Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1481-123/2011

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos V. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., (skolininkui) M. V., (išieškotojui) AB DnB NORD bankui, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų įkainuojant pareiškėjai V. V. ir skolininkui M. V. priklausantį areštuotą turtą. Apeliantė nurodo, kad antstoliui turėjo kilti abejonių dėl turto kainos, nes išieškotojos nurodyta kaina buvo kelis kartus mažesnė nei nurodyta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 nutartyse Nr. 83-2N/2010 ir Nr. 84-2N-2010 už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009 ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/11/01152, pradėtą pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2010-05-17 nutartį Nr. 83–2N/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų M. V. ir V. V. AB DnB NORD banko naudai, skolos išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,5500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir vykdomąją bylą Nr. 10/11/01153, pradėtą pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2010-05-17 nutartį Nr. 84–2N/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų M. V. ir V. V. AB DnB NORD banko naudai, skolos išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2011-03-30 patvarkymais antstolis priėmė vykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus, patikrinęs ir patvirtinęs, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. 2011-04-05 priimtas antstolio patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Patvarkyme nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,5500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 330 000 Lt, vertė nustatyta remiantis 2011-03-17 AB DnB NORD banko prašymu Nr. 30.56.17/1760 (b. l. 5).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. 2011-05-04 antstolio prašymu Nr. S1-62515 UAB ,,Lituka“ ir Ko 2011-05-12 pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatyta areštuoto turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) rinkos vertė – 351 000 Lt (vykd. b. Nr. 10/11/01153, b. l. 38–51). Tokia eksperto nustatyta areštuoto turto vertė ir skundžiamame patvarkyme nustatyta bendra turto vertė (330 000 Lt) skiriasi nežymiai, be to, skundžiamame patvarkyme nurodyta turto vertė yra gerokai didesnė nei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma to paties turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2008-03-31 (16 828 Lt ir 96 600 Lt) (vykd. b. Nr. 10/11/01153, b. l. 52–56).

Skolininkė nereiškė motyvuotų prieštaravimų dėl 2011-04-05 patvarkymo CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nepateikė jokių duomenų dėl turto vertinimo, o tik formaliai pasisakė, kad turto vertė yra didesnė ir teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklausomai nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo.

Byloje keliamas klausimas dėl areštuoto turto vertės skundžiamame 2011-04-05 antstolio patvarkyme ir Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 nutartyse Nr. 83-2N/2010 ir Nr. 84-2N-2010 neatitikimo. Pažymėtina, kad nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte (CK 4.186 str.) esantys duomenys yra teisingi. Taigi turto vertė Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-17 nutartyse Nr. 83-2N/2010 ir Nr. 84-2N-2010 buvo nustatyta pagal hipotekos lakšto duomenis. Nekilnojamojo turto rinkos kaina hipotekos lakštų sudarymo metu (2008-04-11) ir antstoliui priimant 2011-04-05 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo yra mažesnė, ir šią aplinkybę galėjo lemti nekilnojamojo turto kainų kritimas atitinkamu laikotarpiu, kuris yra pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, nereikalinga įrodinėjimo (CPK 182 str. 1 p.).

Iš byloje nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad antstolis turėjo pagrindą nustatyti areštuoto turto rinkos vertę tokią, kokią 2011-03-17 rašte nurodė išieškotoja AB DnB NORD bankas, aplinkybė, kad hipotekos teisėjo nutartyse yra nurodyta hipotekos lakštuose nustatyta turto vertė neatleidžia antstolio nuo pareigos įkainoti jį rinkos kainomis patvarkymo sudarymo metu. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad antstolis nepažeidė skolininko ir išieškotojo interesų, tuo tinkamai įgyvendindamas CPK 634 straipsnio 2 dalies bei Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Esant tokioms aplinkybėms pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.