Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (J. K.) atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2024-02-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1392-2024 J. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 145 Eur bauda už tai, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą nustatyta, kad jis 2023-08-16 17.50 val. Dubysos g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 81,8 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis Klaipėdos mieste – 50 km/h, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, 31,8 km/h viršijo leistiną greitį, dėl to neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz“. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, dėl įvykusio eismo įvykio pripažinta abipusė kaltė. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 126, 130 punktų reikalavimus.

3. Skundžiama 2024-04-18 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato D. Kurpavičiaus skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2024-02-08 nutarimą Nr. 30-ANR_N-1392-2024 paliko nepakeistą. Patikslino 2024-02-08 nutarimą, nurodydamas, kad J. K. pažeidė KET 9, 127, 129 punktų reikalavimus, ir pašalino iš šio Institucijos nutarimo J. K. inkriminuotus KET 126 ir 130 punktų reikalavimų pažeidimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.10. Trečia, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl pareigūnams buvo būtina surinkti duomenis (apklausti visus liudytojus, nedelsiant išreikalauti vaizdo įrašus, teisingai užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes ir kt.), analizuoti ir motyvuotai vertinti surinktus duomenis. Akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai net nerinko duomenų dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudami vien tik savo subjektyviu manymu, jog padarytas administracinis nusižengimas. Netinkamą pareigūnų atliktą eismo įvykio tyrimą įrodo ir tai, kad atsakymas iš Klaipėdos „Švyturio arenos“ išreikalautas tik 2023-09-07, nors eismo įvykio data – 2023-08-16, 2023-09-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog netinkamai surinkti duomenys apie eismo įvykio aplinkybes. Be to, pareigūnai (taip pat ekspertas ir teismas), tirdami eismo įvykio aplinkybes, rėmėsi ir automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ vairuotojo Y. K. 2023-09-17 paaiškinimu, kuris surašytas lietuvių kalba, nors pareigūnų tarnybiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog minėtas asmuo nemoka nei lietuvių, nei anglų kalbos. Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė nei dėl policijos pareigūnų vaizdo įraše pasakytų konkrečių ir nedviprasmiškų teiginių apie vairuotojo Y. K. kaltę, nei apie paties Y. K. vaizdo įraše užfiksuotus teiginius, kuriais jis iš esmės pripažino savo kaltę.

4.11. Ketvirta, teisiškai ydinga tokia praktika, kai remiamasi ne visu įrodymu, o tik atitinkamu įrodymo fragmentu, epizodu ar pan. Taip yra iškreipiami nustatyti duomenys ir pateikiama klaidinga informacija, kuri neatspindi atlikto tyrimo rezultatų. Pareigūnai ir teismas, vertindami įrodymus turi laikytis įstatymo reikalavimų, būti nešališki ir objektyvūs ir vertinti bei analizuoti ne įrodymų dalis, fragmentus, epizodus, o visą įrodymą / įrodymus ir įrodymų visumą.

4.12. Penkta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju akivaizdu, jog byloje nėra duomenų, neginčijamai įrodančių, kad J. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, todėl visi neaiškumai ir abejonės turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su J. K. nubaudimu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad negalima besąlygiškai remtis ekspertizės akto išvadomis, kadangi ekspertizė atlikta ir išvados surašytos remiantis klaidingais ir neišsamiais pradiniais duomenimis. Be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp J. K. veikos ir kilusių padarinių; pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kito vairuotojo Y. K. kaltės; Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami įrodymus, buvo šališki ir neobjektyvūs; byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių J. K. kaltumą dėl eismo įvykio. Sutikti su šiais J. K. atstovo apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo.

7. Nagrinėjamoje byloje J. K. Institucijos 2024-02-08 nutarimu nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą nustatyta, kad jis 2023-08-16 17.50 val. Dubysos g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 81,8 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas greitis Klaipėdos mieste – 50 km/h, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, 31,8 km/h viršijo leistiną greitį, dėl to neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz“. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, dėl įvykusio eismo įvykio pripažinta abipusė kaltė.

8. J. K. atstovo teigimu, tiek eismo įvykio schemose, tiek eksperto išvadoje yra daug netikslumų, todėl jais remtis besąlygiškai nėra pagrindo. Toks teiginys nėra pagrįstas. Jau pirminiuose administracinio nusižengimo bylos dokumentuose – tyrėjo M. Kuliausko 2023-08-16 tarnybiniame pranešime (b. l. 14), byloje esančiose eismo įvykio vietos schemose (b. l. 19, 21) nurodyta, kad įvykio vietoje pastebėtos ryškios automobilio BMW stabdymo žymės, kaip nurodyta tyrėjo M. Kuliausko 2023-08-16 tarnybiniame pranešime: „<...> dėl galimai didesnio greičio“ (b. l. 14). Eismo įvykio vietos schemose pažymėta, jog automobilio BMW stabdymo žymės ilgis yra 8,70 m, jos prasideda kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje. Šie įrodymai ir eismo įvykio vietoje darytos fotonuotraukos buvo vertinti ir analizuoti atliekant ekspertizę (b. l. 44 – 46), šių objektyvių įrodymų pagrindu buvo modeliuojamas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, jų judėjimo, stabdymo, sustojimo padėtys. Ekspertai atliko 2 000 susidūrimo modeliavimų, įvertino transporto priemonių judėjimo reikšmių paklaidas, stabdymui reikalingus atstumus ir patvirtino, kad susidariusioje situacijoje automobilio BMW X6 vairuotojas, važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį, neprivažiuodamas susidūrimo su automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“ vietos, ir išvengti susidūrimo. Ekspertizės akto išvadoje nurodoma: „Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo Y. K. veiksmai, – nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio, pervažiuodamas per pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniu požiūriu automobilio BMW X6“ vairuotojo J. K. veiksmai, – važiavo apie 81,8 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.“ (b. l. 53). Pirmosios instancijos teisme apklausti ekspertai patvirtino, kad duomenų atlikti ekspertizę buvo pakankamai, atliekant ekspertizę buvo įvertinta ne tik pateikta policijos surinkta medžiaga, bet ir 2023-10-02 papildomos įvykio vietos apžiūros metu suformuota orto mozaika, t. y. įvykio vietos apžiūra, atlikta 2023-10-02, buvo naudojama tik kaip papildoma medžiaga, o ekspertai iš esmės rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos schemoje nurodytais faktais. Apklausti teisme ekspertai paaiškino ekspertizės akto išvadas ir jas patvirtino, atsakė į proceso dalyvių klausimus, taip pat buvo apklaustas ir papildomą įvykio vietos apžiūrą dronu atlikęs pareigūnas D. Jucius, turintis eksperto autotechniko kvalifikaciją. Jis, be kita ko, nurodė, kad dronu darytose nuotraukose ir įvykio vietose darytose nuotraukose pėdsakai vizualiai sutapo, jų išsidėstymas, konfigūracija, įbrėžimai į asfaltą atitiko matomus nuotraukose ir nekėlė abejonių, kad jie susidarė šio įvykio metu (antro panašaus pėdsako įvykio vietoje nematė). Tikimybė, kad analogiški pėdsakai susidarytų ir kito įvykio metu, yra neįtikėtina. Todėl apeliaciniame skunde šiuo aspektu keliamos abejonės nepagrįstos.

9. Apelianto skunde keliamos abejonės dėl ekspertų atliktų skaičiavimų dėl automobilio BMW X6 judėjimo greičio taip pat nepagrįstos. Iš ekspertizės akto matyti, kad atliekant transporto priemonių BMW X6 ir „Mercedes Benz Sprinter“ susidūrimo modeliavimą naudojant programą „PC-Ccrash 12.0“, V. K. vairuojamo automobilio BMW X6 judėjimo greičio reikšmės buvo analizuojamos 20–80 km/h intervale. Atliktu skaičiavimu ekspertai nustatė, kad prieš pat stabdymą automobiliu BMW X6 buvo važiuojama apie 81,8 km/h greičiu. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į automobilių techninius duomenis, jų deformaciją po įvykio, kelio dangą, stabdymo atstumą ir kitus parametrus. Abejoti šiais programiniais skaičiavimais ir jų pagrindu ekspertinio tyrimo metu padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo tik vieno vairuotojo – Y. K. – veiksmai. Tokie apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti. Kaip minėta, ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog techniniu požiūriu automobilio BMW X6 vairuotojo J. K. veiksmai – važiavo apie 81,8 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“ – turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi akivaizdu, kad J. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – viršytas leistinas važiavimo greitis – buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – eismo įvykiu. Taigi, nors tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo ir automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo Y. K. veiksmai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Šis atvejis būtent toks ir yra, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, nėra pagrindo pripažinti, jog tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu šiuo konkrečiu atveju turėjo tik automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo Y. K. veiksmai, kai šis nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio, pervažiuodamas per pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui BMW X6. Atkreiptinas dėmesys, kad panašūs abipusės kaltės atvejai, kuomet vienas vairuotojas, pažeisdamas KET reikalavimus, sudaro kelyje kliūtį kitai transporto priemonei, o pastarosios vairuotojas nesugeba į šią kliūtį tinkamai sureaguoti dėl ženkliai viršyto vairuojamos transporto priemonės maksimalaus leistino važiavimo greičio, yra gana plačiai išanalizuoti teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99-511/2017, 2K-171-648/2020, ir kt.). Nustačius, kad važiuodamas leistinu greičiu, antrosios transporto priemonės vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio, net jei ir pirmosios transporto priemonės vairuotojas sudarė kliūtį pažeisdamas KET reikalavimus, atsižvelgiant ir į kitas įvykio aplinkybes neretai pagrindiniu autoįvykio kaltininku tokiose situacijose pripažįstamas būtent leistiną važiavimo greitį ženkliai viršijęs vairuotojas.

11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad policijos pareigūnai nerinko duomenų dėl administracinio nusižengimo atskleidimo – operatyviai neišreikalavo vaizdo kamerų medžiagos, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė nei dėl policijos pareigūnų vaizdo įraše užfiksuotų konkrečių ir nedviprasmiškų teiginių apie vairuotojo Y. K. kaltę, nei apie paties Y. K. vaizdo įraše užfiksuotų teiginių, kuriais jis iš esmės pripažino savo kaltę, policijos pareigūnai ir teismas, vertindami įrodymus, buvo šališki ir neobjektyvūs. Tačiau, priešingai šiems apeliacinio skundo teiginiams, jokių Institucijos ar teismo šališkumą ar suinteresuotumą patvirtinančių duomenų tiriant ir nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą nenustatyta. Vien ta aplinkybė, kad Institucija ir Y. K. skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus kitaip, nei to pageidavo Y. K. ir jo atstovas, neduoda pagrindo išvadai, jog Institucija ir skundžiamą nutartį priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas buvo šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi.

12. Reikalavimas UAB „Klaipėdos Arena“ pateikti filmuotą vaizdo stebėjimo medžiagą pateiktas iš karto po eismo įvykio (b. l. 23), tačiau filmuota vaizdo medžiaga laiku nebuvo gauta (b. l. 27). Vaizdo įraše policijos pareigūnų, vairuotojo Y. K. išsakyta nuomonė būtų svarbi, vertinant šio vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio kilimo, tačiau tai neapsprendžia J. K. padarytų KET pažeidimų ir jo veiksmų – viršyto leistino greičio, kurie, kaip nustatė ekspertai, taip pat buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu dėl, kaip nustatė ekspertai, viršyto leistino 50 km/h greičio, važiuojant 81,8 km/h greičiu. Be to, kaip matyti iš automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo Y. K. 2023-08-17 paaiškinimo, jam išvažinėjant iš stovėjimo aikštelėje prie „Švyturio“ arenos ir bebaigiant manevrą, t. y. pervažiavus sankryžą, į galinę puspriekabės dalį įsirėžė automobilis BMW X6, kuris važiavo labai dideliu greičiu. Be to, šis automobilis važiavo ne savo eismo juosta, lyg būtų po lenkimo manevro (b. l. 17–18). Nors apelianto skunde keliamos abejonės dėl Y. K. 2023-08-17 paaiškinimo, kuris surašytas lietuvių kalba, patikimumo tuo aspektu, kad šis asmuo, kaip nurodyta pareigūnų tarnybiniuose paaiškinimuose, nemoka nei lietuvių, nei anglų kalbos, tačiau, kaip matyti iš tyrėjo M. Kuliausko 2023-08-16 tarnybinio pranešimo (b. l. 14), jame, kaip akcentuoja apeliantas, nurodyta ne tik tai, kad automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojas iš Ukrainos „K. Y. <...> nemokėjo nei lietuvių, nei anglų kalbos, todėl nebuvo paimtas iš asmens paaiškinimas.“, bet kartu nurodyta ir tai, jog: „Vyras teigė, kad su lietuviu draugu ateis į Klaipėdos m. komisariatą parašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių.“ (b. l. 14). Šių duomenų kontekste, apygardos teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad šiame Y. K. vardu, tikėtina, padedant draugui, 2023-08-17, t. y. kitą dieną po eismo įvykio, surašytame ir paties Y. K. pasirašytame paaiškinime nurodytos neobjektyvios eismo įvykio aplinkybės. Juolab, kad šiame Y. K., automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vairuotojo pasirašytame paaiškinime nurodyta aplinkybė dėl didelio automobilio BMW X6 greičio, kaip matyti, sutampa su vėliau ekspertų, atlikus skaičiavimus, nustatyta aplinkybe, kad: „<...> prieš pat stabdymą automobiliu „BMW X6“ buvo važiuojama apie 81,8 km/h greičiu.“ (b. l. 52), nors leistinas toje vietoje greitis buvo 50 km/h, ir būtent dėl greičio viršijimo (leistiną 50 km/h greitį viršijo 31,8 km/h), kaip buvo nustatyta ekspertinio tyrimo metu, automobilio BMW X6 vairuotojas: „<...> neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo vairuojamo automobilio judėjimui sudariusiu automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, ir šis jo padarytas KET pažeidimas techniniu požiūriu „turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.“ (b. l. 52).

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos 2024-01-11 nutarimu J. K. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai J. K. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.

14. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024-04-18 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir J. K. dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (J. K.) atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.