- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- 1-2499-725/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44344-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- L. A.
- Nukentėjusysis
- G. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. A. 2024 m. lapkričio 11 d., apie 18.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpoje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą G. Z. atžvilgiu, o būtent: tyčia nukentėjusiajam G. Z. savo abejų rankų delnais ir pirštais suėmė už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam G. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo srityje.
Tokiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis L. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo lapkričio 11 d. vakaras. Nuėjo pas G. Z. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto nenorėjo, atėjo pasikalbėti, kad automobilis trukdo įvažiuoti ar išvažiuoti iš kiemo. Pabeldė į duris ir išgirdo necenzūrinius žodžius savo atžvilgiu. Sakė G. Z. nusiraminti. Nukentėjusysis jį sugriebė už striukės priekio ir įtempė į vidų. Tada atbėgo kaimyno brolis ir kažkuris šaukė tempti jį į vidų. Tempė į vidų už rankų, bet kaltinamasis išsilaisvino ir išėjo į lauką. Kažkuris sušuko griauti jį ant žemės ir kaltinamasis buvo parverstas. Tada sušuko kaimynė N. ir taip viskas baigėsi. Pirminiuose parodymuose buvo, kad sugriebęs kaltinamasis ėjo į vidų, antriniuose, kad vertė už kaklo, tai nesutapimas ir taip nebuvo. Automobiliai stovėjo vienas priešais kitą ir kai per akistatą minėjo, kad atsirėmė į brolio automobilio galą, bet brolio automobilio galas stovėjo prie kaimynės durų. Prieš pabeldimą į duris su kaimyne kalbėjo, kas taip pastatė automobilį. Kalbėjo apie nukentėjusiojo brolio automobilį. Išsilaisvinant galėjo nukentėjusiajam perbraukti ranka per kaklą, bet specialiai to nedarė Galėjo atsistumti kažkaip.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis L. A. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jo kaltė įrodyta surinktų įrodymų visuma.
Nukentėjusysis G. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. lapkričio 11 d. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaltinamasis L. A.. Jis norėjo konfliktuoti. Jis kėlė balsą, reiškė nepasitenkinimą dėl automobilio pastatymo – jo nuomone, automobilis buvo netinkamai pastatytas. Jis stato automobilį prie savo namo durų, prie virtuvės lango. Kaimynė taip pat taip statosi. Jis pasakė kaltinamajam, kad jeigu nori konfliktuoti, tegul eina namo. Jam nepatiko tai ir kaltinamasis pavartojo smurtą – čiupo jį už kaklo, atsirado žymės. Tuo metu jis buvo pasirėmęs į staktą įstrižai pečiu ir virto atbulomis į kitą šoną, ant kairės rankos, atsirėmė į spintelę. Kaltinamasis kelias sekundes laikė jį už kaklo. Tada atbėgo nukentėjusiojo brolis, bandė kaltinamąjį sulaikyti, bet jis muistėsi, bandė trenkti, o kai nusiramino, jį paleido. Tada kaimynė N. šūktelėjo. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nueidamas spyrė į duris.
Liudytojas A. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo 2024 m., buvo atvykęs pas brolį G. Z. išgerti arbatos. Jiems besėdint į duris paskambino kaltinamasis, jis buvo nepatenkintas dėl automobilių statymo, paskui pradėjo kalbėti apie konteinerius, kurie palikti ne vietoje. Jis buvo virtuvėje ir girdėjo, kad pokalbis buvo ramus. Tada išgirdo kažkokį trenksmą, išbėgo greitai iš virtuvės ir pamatė, kad kaltinamasis laiko brolį suėmęs už kaklo rankomis. Kai atbėgo, kaltinamasis brolį paleido. Tuomet bandė kaimyną tempti lauk iš namų. Bandė laikyti jo rankas, kadangi jis mosikavosi jomis, bandė trenkti. Viskas baigėsi lauke prie mašinos, kai suriko kaimynė. Ant brolio kaklo buvo nubrozdinimai nuo rankų, jis viską nufotografavo prieš atvykstant pareigūnams.
Liudytoja A. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis vyko 2024 m. rudenį. Tą dieną su dukra grįžo po darbų, dukra nuėjo į namus, o ji nešėsi daiktus. Tuomet būdama kieme pamatė, kad G. Z. užstatęs automobilį. G. Z. automobilį buvo pasistatęs prie durų, o ji automobilį pasistatė prie tvoros, kad netrukdytų išvažiuoti. Kaip tik tuo metu L. A. išėjo iš namų ir ji jo klausė, ar jis išvažiuos. Jis kažką atsakė, kad išvažiuos, bet tiksliai neatsimena. Ji pasakė, kad G. Z. nenormaliai pasistatė automobilį. Paskui L. A. nuėjo pasikalbėti pas G. Z. ir visas tas konfliktas įvyko. Negirdėjo, ką jie kalbėjosi, kadangi nešėsi daiktus. L. A. su G. Z. kalbėjosi tarpduryje. Jie kalbėjosi apie tai, kad buvo užstatytas automobilis. Jie tikrai nesikalbėjo draugiškai, agresyvaus pokalbio nebuvo, balsai nebuvo labai pakelti. Nematė, kaip baigėsi pokalbis. Vėliau pamatė kaip įvyko apsistumdymas ir kaip jie prie automobilių stumdėsi. Bandė juos išskirti, kad ramintųsi, kadangi G. Z. buvo su savo broliu, o L. A. buvo vienas. Kai į lauką išėjo kaimynė K., kuri yra L. A. draugė, ji išėjo namo ir kas vyko toliau nematė. Kas galėjo įvykti prieš susistumdymą, nematė. Neįvardintų to kaip mušimosi, įvardintų tai kaip tampymąsi. Į veidą smūgių ar kažkur kitur nematė. Matė, kad ir G. Z. brolis stumdė L. A., ten buvo toks chaosas. G. Z. po įvykio ant L. A. sakė, kad atėjo „naglai“ į namus aiškintis, kas jis čia toks ir panašiai, bet nesakė, kad jam kažką L. A. padarė. Negirdėjo frazių, kad kažkas sakytų „tempk jį į vidų“ ar „griauk ant žemės“.
Liudytoja K. Č., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad apie pietus išvažinėjo iš namų, tačiau su L. A. išvažinėjo skirtingomis mašinomis. L. A. išvažinėjo pirmas. Pamatė, kad L. A. sustojo prie kaimyno, kadangi G. Z. kelias dienas statė automobilį taip, kad buvo nepatogu išvažinėti iš kiemo. Ji L. A. buvo pasiskundusi, kad jai nepatogu išvažiuoti, kad kai pamatys kaimyną, jam pasakytų, jog statytų automobilį kitaip, bet pokalbis turėjo vykti draugiškai, norėjo pasikalbėti kaip kaimynas su kaimynu. Ji pamatė, kad L. A. sustojo prie G. Z., kadangi jis kaip tik įvažinėjo. L. A. yra mandagus žmogus, su visais bendrauja mandagiai ir jis atidarė langą, sakė „sveikas, gal gali normaliai pastatyti automobilį, kadangi jis trukdo mums išvažiuoti“. Tuomet kaimynas pradėjo jį vadinti „balvonu“, sakė „pisk nahui iš to kiemo su savo mašinomis, neaiškink, kiaušini, balvone“. L. A. labai ramiai, išpūtęs akis, atsisuko į ją, uždarė langą ir jie išvažiavo. Paskui vakare grįžus namo, ji su dukra paprašė, kad L. A. nueitų ir paprašytų pas kaimyną, kad patrauktų automobilį. L. A. išėjo, ji šiek tiek paliko atviras duris, kad pasiklausyti pokalbio. Tačiau dabar neatsimena, ar girdėjo juos ar tik vėliau išgirdo kaimynę, kuri rėkė „baikit, ką čia darote“. Ji išėjusi į kiemą pamatė, kad už automobilio stovi L. A., o kažkuris vienas iš jų užšokęs ant jo pečių, kuris tiksliai, pasakyti negali, kadangi broliai yra dvyniai ir yra labai panašūs. Tai vienas iš jų buvo užšokęs ant L. A. pečių, apsikabinęs kojomis jį, o kitas paėmęs už krūtinės ir rėkė, kad „versk tu jį, tempiam į vidų“. Ji ir jos dukra labai išsigando ir ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Tuomet jie jį paleido ir L. A. buvo lyg išsigandęs, stovėjo atsirėmęs į automobilį, žiūrėjo į juos. Ji pasikvietė L. A. ir jis grįžo namo. L. A. iš streso drebėjo, buvo apdraskytas kaklas ir ranka. Tuomet atvyko policija ir greitoji, kas sukėlė jai didelį šoką, kadangi užpultas buvo L. A.. L. A. nebuvo sužalotas taip, kad kviesti policiją ar greitąją. Ji mano, kad tai yra noras pasipelnyti, kadangi jie patys užpuolė, patys koliojosi ir dar kviečią pagalbą. Kaimynė buvo pačiam galiniame kotedže, jos vardas A. Kai ji sušuko, liudytoja išbėgo, o ji, kaip suprato, tuo metu grįžo į namus iš automobilio. A. nuo jų buvo maždaug per 3 metrų atstumą, ji tiksliai nematė ką ji darė toliau, kadangi žiūrėjo į juos, kadangi L. A. bandė vilkti į vidų ir ji tuomet pradėjo rėkti. L. A. lyg minėjo, kad jį buvo įtempęs kaimynas į namus, bet tiksliai neatsimena. Su L. A. apie įvykį kalbėjo tik tą dieną, vėliau apie tai nesikalbėjo.
Liudytojas R. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad įvyko konfliktas dėl stovinčio automobilio. Pranešėjas nurodė, kad buvo sugriebtas už kaklo, smaugiamas ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuvykus į įvykio vietą jokio konflikto nebuvo. Pabendravus su pareiškėju, jis norėjo rašyti pareiškimą ir buvo atlikti visi kiti proceso veiksmai. Pranešėjas nurodė, kad viską galėjo matyti jo brolis, bet tuo metu brolio neapklausė. Viskas prasidėjo tarpduryje pas pranešėją ir šiek tiek persikėlė į vidų. Su įtariamuoju bendravo, tiksliai neatsimena, ką jis sakė. Pranešėjas nebuvo labai susijaudinęs, jam nebuvo padaryti rimti sužalojimai. Medikai pranešėjo neišsivežė, gali būti, kad medikus iškvietė. Pranešėjas neatrodė, kad būtų patyręs didelį šoką, stresą, gal buvo šiek tiek susijaudinęs, bet nebuvo didelėje streso būsenoje. Pranešėjas buvo blaivus. Pradėjo ikiteisminį tyrimą, kadangi asmuo nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, todėl neturėjo pagrindo juo netikėti.
Liudytoja R. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), bet pačio įvykio neatsimena. Pranešėjas konfliktavo su kaimynu ir konfliktas perėjo iš namų į kiemą. Atsimena, kad pranešėjas rodė kažkurią kaklo pusę, kad kažkas buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėja. Ji 2024 m. lapkričio 11 d. dirbo ekipaže K1732, su ja kartu dirbo vyresnysis tyrėjas R. P.. Vakare, apie 18.40 val. per radijo stotį iš budėtojų dalies gavo pranešimą dėl smurto, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko senai, visų įvykio detalių jau neprisimena. Pamena tai, jog nukentėjęs vyras paaiškino, jog jo kaimynės draugas, kurio jis nepažįsta, atėjo pas jį į namus ir reiškė pretenzijas dėl jo automobilio, po to griebė jam už kaklo ir jį smaugė. Prisimena, kad dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą ir šį vyrą apklausė tarnybiniame automobilyje. Prisimena, jog jai pildant dokumentinę medžiagą, vyras pasakė, jog jam skauda kaklą ir dėl to jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš pradžių nukentėjęs asmuo, kiek prisimena, dėl įvykio buvo susijaudinęs, vėliau kiek aprimo, tačiau elgėsi adekvačiai, daugiau kažkokių jo elgesio emocinių ypatumų neprisimena, asmens sužalojimų neprisimena, kadangi po įvykio praėjo daug laiko. Prisimena, jog kolega fotografavo įvykio vietą ir bendravo su kitais įvykio dalyviais, daugiau įvykio detalių neprisimena ir nurodyti negaliau. Įvykio metu filmavo kūno kamera, vaizdo įraše užfiksuotos įvykio detalės ir bendravimas su nukentėjusiuoju. Prisimena, kad asmuo teigė, jog yra policijos pareigūnas, dirba Vilniaus mieste, tačiau ji jo nepažįsta, įvykio metu jį matė pirmą kartą (1 t., b. l. 154–157).
Po parodymų pagarsinimo liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau. Neatsimena, kaip jautėsi nukentėjusysis, bet gali būti, jog buvo susijaudinęs.
Ekspertas Žydrūnas Mėgelaitis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad specialisto išvada daryta dėl tų pačių sužalojimų, iš nuotraukų (2 t., b. l. 154–157, 160–164) matyti, kad sužalojimai yra tokie pat. Kaklo kairėje pusėje matosi nedidelis nubrozdinimas, ties gerklomis irgi toks pats nubrozdinimas ir toks pats nubrozdinimas yra kairėje pusėje. Tokie puslankio formos sužalojimai gali būti padaryti plaštakomis. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti smaugimo metu, kai plaštaka iš priekio suimamas kaklas. Yra trys nubrozdinimai, todėl galėjo būti padaryti trys trauminiai poveikiai ir jie gali likti nuo trijų pirštų, kadangi ne visi pirštai padaro sužalojimus. Negali apsakyti, ar abejomis rankomis buvo padaryti sužalojimai. Sužalojimai gali atsirasti per vieną kartą, suspaudus kaklą. Šie sužalojimai nebūdingi kumščių ar griuvimo sužalojimams, net jeigu ir atsitrenkiama į kažkokį kitą daiktą. Šie sužalojimai yra puslankio formos, jie dažniausiai padaromi nagais ir gali atsirasti smaugiant. Eksperto išvadą tvirtina.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjos R. K. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44344-24, matyti, kad 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose, koridoriuje, L. A. atėjęs pas G. Z. į namus, žodinio konflikto metu savo abejomis rankomis griebė G. Z. už kaklo, tokiais savo veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą bei matomus sužalojimus ant kaklo. Konfliktui persikėlus į lauką, kur buvo pašaliniai asmenys, t. y. A. G., pastaroji labai išsigando, pradėjo šaukti, reikšti pasipiktinimą ir nepasitenkinimą, tokiu būdu siekdama kuo greičiau nutraukti veiką. L. A. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. G. Z. po medikų apžiūros paleistas namo (1 t., b. l. 1–5).
Iš 2024 m. lapkričio 11 d. protokolo-pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. lapkričio 11 d. apie 18.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose, koridoriuje, G. Z. nepažįstamas vyras, atėjęs pas jį į namus, žodinio konflikto metu savo abejomis rankomis griebė jam už kaklo, tokiais savo veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą bei matomus sužalojimus ant kaklo. Konfliktui persikėlus į lauką, kur buvo pašaliniai asmenys, pastarieji pradėjo šaukti, reikšti pasipiktinimą ir nepasitenkinimą, tokiu būdu siekdami kuo greičiau nutraukti veiką. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.
2024 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta bei fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32–34, 35–38).
2024 m lapkričio 11 d. registruotas įvykis, ROIK 0124000702472, įvykio data ir laikas 2024 m. lapkričio 11 d., 18 val. 37 min., vietos adresas - (duomenys neskelbtini). Aplinkybės - prieš 1 min. kaimynas iškoliojo pranešėją dėl automobilio, o tada atėjo į namus minėtu adresu ir čiupo už kaklo. Pranešėjas greitosios medicinos pagalbos atsisakė, kaimynas išėjo namo. Pranešėjas policijos laukia vietoje (1 t., b. l. 39–41).
2025 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro skambučio perklausa, skambinantysis asmuo - G. Z., kuris nurodo, kad kaimynas, jam būnant namuose, čiupo jį už kaklo (1 t., b. l. 43–45).
2025 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolais užfiksuota, kad buvo atlikta policijos pareigūnų R. P. ir R. K. kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kuriuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, aiškinasi įvykio aplinkybes, bendrauja su G. Z., L. A. ir A. G. bei atlieka procesinius veiksmus (1 t., b. l. 46–52, 53–57).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2394/2024(02) matyti, kad <...> G. Z. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagai, paveikus kaklo sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikiu pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. lapkričio 11 d. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, nebūdingi suduodant smūgius kumščiais ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 61–62).
Iš 2024 m. gruodžio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelės matyti, kad atpažįstantysis G. Z., iš jam pateiktų šešių fotonuotraukų, atpažįsta vyrą nuotraukoje Nr. 4. Vyrą atpažįsta iš jo veido bruožų, t. y. plaukų linijos, barzdos, veido formos, kaktos, akių, nosies. Vyras pateiktas nuotraukoje Nr. 4, 2024 m. lapkričio 11 d., apie 18.30 val., jo buto koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė skausmą. <...> G. Z. pirštu parodo į nuotrauką Nr. 4, kurioje matomas L. A. (1 t., b. l. 88–90, 91–93).
Iš 2024 m. lapkričio 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelės matyti, kad atpažįstantysis A. Z., iš jam pateiktų šešių fotonuotraukų, atpažįsta vyrą pateiktoje nuotraukoje Nr. 5. Vyrą atpažįsta iš jo veido bruožų, t. y. plaukų linijos, barzdos, veido formos, akių. Vyriškis pateiktas nuotraukoje Nr. 5, 2023 m. lapkričio 11 d., apie 18.30 val., jo brolio G. Z. buto koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), suėmė rankomis G. Z. už kaklo, o vėliau kieme jie su broliu jį sustabdė, suimdami jį už rankų, siekdami išvengti jo smūgių rankomis. A. Z. pirštu parodo į nuotrauką Nr. 5, kurioje matomas L. A. (1 t., b. l. 117–121, 122–124).
Iš 2024 m. gruodžio 23 d. parodymų vietoje patikrinimo protokolo ir fotolentelės matyti, jog užfiksuoti G. Z. parodymai įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuris parodo vietą, kurioje jį smaugė L. A., buto vidų, kiemo teritoriją bei nurodytos kitos įvykio detalės (1 t., b. l. 94–98, 99–108).
2025 m. balandžio 24 m. akistatos protokole užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo G. Z. ir įtariamojo L. A.. Akistatos metu prieštaravimai tarp G. Z. ir L. A. parodymų nepašalinti (2 t., b. l. 58–63).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis L. A. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nukentėjusiojo G. Z. jis nesmaugė. Tai nukentėjusysis jį sugriebė už striukės priekio ir įtempė į vidų. Tada atbėgo kaimyno brolis ir kažkuris šaukė tempti jį į vidų. Tempė į vidų už rankų, bet kaltinamasis išsilaisvino ir išėjo į lauką. Kažkuris sušuko griauti jį ant žemės ir kaltinamasis buvo parverstas. Tada sušuko kaimynė N. ir taip viskas baigėsi.
Tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas L. A. nežymiai sutrikdžius G. Z. sveikatą ir sukėlus jam fizinį skausmą, pasitvirtino.
Kaltinamojo L. A. kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo G. Z. parodymais. Nukentėjusysis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. lapkričio 11 d. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaltinamasis L. A.. Jis norėjo konfliktuoti – kėlė balsą, reiškė nepasitenkinimą dėl tariamai netinkamo automobilio pastatymo. Jis pasakė kaltinamajam, kad jeigu nori konfliktuoti, tegul eina namo. Kaltinamajam tai nepatiko ir jis pavartojo smurtą – čiupo nukentėjusiajam už kaklo, atsirado žymės.
Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina tiesioginio įvykio liudytojo A. Z. parodymai. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būnant pas brolį, į duris paskambino kaltinamasis, jis buvo nepatenkintas dėl automobilių statymo, paskui pradėjo kalbėti apie konteinerius, kurie palikti ne vietoje. Liudytojas buvo virtuvėje ir girdėjo, kad pokalbis buvo ramus. Tada išgirdo kažkokį trenksmą, išbėgo greitai iš virtuvės ir pamatė, kad kaltinamasis laiko brolį suėmęs už kaklo rankomis. Kai liudytojas atbėgo, kaltinamasis brolį paleido.
Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad L. A. nuėjo pasikalbėti pas G. Z. dėl automobilių statymo. Negirdėjo, ką jie kalbėjosi, kadangi nešiojosi iš automobilio į namus daiktus. Matė, kad L. A. su G. Z. kalbėjosi tarpduryje, girdėjo, kad jie tikrai nesikalbėjo draugiškai, tačiau agresyvaus pokalbio nebuvo, balsai nebuvo labai pakelti. Liudytoja nematė, kaip baigėsi pokalbis, tik vėliau pamatė kaip G. Z. su savo broliu ir L. A. prie automobilių stumdėsi. Bandė juos išskirti, sakė, kad jie ramintųsi. Kai į lauką išėjo kaimynė K., kuri yra L. A. draugė, liudytoja išėjo namo ir kas vyko toliau, nematė. Vyrų stumdymąsi labiau įvardintų kaip tampymąsi, suduodamų smūgių nematė.
Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo, liudytojų A. Z. ir A. G. parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, jie vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus papildo, taip pat papildo ir kitus byloje esančius įrodymus, kas sudaro vieningą įrodymų grandinę, todėl teismas minėtų asmenų parodymais neturi pagrindo netikėti ir nesiremti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apie įvykį pasakojo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams R. P. ir R. K., Bendrojo pagalbos centro operatorei ir visus kartus nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Teismas kritiškai vertina liudytojos K. Č. parodymus ir jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kadangi K. Č. yra kaltinamojo draugė, tad suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus. Be to, ši liudytoja pačio įvykio nematė, matė jau tolimesnę įvykio eigą jos draugui ir kaimynui su broliu būnant lauke prie automobilių. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji išėjusi į kiemą pamatė, kad už automobilio stovi L. A., o kažkuris vienas iš brolių buvo užšokęs ant jo pečių, apsikabinęs jį kojomis, o kitas paėmęs už krūtinės rėkė, kad L. A. nuverstų, temptų į vidų. Tačiau šiuos liudytojos K. Č. parodymus, be nukentėjusiojo ir liudytojo A. Z. parodymų, taip pat paneigia ir liudytojos A. G. parodymai, kuri matė, kaip G. Z., jo brolis ir L. A. prie automobilių tampėsi, stumdėsi, bet nesimušė, juos sudrausmino, ir pasitraukė iš konflikto vietos, kai atėjo L. A. draugė K. Tuo tarpu liudytoja K. Č., nors paties įvykio (aiškinimosi dėl mašinų statymo, kurio metu prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas smurtas) nematė, tačiau tolimesnę įvykio eigą aiškina, nurodydama skirtingas aplinkybes, nei matė nesuinteresuota liudytoja A. G., taip liudytoja K. Č. bandydama pateisinti kaltinamojo veiksmus bei pateikti nukentėjusįjį ir jo brolį kaip agresyvius asmenis. Taip pat šiame kontekste teismas pažymi, jog kaltinamojo nurodytos įvykio versijos nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, neįtikinama ir niekuo neparemta kaltinamojo versija, jog atėjus pas nukentėjusįjį pasikalbėti, šis bandė įsitempti jį į namus ir sumušti, dėl ko kaltinamasis gindamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaip byloje nustatyta, nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, kažkokių kitokių nesutarimų su kaltinamuoju nėra turėjęs, kitų duomenų, kad nukentėjusysis, būdamas blaivus, veiksnus, aiškiai suvokiantis situaciją asmuo, iš karto pultų mušti atėjusį pasiaiškinti dėl mašinų statymo kaimyną nėra.
Kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padaryti sužalojimai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2394/2024(02), kurioje nurodoma, kad G. Z. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti pirštų nagai, paveikus kaklo sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikiu pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. lapkričio 11 d. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, nebūdingi suduodant smūgius kumščiais ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Taip pat ekspertas Žydrūnas Mėgelaitis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaklo kairėje pusėje matosi nedidelis nubrozdinimas, ties gerklomis irgi toks pats nubrozdinimas ir toks pats nubrozdinimas yra kairėje pusėje. Tokie puslankio formos sužalojimai gali būti padaryti plaštakomis. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti smaugimo metu, kai plaštaka iš priekio suimamas kaklas.
Baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad nukentėjusiajam išties buvo padaryti sužalojimai – ant kaklo matosi paraudimas. Nuotraukos užfiksuotos 2024 m. lapkričio 11 d., 18.38 val., t. y. netrukus po įvykio (įvykio laikas apie 18.30 val., nukentėjusysis Bendrajam pagalbos centrui skambino 18.34 val.) (2 t., b. l. 160–164).
Atsižvelgus į tai, kad L. A. sukėlė nukentėjusiajam G. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, jo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog L. A. 2024 m. lapkričio 11 d., apie 18.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpoje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą G. Z. atžvilgiu, o būtent: tyčia nukentėjusiajam G. Z. savo abejų rankų delnais ir pirštais suėmė už kaklo ir jį spaudė, tokiais veiksmais smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam G. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo srityje. Tokiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
L. A.
atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
L. A. laikomas neteistu (2 t., b. l. 10–14), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 20), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 26), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 42–45), dirba (2 t., b. l. 7).
Aptarti duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis L. A. nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, teismas sprendžia, jog L. A. skirtina viena iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 42, 2 t., b. l. 166) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
L. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.