Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, LR piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini) Dovilų mstl., Klaipėdos rajonas, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo , nedirbančiam, teistam 2008-12-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. l d., 15 MGL (1950 LT) bauda, baudą sumokėjęs; 2009-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284str. l d. Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 284 str. l d., laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d. 2 d. 5 d., l p., paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas l metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmę vykdančios institucijos sutikimo, per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, teistumas išnykęs, įtariamam pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ,

Aprašomoji dalis

nustato:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. D. nurodyta, kad M. D., 2012-04-09 apie 08.20 val.. viešoje vietoje, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent prie Taikos pr. 4A namo, Klaipėdos mieste šlapinosi, dėl ko Š. B. perspėjo apie jo netinkamą elgesį, tačiau jis toliau savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: pasivijo S. B. ir apkabino jo galvą savo kaire ranka bei spaudė prie savęs, o dešinėje rankoje turimu akmeniu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą taip Š. B. padarydamas paviršinę muštinę žaizdelę su aplinkinių audinių patinimu kaktos kairiojo gumburo projekcijoje, poodines kraujosruvas kairiojo dilbio vidurinio bei apatinio trečdalių išoriniame paviršiuje, odos įtrūkimą kairės ausies lezgelio tvirtinimosi vietoje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais M. D. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką. Pareiškime yra nurodyta, kad šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. l d.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis Š. B. reiškia 10000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 29).

Tesimui pateiktoje byloje M. D. padaryta veika įrodinėjama nukentėjusiojo Š. B., liudytojo A. G. parodymais, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą.

Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad M. D., Klaipėdos r., Gargždų PSPC psichikos sveikatos centre gydosi nuo 2007 m. gegužės mėn. Diagnozė": Manija be psichozės simptomų. Duomenų apie priklausomybės liga neturi (b.l. 52).

VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo pažymoje nurodyta, kad M. D. Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filiale gydėsi nuo 2007-05-06 iki 2007-05-15 su diagnoze: Manija be psichozės simptomų (b.l. 59).

2012-08-21 Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrė ekspertė L. Š. nurodė, kad M. D. dėl jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo, galinčio įtakoti jo sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, jam reikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 63).

2012-10-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-279/2012 nurodyta, kad įtariamasis M. D., jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, buvo lėtinio psichikos sutrikimo (bipolinio afektinio sutrikimo) paūmėjimo- manijos būsenoje, dėl ko jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę, tačiau veiksmų valdymas esant neadekvačiam afektui, kritikos savo poelgiams nebuvimui, sutrikusio socialinių normų jutimo, sutrikusios impulsų kontrolės buvo apsunkintas. Šiuo metu M. D. nustatyta diagnozė: bipoliais afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų. Kadangi įtariamojo M. D. psichikos būklė nėra stabili, jo sugebėjimas suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai (b.l. 71-73).

Teismo psichiatras ekspertas paaiškino, kad dėl šiuo metu M. D. reikia taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę, tačiau jį skirti atlikti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Kaip matyti iš paskutinio bendravimo su M. D., jam sveikata pagerėjo, gydytoja jį gydanti, matomai atitaikė vaistus, į visas situacijas jis šiuo metu reaguoja adekvačiai, todėl jam ir toliau taikytinas gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

Įtariamasis M. D. dėl pareikšto įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., kaltę pripažino, tik parodė, kad vyriškiui trenkė ne akmeniu, o kumščiu (b.l. 39).

Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad M. D., būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Kaip matyti, M. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo (biopolinio afektinio sutrikimo) paūmėjimo – manijos būsenoje, dėl ko jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę, tačiau veiksmų valdymas, esant neadekvačiam afektui, kritikos savo poelgiams nebuvimui, sutrikusio socialinių normų jutimo, sutrikusios impulsų kontrolės buvo apsunkintas. Dėl to jam skirtina priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – ambulatorinis gydymas.

Jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytus M. D. charakterizuojančius duomenis, ekspertizės išvadą, bei eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės patikimumu ir skirti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, nei siūloma ekspertizės išvadoje.

Byloje yra pareikštas Š. B. 10 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tačiau, pažymėtina, jog teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Šio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti atsakomybę už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą, nurodo, kad fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Taigi, tuo atveju, kai asmeniui žala padaroma nebaudžiamais veiksmais, žalos išsprendimo klausimas baudžiamojo proceso metu netiriamas. Atsižvelgiant į tai, Š. B. ieškinys paiktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1, 2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos BPK 401, 403, 404 straipsniais,

nutarė:

M. D. pripažinti ribotai pakaltinamu dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamąją bylą nutraukti.

M. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Š. B. ieškinį dėl 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant nutartį priėmusiam teismui.