Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei J. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija byloje teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė kiekvieną mėnesį kiekvienos dukros išlaikymui išleidžia 540 Eur, todėl, akivaizdu, kad ieškovo teikiamo 72,50 Eur išlaikymo nepakanka. Dukros lanko mokyklą, moksleivių renginius, dalyvauja išvykose, šventėse. Yra reikalingos lėšos maitinimui, būstui, aprangai, avalynei, higienos reikmėms, mokyklinėms reikmėms, poilsiui. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo šešeri metai, mergaitės išaugo, padidėjo jų poreikiai, todėl gaunamas iš ieškovo išlaikymas neužtikrina net būtiniausių mergaičių poreikių patenkinimo. Nuo 2019-01-01 minimalus mėnesio atlyginimas yra 430 Eur. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ji vertina, kad ieškovas dukrų išlaikymui turėtų mokėti ½ dalį minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 210,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės, kas garantuotų minimalių poreikių tenkinimą. Mano, kad tokio išlaikymo priteisimas atitiks ieškovo turtinės padėties proporcingumą, jo amžių, sveikatą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą ir institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Tarnyba, pripažindama abiejų tėvų konstitucinių teisių ir pareigų lygybę, vadovaudamasis nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos ir gynybos principais daro išvadą, kad būtina nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarką, nors bet koks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymas riboja vaiko galimybes bendrauti. Tokią tvarką nustatant yra svarbi vaikų saugi aplinka, todėl tikslinga įpareigoti ieškovą išklausyti Pozityvios tėvystės kursus, vedamus Kretingos socialinių paslaugų centre, kad ieškovui padėtų atkurti santykius su dukromis. Vertina, kad vaikų I. Ž., gim. 2008-06-27, ir B. Ž., gim.2010-05-06, santykiai su motina yra geri, todėl vaikų motinai toks įpareigojimo skyrimas netikslingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis pagrįsti ir tenkintinas dalinai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šios bylos šalių ieškovo D. Ž. ir J. G. santuoka buvo nutraukta 2013 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo susitarta, kad nepilnamečių dukrų I. Ž., gim. 2008-06-27, ir B. Ž., gim. 2010-05-06, gyvenamoji vieta nustatoma su motina, jos gyvenamojoje vietoje, D. Ž. mokės dukrų išlaikymui kiekvienai po 250 Lt per mėnesį, o bendravimo su vaikais tvarka nebuvo nustatyta.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovas iškėlė bylą teisme su reikalavimu dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatyto, nurodydamas, kad yra kilusios didelės problemos, vaikai su juo nebenori bendrauti ir jis padarė išvadą, kad vaikų motina dukras nuteikinėja prieš jį.

CK 3.170 str. nurodo, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuteikinėja dukras prieš jį, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė.

Bylos šalių pageidavimu nepilnametės dukros I. Ž., gim. 2008-06-27, ir B. Ž., gim. 2010-05-06, buvo apklaustos dalyvaujant teismo psichologui ir teismo psichologė byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pagal savo amžių, išsivystymo lygį, abi seserys gali apibūdinti savo pažiūras, išsakyti savo nuomonę tam tikrais klausimais. Abi mergaitės reiškia neigiamas ir gan kategoriškas nuostatas biologinio tėvo atžvilgiu, kartoja tuos pačius slogius atsiminimus apie tėvo elgesį, reiškia neigiamas emocijas, prisimena ne tik anksčiau įvykusius įvykius, bet ir teigia nenorinčios bendrauti su tėvu ateityje. Jau dabar esantys ilgi seserų nesimatymo su tėvu laikotarpiai formuoja mergaičių nutolimą nuo tėvo, dar didesnį nesaugumo jausmą. Po ilgesnio laiko, vaikams ir tėvui atkurti saugų ryšį ir bendravimą bus ženkliai sunkiau. Atsižvelgiant į tai, rekomenduotina skirti profesionalaus nešališko psichologo, psichoterapeuto pagalbą ir tarpininkavimą tinkamam vaikų ir tėvo bendravimo pereinamuoju laikotarpiu atkūrimui. Svarbu atrasti bendravimo būdus, kurie didintų tarpusavio supratimą, didėtų artumo jausmas vienas kito atžvilgiu, būtų kuriami saugūs, stabilūs pamatiniai ryšiai, orientuoti į bendravimą ateityje. Prioritetas šiuo metu turėtų būti skiriamas mergaičių emocinės, psichologinės būsenos stabilizavimui.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje pateiktus ir surinktus įrodymus, remdamasis CK 3.175 str., daro išvadą, kad iš dalies pagrįsti ir tenkintini tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nustatytina ieškovui bendrauti su dukromis kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadieniais, ieškovui pasiimant dukras penktadienį iš mokyklos po pamokų, o sekmadienį grąžinant į motinos gyvenamąją vietą iki 17 val.; vasaros atostogų laikotarpiu nuo vasaros atostogų pirmos dienos iki liepos 31 dienos, dukras pasiimant iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną - liepos 31 d. iki 17 val.; ½ dalį žiemos atostogų laikotarpio nuo pirmos žiemos atostogų dienos, dukras pasiimdamas iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ir pasibaigus ½ atostogų termino grąžinti dukras į gyvenamąją vietą iki 17 val.; poriniais metais švęsti su dukromis Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, ieškovui pirmąją švenčių dieną dukras pasiimant iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 17 val.; o neporiniais metais ieškovui švęsti su dukromis Naujus metus ir Šv. Kūčias, pirmąją švenčių dieną dukras pasiimdamas iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 17 val.; nustatyti dukrų gimtadienio šventimą poriniais metais pas ieškovą, neporiniais pas atsakovę, nedetalizuojant švenčių rengimo, tačiau nustatant, kad kitas iš tėvų, kuris nerengia gimtadienio šventės, turi teisę dalyvauti šventėje; Tėvo dieną ieškovui švenčiant su dukromis, dukras pasiimant iš jų gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinant dukras ten pat iki 17 val. Šalių susitarimu nustatytas bendravimo laikas gali būti keičiamas. Bendravimo metu sutrikus dukrų sveikatai, ieškovas nedelsiant turi informuoti mergaičių motiną. Ilgesnio bendravimo metu mergaičių motina turi teisę susipažinti su mergaičių gyvenimo sąlygomis, bendrauti su dukromis. Atsakovė įsipareigoja nekliudyti tėvo bendravimo su dukromis procesui, teismui pažymint, kad nepilnamečių dukrų teisėtų interesų neturi pažeidinėti nė vienas iš tėvų.

Šalims paaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę bet kada kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pakeitimo.

Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaikais, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant j vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaikas turi teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas Vaiko teisių apsaugos tarnybos, teismo psichologo išvadas, remdamasis CK 3.155 str., daro išvadą, kad ieškovas D. Ž. įpareigotinas išklausyti Pozityvios tėvystės kursus, vedamus Kretingos socialinių paslaugų centre, ar kitoje panašioje įstaigoje, nes pirmiausia yra būtina atkurti tinkamą vaikų tėvo bendravimą su vaikais pereinamuoju laikotarpiu. Teismas daro išvadą, kad tokie kursai nebūtini vaikų motinai ir net tokio klausimo svarstymas yra perteklinis, nes nenustatyta jokių motinos ir vaikų bendravimo sutrikimų.

Dėl nepilnamečio vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo.

Byloje yra ginčas dėl vaikų išlaikymo dydžio. Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintą šalių sutarties dalį dėl vaikų išlaikymo dydžio, nes praėjo šešeri metai, vaikai paaugo, padidėjo jų poreikiai. Atsakovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui išleidžia apie 540 Eur. Šalių dukros lanko mokyklą, užsiima užklasine veikla, lanko moksleivių renginius, dalyvauja išvykose ir kt. Reikalingos lėšos maitinimui, aprangai, avalynei, būstui, higienos reikmėms, poilsiui. Ji prašo priteisti po 210 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį, ieškovas sutinka mokėti tik po 100 Eur, nurodydamas, kad papildomai neribotai gali teikti maisto ir rūbų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo priteisimo ir dydžio nustatymo, nustato teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaikų tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas atsižvelgia, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Teismų praktikoje orientaciniu vieno vaiko išlaikymo dydžiu laikoma viena minimali mėnesinė alga. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis skiriasi, nes atsakovo pajamos yra mažesnės, jis turi finansinių įsipareigojimų, kaip pats nurodė - turįs sveikatos problemų. Teismas vertina, kad nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti pareigos padėti išlaikyti skyrium gyvenančius nepilnamečius vaikus, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, neįgalumą ir pan., o jo pateikti įrodymai, kad jis buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, kaip dėl sveikatos netinkamas profesinei karo tarnybai, neleidžia daryti išvados dėl jo darbingumo/nedarbingumo civiliame gyvenime. Jo žadama išlaikymo dalis maistu ir rūbais gali būti nestabili ir nekonkreti, o jo ketinimas teikti geresnius maisto produktus nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kad bus realiai teikiama ir, kad jo nurodyti teiktini maisto produktai yra kokybiškesni, ekologiški ir pan. Ieškovas neturi kitų išlaikytinių. Teismas atkreipia dėmesį į visuotinai žinomą aplinkybę, kad tas iš šeimos narių, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, turi didesnę naštą, nes užsiima kasdieniu vaikų auginimu, priežiūra ir auklėjimu, o tai yra itin didelių laiko sąnaudų reikalaujantis rūpestis ir užsiėmimas. Atsakovės prašomas išlaikymo dydis iš dalies atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau vis tik, atsižvelgus į vaikų amžių, nustatytiną bendravimo tvarką, pagal kurią vaikai ne mažą laiko dalį praleis/gali praleisti su skyrium gyvenančiu tėvu, leidžia teismui daryti išvadą dėl mažesnio nei prašo atsakovė išlaikymo dydžio. Remiantis CK 3.194 str. 1. 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., iš skyrium gyvenančio vaikų tėvų nepilnamečių jo dukrų išlaikymo dydis šiuo metu priteistinas po 160 Eur per mėnesį. Išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šalims paaiškintina, kai, teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byla iškelta kaip elektroninė, joje mokėtini žyminiai mokesčiai sudaro - 75,00 Eur už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo -75 Eur; dėl reikalavimo pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį žyminis mokestis reiškiant reikalavimą nemokamas, priteisiamas į valstybės pajamas iš asmens, iš kurio priteisiamas išlaikymas; šioje byloje tai sudaro 32,40 Eur, o reikalavimą įpareigoti ieškovą lankyti kursus teismas laiko išvestiniu, todėl jis papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 750 Eur advokato atstovavimo išlaidų, atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Ieškinį ir priešieškinį, kurį sudaro du reikalavimai, patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų atmestų priešieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad sumokėtų 75 Eur žyminio mokesčio šalys viena kitai neatlygina, nes reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinami iš dalies. Atstovavimo išlaidos - atsakovė turi atlyginti pusę ieškovo atstovavimo išlaidų, t. y. 375 Eur., ieškovas turi atlyginti atsakovei (150+228,57) = 378,57 Eur atsakovės atstovavimo išlaidų. Ieškovas turi sumokėti 32,40 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas ir abi šalys turi sumokėti 9,30 Eur teismo pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis I. Ž., gim. 2008-06-27, ir B. Ž., gim. 2010-05-06, gyvenančiomis (duomenys neskelbtini):

1. Kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią penktadieniais tėvas pasiima dukras penktadienį iš mokyklos po pamokų, o sekmadienį grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 17 val.;

2. Vasaros atostogų laikotarpiu nuo vasaros atostogų pirmos dienos iki liepos 31 dienos, tėvas dukras paima iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną - liepos 31 d. iki 17 val.;

3. Žiemos atostogų laikotarpio ½ dalį nuo pirmos žiemos atostogų dienos, tėvas dukras paima iš gyvenamosios vietos iki 12 val., pasibaigus pusei atostogų termino grąžina dukras į gyvenamąją vietą iki 17 val.;

4. Nustatyti tėvui poriniais metais švęsti su dukromis Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, pirmąją švenčių dieną dukras pasiimant iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 17 val.;

5. Nustatyti tėvui neporiniais metais švęsti su dukromis Naujus metus ir Šv. Kūčias, pirmąją švenčių dieną dukras paimant iš gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną iki 17 val.;

5. Nustatyti dukrų gimtadienio šventimą poriniais metais pas tėvą, neporiniais metais pas motiną, nedetalizuojant švenčių rengimo, tačiau nustatant, kad kitas iš tėvų (tėvas ar motina) turi teisę dalyvauti šventėje.

6. Nustatyti, kad Tėvo dieną D. Ž. švenčia su dukromis, dukras pasiimant iš jų gyvenamosios vietos iki 12 val. ir grąžinant dukras ten pat iki 17 val.

Šalių susitarimu nustatytas bendravimo laikas gali būti keičiamas. Bendravimo metu sutrikus dukrų sveikatai, D. Ž. nedelsiant turi informuoti mergaičių motiną. Ilgesnio bendravimo metu mergaičių motina turi teisę susipažinti su mergaičių gyvenimo sąlygomis, bendrauti su dukromis. Atsakovė įsipareigoja nekliudyti tėvo bendravimui su dukromis.

Įpareigoti D. Ž. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išklausyti Pozityvios tėvystės kursus paties pasirinktoje šias paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Pakeisti 2013-11-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą nepilnamečių I. Ž., gim. 2008-06-27, ir B. Ž., gim. 2010-05-06, išlaikymą, priteisiant iš skyrium gyvenančio vaikų tėvo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokėti po 160 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 3,78 Eur J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 37,05 Eur į valstybės pajamas.

Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 4,65 Eur į valstybės pajamas.

Į valstybės pajamas priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mokamos - gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, Įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.