- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-1-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04608-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė (pran.), Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, teisėjos Almos Urbanavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10622-600/2013 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinio pareiškimą atsakovei D. B. dėl vartojimo kredito grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės D. B. 11 154,87 Lt negrąžinto kredito, 102,88 Lt palūkanų, 17,01 Lt delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad K. B. ir D. B. su ieškovu 2007-01-31 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718050359-41, pagal kurią buvo suteiktas 30 001 Lt kreditas. K. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi vartojimo kreditas buvo paimtas šeimos interesams, todėl prievolė grąžinti pasiskolintas lėšas laikytina bendra sutuoktinių prievole. Atsakovė kaip solidariosios prievolės bendraskolė privalo mokėti kreditą iki to laiko, kol bus prievolė įvykdyta. Prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2012-01-30, tačiau skolininkė skolos negrąžino. Remiantis sutarties bendrosios dalies 6.1 punktu, ieškovas 2010-08-27 nutraukė sutartį su atsakove.
Atsiliepimas
Atsakovė D. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad kredito gavėjo K. B. mirties dieną sutuoktiniai jokio bendro turto neturėjo. Atsakovė nepaveldėjo jokio turto ir kiti taip pat nieko nepaveldėjo. Atsakovė, pasirašydama sutartį patvirtino, kad yra susipažinusi su sutarties sąlygomis ir sutinkanti, kad jos sutuoktinis gautų vartojimo kreditą, bet prisiimti įsipareigojimai nebuvo suprantami kaip solidarūs. Sutuoktinio sutikimas nereiškia, kad sandoris sudaromas šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovo AB SEB bankas ieškinį tenkino, priteisė ieškovui AB SEB bankas iš atsakovės D. B. 11 154,87 Lt kreditą, 102,88 Lt palūkanų, 17,01 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 11 274,76 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-02-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 338 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1,3 d.). Iš vartojimo kredito sutarties ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktinės D. B. sutikimas kredito gavimui buvo duotas, su sutarties sąlygomis sutuoktinė susipažino pasirašytinai. Teismas pažymėjo, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą. Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovė asmeniškai pritarė paskolos gavimui. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 p. savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 str., kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 str. 2 ir 3 d. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Teismas pažymėjo, kad CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 d., taip pat 4 d., kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju matyti, kad paskolos tikslas buvo būsto gerinimas, tad kreditas skirtas šeimos poreikių tenkinimui, gyvenimo kokybės gerinimui. Įrodymų, paneigiančių kredito tikslą ir jo panaudojimą, byloje nepateikta. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš kredito gavėjo sutuoktinės kaip solidariosios skolininkės yra pagrįstas ir, kad šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr.1750718050359-41 yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Teismas vadovaujantis CK 6.881 str. 1 d. laikė, kad kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 11 154,87 Lt negrąžinto kredito ir 102,88 Lt palūkanų, taip pat pagal sutarties 4.3 p. bei LR CK 6.71 str., 6.258 str. priteisė 17,01 Lt delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (atsakovė) D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kredito gavėjo (K. B.) mirties dieną sutuoktiniai jokio bendro turto neturėjo, taip pat neturėjo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar kitų lėšų savo nuosavybėje. K. B. neturėjo jokios nuosavybės ar lėšų, kurios būtų jo asmeninė nuosavybė ir galėtų būti paveldimos ir iš jų padengiami esami įsiskolinimai. Po sutuoktinio mirties atsakovė nepaveldėjo jokio turto, taip pat jokio turto nepaveldėjo vaikai, giminaičiais ir kiti asmenys. Todėl prievolė iš bendro sutuoktinių turto negalėjo būti įvykdyta nesant bendrojo sutuoktinių turto. Atsakovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, taip pat santaupų. Vienintelės gaunamos pajamos yra iš darbo santykių, kurie po sutuoktinio mirties yra jos asmeninė nuosavybė ir negali būti vertinamas kaip bendras sutuoktinių turtas. Atsakovė, pasirašydama vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 7 punkte patvirtino, kad yra susipažinusi su sutarties sąlygomis ir sutinkanti, kad jos sutuoktinis (K. B.) gautų vartojimo kreditą, tačiau sutuoktinio prisiimti įsipareigojimai nebuvo suprantami kaip solidarūs (ar bendri). Sutuoktinio sutikimas nereiškia, kad sandorio šalimi yra abu sutuoktiniai ir, kad jie turi vienodus įsipareigojimus kreditoriaus atžvilgiu. Paskolos paskirtis – būsto remontas, buvo pasirinkta patarus banko darbuotojui, įvardijant „tinkamą vartojamosios paskolos objektą“. Paskola buvo naudojama K. B. asmeniniais interesais ir jokie remonto darbai atlikti nebuvo. Vartojimo kredito sutarties šalimis įvardijami AB SEB bankas ir K. B., o ne sutuoktiniai K. B. ir D. B.. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius turėtų remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis, o jo mirties atveju paveldėjimą priėmęs asmuo.
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo reikalavimas kyla iš atsakovės prievolių pagal kredito sutartį, kurią atsakovė pasirašė kaip kredito gavėjo sutuoktinė, kuri kredito sutarties specialiosios dalies 7 punkte nurodė, kad sutinka su visomis sutarties sąlygomis ir kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Sutuoktinės informavimas ir sutikimas buvo reikalingi tam atvejui, jei prievolės nevykdys ar negalės vykdyti asmuo, sutartyje nurodytas kredito gavėju, bankas galėtų reikalauti jos vykdymo iš atsakovės, kaip kredito gavėjo sutuoktinės. Tai, kad kreditas būtų panaudotas pagal paskirtį, turėjo rūpintis ir pati atsakovė, nes kredito sutarties bendrosios dalies 5.1 punkte kredito gavėjai įsipareigojo kreditą naudoti pagal paskirtį. Kredito panaudojimas ne pagal paskirtį neatleidžia jo gavėjų nuo prievolių vykdymo – neduoda pagrindo kredito negrąžinti ir nemokėti palūkanų už naudojimąsi juo. Tiek kredito gavėjas, tiek jo sutuoktinė raštu patvirtino tai, iš ko buvo galima daryti išvadą, jog kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui: kredito sutarties specialiosios dalies 2.7 punkte nurodyta, kad kreditas skirtas būstui rekonstruoti. Kredito paraiškoje abu sutuoktiniai nurodė, kad jie nuosavybės teise turi butą adresu (duomenys neskelbtini). Pastarasis butas buvo registruotas atsakovės vardu kaip šeimos turtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar kredito gavėjo sutuoktinė turi atsakyti pagal vartojimo kredito sutartį, jeigu tokios sutarties sudarymui yra davusi sutikimą. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė yra solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 1 d.). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šiuo atveju Kredito sutartyje buvo nurodyta, kad suteikto Kredito paskirtis – būstui rekonstruoti. Kaip matyti iš atsakovės bankui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-01-29d. išrašo (b.l.66) atsakovė pateikė duomenis, kad jos vardu buvo registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šio išrašo 7p. nurodyta, kad paminėtas butas buvo registruotas šeimos turtu. Atsakovė vartojimo kredito sutarties Nr. 1750718050359-41 Specialiosios dalies 7 punkte pasirašė kaip kredito gavėjo sutuoktinė, parašu patvirtindama, jog susipažino su sutarties sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato, yra veiksni, visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos individualiai ir jai paaiškintos prieš pasirašant sutartį, sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. (b.l.11-12). CK 6.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Byloje nėra nuginčyta, kad kreditas buvo paimtas ir panaudotas šeimos interesais. Visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį yra asmeninė K. B. prievolė (CPK 178 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei kilo prievolė atsakyti pagal vartojimo kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o tokio nesant, prievolė iš viso negalėjo būti vykdoma. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį, sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad kredito gavėjo K. B. mirties dieną atsakovė su juo neturėjo bendro turto, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimai tenkinami iš asmeninio turto tada, jeigu reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.