Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-696-1108/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-18
Bylos Nr.
A20.-696-1108/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00750-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Irako Respublikos, Irako Respublikos piliečių A
Suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-696-1108/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00750-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei,

dalyvaujant pareiškėjams Irako Respublikos piliečiams A. S. S. S., Z. K. J., jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Kazėnui,

vertėjui Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Irako Respublikos piliečių A. S. S. S., Z. K. J. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. MD-685 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. birželio 9 d. gautas Irako Respublikos piliečių A. S. S. S., gim., Z. K. J., gim., skundas, kuriuo pareiškėjai prašo pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. MD-685 dalį, paliekant pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavos r., tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad nors jie į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtu būdu, tačiau vien nelegalus atvykimas ar buvimas valstybėje nesuteikia valstybei teisės sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę, o priimdama sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba netikrino, kaip pareiškėjai elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė centro darbuotojų patikrinti, ar jie turi nusiskundimų pareiškėjais, neišsiaiškino, ar pareiškėjai pažeidė vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus.

Institucija atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė, o skundžiamame sprendime nurodoma, kad Irako Respublikos piliečiai A. S. S. S. ir Z. K. J. bei jų nepilnametis vaikas M. A. K. K., gim., į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą. Kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną asmenys turėjo Irako Respublikos piliečių pasus, kuriuose nebuvo vizų ar leidimų gyventi, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, žodžiu pasiprašė prieglobsčio ir buvo pradėti pirminiai prieglobsčio procedūros veiksmai. Migracijos departamentas Irako Respublikos piliečių A. S. S. S. ir Z. K. J. bei jų nepilnamečio vaiko M. A. K. K. atžvilgiu, priėmė 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21M47615 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką“. Šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamą nutartį, kuria atmestas pareiškėjų skundas. Skundžiamame sprendime pažymima, kad užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiamame sprendime taip pat pateikti duomenys apie tai, kad užsieniečiai 2022 m. gegužės 2 d. bandė savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo sugauti jiems nespėjus palikti šalies. Aukščiau paminėtų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi, Institucija skundžiamu sprendimu nutarė Irako Respublikos piliečius A. S. S. S., gim., Z. K. J., gim., bei jų nepilnametį vaiką M. A. K. K., gim., apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams, be ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teismo posėdžio metu užsieniečiai skundą palaikė ir prašė neriboti jų laisvės judėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu pritarė skunde išdėstytiems argumentams, prašė skundą tenkinti. Teismo posėdžio metu jis pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog toks žmogaus laisvės ribojimas yra jo konstitucinės teisės ribojimas ir gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju. Nors atstovaujamieji bandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, tačiau jie ten laikomi beveik vienerius metus, o grąžinti jų į kilmės šalį šiuo metu yra neįmanoma, todėl esant tokiai situacijai užsieniečių apgyvendinimas nesuteikiant teisės judėti gali tęstis be galo.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas paaiškino, kad užsieniečiams nesutikus išvykti į kilmės šalį savanoriškai, sprendimas išsiųsti užsieniečius į jų valstybę įvykdomas tuomet, kai gaunamas kilmės valstybės sutikimas priimti užsieniečius. Negali įvardinti termino, kiek ilgai pareiškėjams teks laukti, kol bus įvykdytas sprendimas išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiams suteikus teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje jie savavališkai pasišalins iš Lietuvos Respublikos, ką jau bandė padaryti gegužės mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsieniečius laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Institucija, vadovaudamasi nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 3 dalimi, 2022 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. MD-685 apgyvendinti A. S. S. S., Z. K. J., bei jų nepilnametį vaiką M. A. K. K.. Pabėgėlių priėmimo centre, (duomenys neskelbtini) Jonavos r. sav., nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams, iki 2022 m. lapkričio 19 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Iš skundo motyvų bei pareiškėjų teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai, neprieštarauja dėl jų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau siekia, kad nebūtų ribojama jų judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Institucija savo nesutikimą su tokiu pareiškėjų reikalavimu motyvuoja tuo, jog užsieniečiai 2022 m. gegužės 2 d. bandė savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, bet buvo sugauti jiems nespėjus palikti šalies, todėl patenkinus užsieniečių skundą, jie gali vėl mėginti pasislėpti nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama, jog taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022). Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad užsieniečiai 2022 m. gegužės 2 d. buvo savavališkai pasišalinę iš apgyvendinimo vietos – šios aplinkybės neginčijo ir patys pareiškėjai. Tačiau vertinant paminėtą aplinkybę atsižvelgtina į tai, kad užsieniečiai taip pasielgė vieną kartą per beveik vienerius metus nuo neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką, be to, jie tą pačią dieną buvo sugrąžinti į apgyvendinimo vietą. Iki paminėto pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos, kitų apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių ar teisės aktų pažeidimų pareiškėjai nebuvo padarę. Teismo vertinimu, institucijos akcentuojama aplinkybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimo užsieniečiai gali mėginti pasislėpti nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pati savaime nesudaro pagrindo užsieniečiams, kuriems judėjimo laisvė ribojama jau beveik metus laiko, ir toliau riboti judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl paminėto institucijos motyvo taip pat pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu nustatytas užsieniečių apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat neužketa kelio užsieniečių mėginimams pasislėpti siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, be to, net ir netaikant judėjimo laisvės apribojimo, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje ir toliau bus kontroliuojamas atsakingų pareigūnų, įskaitant pasieniečius. Sprendžiant dėl tolesnio užsieniečių judėjimo laisvės varžymo tikslingumo svarbu ir tai, jog Institucijos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo net apytiksliai įvardinti, kiek užsieniečiams reikės laukti, kol bus įvykdytas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl tolesnis pareiškėjų judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, ir neatitiktų pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko geriausių interesų.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad A. S. S. S., Z. K. J. bei jų nepilnamečio vaiko M. A. K. K. taikyto apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre būtinybė nėra išnykusi, tačiau yra pagrindas netaikyti užsieniečiams judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ribojimo. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, A. S. S. S., Z. K. J. skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamu sprendimu užsieniečiams paskirta priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne pakeistina, kaip to prašo skundu pareiškėjai, o panaikintina, ir vietoj jos A. S. S. S., Z. K. J., bei jų nepilnamečiam vaikui M. A. K. K. paskirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 140¹⁹ straipsniu,

nusprendžia:

Irako Respublikos piliečių A. S. S. S., Z. K. J. skundą tenkinti iš dalies.

Irako Respublikos piliečiams A. S. S. S., Z. K. J. bei jų nepilnamečiam vaikui M. A. K. K. 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. MD-685 paskirtą apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre (duomenys neskelbtini) Jonavos r. sav., nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinti ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam priskirtoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus išspręstas užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė