Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 271 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2003 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 375 Lt dydžio bauda;

3) 2004 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 4 mėnesiais viešųjų darbų;

4) 2007 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto;

5) 2007 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto;

6) 2008 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto;

7) 2009 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 35 paros arešto;

8) 2010 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto;

9) 2011 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 38 paros arešto;

10) 2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. – 6 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme;

11) 2012 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto;

12) 2014 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

13) 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2017 m. kovo 10 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę;

14) 2019 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

15) 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirt 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. S. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti: o būtent, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tyrimo metu nesustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 2 d. neteisėtai, be tikslo platinti, savo reikmėms įgijo tualetinio popieriaus skiautę su joje esančia augalinės kilmės medžiaga – tabaku, impregnuotu nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4F-MDMB-BINACA, kurio grynasis kiekis yra 0,0001 g., kurį neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) iki kol 2022 m vasario 2 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini) pareigūnai neplaninės kratos metu augalinės kilmės medžiagą – tabaką, impregnuotą nedideliu kiekiu psichotropine medžiagos – sintetiniu kanabinoidu 4F-MDMB-BINACA, kurios grynasis kiekis 0,0001 g, surado ir paėmė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. S. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), eidamas iš valgyklos į šeštą lokalinį sektorių 14 būrį, kažkurioje tai vietoje atsitiktinai rado tualetinio popieriaus suktinuką. Jį pasiėmė su savimi, grįžęs į gyvenamąją patalpą išsivyniojo ir pamatė, kad tabakas. Parūkęs ir pajautęs poveikį, suprato, kad tai narkotinė medžiaga. Nesurūkytą dalį suktinio pasiliko savo gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) spintelėje, kur pareigūnai darydami patikrinimą šią medžiagą surado. Ilgą laiką buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl iš poveikio suprato, kad tai ne tik tabakas. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Balandžio 24 d. bus paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, grįžęs žada ieškoti būdų nevartoti narkotinių medžiagų, susirasti legalų pragyvenimo šaltinį ir siekti nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. S. paaiškinimų, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2022-02-02 jis kartu su R. M., R. V. atliko neplaninę kratą nuteistųjų (duomenys neskelbtini). Kratos metu R. V., tikrindamas nuteistojo P. S. miegamą vietą, jo spintelėje tarp daiktų surado ir paėmė paketėlį su neaiškios kilmės augaline medžiaga. Apie radinį informavo nuteistąjį ir specialistą R. M. Jie atliko kratą mūvėdami vienkartines pirštines. Jis asmeniškai nuteistojo neklausė, kas tai per augalinės kilmės medžiaga ir iš kur jis ją gavo (b. l. 16 - 18).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022-02-02 apie 9.20 val. jis kartu su (duomenys neskelbtini) pareigūnais R. M. ir E. B. atliko neplaninę kratą (duomenys neskelbtini), kur kratos metu tikrino spintelę (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sudėti nuteistojo P. S. asmeniniai daiktai, dokumentai, gydytojo skirti receptai ir vaistai, ant lentynos buvo pakuotė vaistų „D.“. Atidaręs vaistų „D.“ pakuotę, joje rado dvi juosteles vaistų. Tarp pačių vaistų buvo įspaustas nedidelis popierinis lankstinukas. Išėmęs minėtą popieriaus lankstinuką, jo viduje rado ir paėmė neaiškios kilmės augalinę medžiagą. Kratą atliko mūvėdamas vienkartines pirštines. Įtarus, kad paketėlyje esanti augalinės kilmės medžiaga galimai gali būti narkotinė ar psichotropinė medžiaga, buvo iškviesti kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kuriems perdavė minėtą paketėlį (b. l. 21 - 24).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022-02-02 apie 8.55 val. buvo vykdoma neplaninė krata (duomenys neskelbtini). Kratos metu (duomenys neskelbtini) R. V. žodžiu pranešė, kad 14 būrio nuteistojo P. S. asmenių daiktų spintelėje, medikamentų pakuotėje surado ir paėmė neaiškios kilmės augalinę medžiagą (b. l. 27 - 29).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. N. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2022-02-02 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo gautas Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2022-02-02 protokolas reg. Nr. 7.31- 1/823, kuriame nurodyta, kad 2022-02-02 nuo 8.55 val. iki 9.55 val. nuteistųjų (duomenys neskelbtini) buvo atlikta neplaninė krata. Kratos metu asmeninių daiktų spintelėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi nuteistojo P. S. asmeniniai daiktai, dokumentai bei paskirti gydytojo vaistai su receptais, vaistų pakuotėje „D.“ su vaistais, tarp vaistų rasta ir paimta sulankstyta tualetinio popieriaus skiautė, kurio viduje buvo neaiškios augalinės kilmės medžiaga. Įtariama, kad augalinės kilmės medžiagoje gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos (b. l. 5 – 8).

Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus 2022-02-02 protokole Nr. 7.31-1/823 užfiksuota, jog 2022-02-02 nuo 8.55 val. iki 9.55 val. (duomenys neskelbtini) atlikta neplaninė krata. Kratos metu asmeninių daiktų spintelėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi nuteistojo P. S. asmeniniai daiktai, buvo rasta tualetinio popieriaus skiautė, kurią išvyniojus, buvo rasta neaiškios kilmės augalinės kilmės medžiaga, apie 0,5 g. Įtariama, kad rasta neaiškios kilmės augalinė medžiaga gali būti supurkšta narkotine ar psichotropine medžiaga (b. l. 12).

Iš Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus 2022-02-02 kratos protokolo Nr. 7.31-1/821 matyti, kad 2022-02-02 apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini) atlikta neplaninė krata. Kratos metu asmeninių daiktų spintelėje (duomenys neskelbtini), kurioje buvo laikomi nuteistojo P. S. asmeniniai daiktai, buvo rasta tualetinio popieriaus skiautė, kurią išvyniojus, buvo rasta neaiškios kilmės augalinės kilmės medžiaga, apie 0,5 g. (b. l. 13).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-297 (22) nurodyta, jog tirti pateikta augalinė medžiaga yra tabakas su sintetinio kanabinoido 4F–MDMB–BINACA priemaišomis. Sintetinis kanabinoidas 4F–MDMB–BINACA yra psichotropinė medžiaga, priskiriama sintetinių kanabinoidų darinių grupei, įrašytai į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą. Tyrimui pateikto tabako masė yra 0,3772 g, jame esančios grynos psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 4F–MDMB–BINACA kiekis yra 0,0001 g (b. l. 33 – 34).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 259 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis P. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – sintetiniu kanabinoidu 4F–MDMB–BINACA, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. tyrimo nenustatytu laiku pataisos namų teritorijoje suradęs tualetinio popieriaus skiautę su joje esančiu augalinės kilmės tabaku, impregnuotu psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu, dalį impregnuoto tabako surūkė, o likusiąją dalį šio tabako, kuriame atlikus ekspertizę buvo rasta 0,0001 g sintetinio kanabinoido 4F–MDMB–BINACA, laikė savo gyvenamosios patalpos asmeninių daiktų spintelėje iki 2022 m. vasario 2 d., kuomet pareigūnai šią psichotropinę medžiagą surado. Kaltinamojo P. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina jo paties paaiškinimai, liudytojais byloje apklaustų Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų parodymai, proceso veiksmų protokolai, ekspertės išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus sintetiniai kanabinoidai yra įtraukti į Narkotinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I sąrašą, taigi, jie yra psichotropinė medžiaga. Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (89 punktas) nurodyta, kad nedidelis sintetinių kanabinoidų kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g, todėl kaltinamojo P. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes įvertinus surasto sintetinio kanabinoido 4F–MDMB–BINACA kiekį – 0,0001 g, akivaizdu, kad kaltinamasis disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis P. S. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). P. S. Lietuvos Respublikoje teisiamas šešioliktą kartą, dabartinę nusikalstamą veiką jis įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu (b. l. 58 – 71). Tarp kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis priemonėmis bei nedidelės vertės svetimo turto vagystės. Kaltinamasis bausmės atlikimo įstaigos charakterizuotas kaip lengvai ir atvirai bendraujantis, buityje tvarkingas, vieną kartą baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo, nedirbo ir nesimokė (b. l. 44). P. S. neįrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 45). Šioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad dabartinę nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, itin nedrausmingą kaltinamojo P. S. asmenybę, tai, kad jis yra linkęs nusikalsti, kad nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą. Atsižvelgiant į visas paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į nustatytas vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią kaltinamojo atsakomybę aplinkybes, skiriamas arešto bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis P. S. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau nuosprendžio paskelbimo dienai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi paskirtą subendrintą bausmę jau yra visiškai atlikęs, todėl BK 64 straipsnio nuostatos jam netaikomos ir naujai paskirtoji bausmė su atliktąja bausme nebendrinamos.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Kaip jau minėta, kaltinamasis yra recidyvistas, šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, kad yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti jo ginamajam BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą P. S. atžvilgiu nutraukti, kadangi atsižvelgiant į surastos psichotropinės medžiagos kiekį, kaltinamojo veika dėl surasto psichotropinių priemonių kiekio turėtų būti pripažinta mažareikšme. Teismas nesutinka su gynėjo prašymu ir jį atmeta kaip nepagrįstą, nes sprendžiant mažareikšmiškumo taikymo klausimą yra būtinos šio straipsnio taikymui keliamos sąlygos, t. y. tai, kad nusikalstama veika mažareikšme gali būti pripažinta tik tada, kai ji atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo, o ne baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Taigi, akivaizdu, kad šis baudžiamojo įstatymo instituto taikymas galimas tik padarius nusikaltimą, gi šiuo atveju kaltinamasis P. S. teisiamas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl gynėjo prašymas, nesant teisėto pagrindo, atmetamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-297 (22) likęs 0,1793 g (visas likęs kiekis) tiriamasis tabakas (b. l. 49) paliktinas saugoti Lietuvos teismo ekspertizės centro sandėlyje kaip kontrolinis pavyzdys (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam P. S., išlaidos yra 78,40 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje kaltinamojo P. S. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo ginamojo valios, kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nelaisvėje ir negalėjo pats tinkamai užsitikrinti teisės į gynybą, todėl gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi, kaltinamasis nesutinka atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, byloje nėra jokių detalių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, todėl, įvertinus aptartus duomenis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo P. S. valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 0,1793 g tabako palikti saugoti Lietuvos teismo ekspertizės centro sandėlyje kaip kontrolinį pavyzdį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.