K., J. K.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-105-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos 124.1.; 124.2.2.; 122.3; 122.4; 124.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Jadvygos Mardosevič,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties netenkinti prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. K. ir A. K. prašo atnaujinti procesą baigtoje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. sprendimu ir išsprendus klausimą iš esmės, priimti nutartį panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį. Nurodė, kad J. K. teismas nustatė faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į 66,88 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu L. K. ir A. K. yra nurodyto gyvenamojo namo bendraturčiai, tačiau apie bylos nagrinėjimą informuoti nebuvo, todėl neturėjo galimybės atsiliepti į K. K. pareiškimą. Pareiškėjai apie priimtą sprendimą sužinojo 2010 m. kovo mėnesį teisme įstatymo nustatyta tvarka gavę sprendimo kopiją. Procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių: pareiškimo pateikimo teismui metu J. K. nenurodė, kad atitinkamų gyvenamųjų patalpų dalių savininkais ir L. K. ir A. K.. J. K. daugiau nei 10 metų nesirūpino ir tinkamai nevaldė namo dalies, kurią jam 1982-05-29 leista išsipirkti, joje nebūdavo ir iki šiol negyvena, todėl pareiškimas negalėjo būti tenkinamas. A. K. turėdamas nuosavybės teises į gyvenamąją patalpą – butą Nr. 2 gyvenamajame name, gavęs bendrasavininkų sutikimą, pradėjo savo gyvenamojo ploto rekonstrukciją, 2004-05-05 atlikta 80 procentų baigtumo rekonstruoto namo inventorizacija. 2007-08-31 A. K. savo iniciatyva apmokėjo už bendrame 3374 kv.m. žemės sklype esantį 0,15 ha žemės sklypą, kad galutinai įformintų nuosavybės teises į prie bendro naudojimo namo ir kitų pastatų bendro ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas J. K. su prašymu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjai apie nagrinėjamą civilinė bylą jau žinojo iki 2009-10-12, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija išskyrė per mažai žemės pagal šio namo gyventojų turimus gyvenamojo namo plotus. Teismas, nagrinėjęs bylą, pareiškimą priėmė, pastabų neturėjo ir pats pasirinko, kokiu būdu jį nagrinėti. Pareiškėjui buvo leista nusipirkti dalį 21,73 kv.m., už kurią sumokėjo 1982-05-29. Kadangi namo dalis buvo restauruotina, todėl kreipėsi į architektą dėl kapitalinio remonto ir jo ploto išplėtimo. A. K. buvo palikęs prižiūrėti savo dalį patalpų, kadangi turėjo slaugyti ir prižiūrėti motiną, tačiau į Jašiūnus nuolat atvažiuodavo, matė vykdomus remonto darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti procesą, kadangi terminas praleistas be pateisinančios priežasties. Teismas konstatavo, jog apie civilinės bylos nagrinėjimą pareiškėjams buvo pranešta viešo paskelbimo būdu vietiniame laikraštyje ir viename iš Lietuvos dienraščių, buvo pasiūlyta per 14 dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese, taip pat pranešta apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, tuo tarpu pareiškėjai į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praleidę terminą prašymui pateikti be pateisinamos priežasties.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai L. K. ir A. K. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi nenagrinėjo prašymo, nenustatė, kodėl prašymo pateikimo terminas yra praleistas, nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų. Teismas tik nurodė, jog pareiškėjams apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu, tačiau teisė apskųsti priimtą teismo sprendimą atsiranda nuo sužinojimo apie teismo sprendimą, o ne apie bylos nagrinėjimą. Sprendimo nuorašas pareiškėjams nebuvo siunčiamas. Teismas neatskleidė bylos ir prašymo atnaujinti procesą esmės. Teismas pažeidė CPK 263 str., 270 str. 4 d. 2,3,4 p., 331 str. 4 d. 2,3,4 p. reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Pirmosios instancijos teismas 2010-11-30 nutartyje konstatavo, jog pareiškėjai į teismą kreipėsi be pateisinančios priežasties praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Apeliantai (pareiškėjai) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydami, jog teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nenagrinėjo prašymo, nenustatė, kodėl prašymo pateikimo terminas yra praleistas, nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų. Teismas tik nurodė, jog pareiškėjams apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu, tačiau teisė apskųsti priimtą teismo sprendimą atsiranda nuo sužinojimo apie teismo sprendimą, o ne apie bylos nagrinėjimą. Sprendimo nuorašas pareiškėjams nebuvo siunčiamas. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, vienu iš proceso atnaujinimo pagrindu nurodydami CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą – kai sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Š., R. A., J. Ž. v. A. U., J. K., Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005).

Iš pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą matyti, kad pareiškėjų nurodytas pagrindas atnaujinti procesą yra 2009-01-09 sprendimu galimai pažeisti jų įstatymų saugomi interesai ir teisės, kadangi, pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai nustatė J. K. nustatė faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į 66,88 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tai, kad J. K. pareiškimo pateikimo teismui nenurodė, jog atitinkamų gyvenamųjų patalpų dalių savininkais buvo L. K. ir A. K.. Pažymėjo, kad 2007-08-31 A. K. savo iniciatyva apmokėjo už bendrame 3374 kv.m. žemės sklype esantį 0,15 ha žemės sklypą, kad galutinai įformintų nuosavybės teises į prie bendro naudojimo namo ir kitų pastatų bendro ploto žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas. Tai – teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į pastatus ir statinius, kurie yra valstybinės žemės sklype, įvertinama, ar teismo sprendimas turės įtakos žemės sklypo savininko – valstybės – ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms; jeigu tokios įtakos turės, tai valstybė ar įstatymų nustatyta tvarka įgaliota jai atstovauti institucija turi būti įtraukiama į civilinės bylos nagrinėjimą, nes vadovaujamasi principine nuostata, kad savininkas turi žinoti, kas daroma su jo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-499/2008), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teismo ir buvo padaryta, atitinkamai Lietuvos valstybei atstovaujančiai Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant atsiliepimą į pareikštą pareiškimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė dėl J. K. teisės įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į 66,88 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir tokios teisės atitikimą įstatymų nustatytiems reikalavimams bei sąlygoms, kas visiškai neįtakoja apeliantų turimos turto dalies teisėtumo, dydžio, neriboja jų turimos patalpų dalies disponavimo teisės. Tokiu būdu, apeliantams neturint jokių teisių į ginčo objektą, šiuo atveju į J. K. įgyjamąja senatimi įgytą nuosavybės teisę į 66,88 kv.m. ploto butą Nr. 1, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), priimtas 2009-01-09 teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jų teisėms. Tuo tarpu apeliantų nurodoma aplinkybė, jog 2007-08-31 A. K. savo iniciatyva apmokėjo už bendrame 3374 kv.m. žemės sklype esantį 0,15 ha žemės sklypą tam, kad galutinai įformintų nuosavybės teises į bendro naudojimo namo ir kitų pastatų bendro ploto žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini), nėra bylos, kurioje prašoma nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas, nagrinėjimo dalykas, todėl laikytina, jog civilinė byla Nr. 2-76-419/2009 pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo nėra susijusi su pareiškėjų A. K. ir L. K. teisėmis ir pareigomis, dėl ko pareiškėjai pagrįstai nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas 2009-01-09 sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų (apeliantų) teisių ar pareigų ir apeliantams teismo sprendimas sukūrė teises ar pareigas bei buvo pažeisti teisės ar įstatymo saugomi jų interesai (CPK 365 str. 1 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus neįtrauktų asmenų pateiktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Apeliantai atnaujinti procesą byloje prašė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas priešingas sprendimas. Taigi, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti tas aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau nebuvo žinomos nagrinėjant bylą ir jos yra esminės. Tačiau apeliantai nei atsiliepime į pareiškimą, nei savo atskirajame skunde tokių aplinkybių nenurodė. Tuo tarpu CPK 366 straipsnio 2 dalies pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali tik asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimai neteisingo sprendimo priėmimą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. nustačius nuosavybės teisės faktą pagal įgyjamąją senatį, apeliantai, kaip nustatyta, pagrįstai byloje nebuvo suinteresuotais asmenimis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, manydamas, kad yra pažeistos įstatymu saugomos jo teisės, gali kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad A. K. ir L. K. prašymas CPK 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindu negalėjo būti pateiktas.

Apeliantai taip pat prašė atnaujinti procesą, nurodydami ir CPK 366 str. 1 d. 9 p., kuriuo nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (2007-10-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-362/2007 ir kt.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialinės teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą byloje, nenurodė, kokios konkrečiai teisės normos aiškią taikymo klaidą teismas padarė, ir ar teisės normos aiški taikymo klaida yra pagrindas atnaujinti procesą. Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai (CPK 7 str. 2 d.).

Viena būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Apeliantai savo atskirąjį skundą motyvuoja netinkamu šios teisės normos taikymu, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šio skundo argumento. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teismo sprendimą dienos, t.y. 2010 m. kovo mėnesį, kai visai kitos teisme nagrinėjamos bylos metu gavo 2009-01-09 sprendimą. Todėl mano, jog 2010-03-23 kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, apeliantai įstatyme nustatyto termino nepraleido. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apie civilinės bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu tiek vietiniame laikraštyje „Šalčios žinios“, tiek Lietuvos dienraštyje „Vakaro žinios“, nurodant bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą (civ.b. Nr. 2-76-419/2009 b.l. 23,23). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog suinteresuotiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą ir pasiūlyta per 14 dienų kreiptis į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Įvertinusi tai, kad pareiškėjai ir po bylos išnagrinėjimo visą laiką aktyviai domėjosi minėtu statiniu ir šios aplinkybės neneigė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino eigos pradžios nustatymo momentą bei teismų praktikoje suformuotus šių terminų eigos pradžios nustatymo kriterijus ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai praleido įstatymų leidėjo valia nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti parašymui dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, tačiau toks teismo argumentacijos trūkumas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi nutartyje yra įvardintas esminis netenkintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentas, todėl pareiškėjų prašymas pagrįstai buvo netenkintas, o nutartis vien tik formaliais pagrindais negali būti panaikinta (CPK 328, 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič