Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas: 2021-04-14 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta bauda 40 MGL (2000 eurų) dydžio; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, vykdymo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos, tai yra 4660,00 eurų konfiskavimas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2021 m. liepos 21 d. 15 val. 49 min., Mažeikių mieste, ties Skuodo - Ašvos gatvių sankryža, vairavo motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2021-06-17 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį priklausančią M. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilės neblaivumas, tai yra 2021 m. liepos 21 d. 16.27 val. alkotesterio matuokliu Drager Alkotest 6810 Nr. ARYE-0397 (patikrinimo Nr. 13026) nustatytas 3.31 promilės neblaivumas.

Be to, jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: esant įsiteisėjusiajam 2021-04-14 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 40 MGL (2000 eurų) dydžio bauda bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, vykdymo terminą pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 28 d., jis 2021 m. liepos 1 d., 02 val. 32 min., Mažeikių r. , Kurmaičių k., Jazminų 5 - ojoje - Jazminų 1 - ojoje gatvėje, vairavo automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, už ką 2021 m. liepos 15 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį jam buvo skirta bauda 450 eurų, bei 2021 m. liepos 21 d., 15.49 val., Mažeikių mieste, ties Skuodo - Ašvos gatvių sankryža, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

2021-04-14 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nubaustas 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, vykdymo terminą pradedant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 28 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4660,00 Eur konfiskavimas (b. l. 65-69).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimo matyti, kad A. Š. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinėmis pasekmėmis, žino, kad nevykdant ar netinkamai vykdant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę probacijos tarnyba kreipsis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 48).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Tokiais veiksmais (neveikimu) – anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu - yra padaroma nauja nusikalstama veika - minimas baudžiamasis nusižengimas.

Byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. Š. vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir vairavo transporto priemonę: 2021-07-01 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-490-2021 dėl to, kad 2021-07-01 A. Š. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir 2021-07-15 jam už tai paskirta administracinė nuobauda. 2021 m. liepos 21 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį kvalifikuota teisingai. Jo vengimas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. pasireiškė tuo, kad jis transporto priemones - automobilį Renault Laguna ir automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t. y. galiojant baudžiamojo poveikio priemonei - draudimui dvejus metus vairuoti transporto priemones. Po 2021-04-14 teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis buvo supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti visas transporto priemones, vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Taigi, jis suprato galimas nevykdymo pasekmes, tačiau buvo joms visiškai abejingas ir todėl jo veika, kai jis vairavo automobilį, atitinka pavojingos veikos, padarytos tyčia, požymį. Didesnį nei tipinis šios veikos pavojingumą susiklosčiusioje situacijoje ir apskritai paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės ignoravimą rodo tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo ne tik neturėdamas teisės to daryti, bet dar ir būdamas neblaivus, be to, jau būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir neatlikęs visos bausmės (nesumokėjęs baudos), tai reiškia, kad neišnykus teistumui.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,51 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo A. Š. pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. Š., sąmoningai vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810 jam nustatyta 3.31 promilių etilo alkoholio, t. y. apsvaigimas nuo alkoholio, viršijantis 1,51 promilės alkoholio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkoholio matuoklio parodymais.

Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, kaltinamajam A. Š. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. A. Š. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. A. Š. savo veiksmais kėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. Š. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus, tačiau, tai yra jo padarytą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, todėl nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkės asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, asmuo baudžiamas bauda arba areštu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tris alternatyvias bausmės rūšis: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi. A. Š. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, už ką paskirtos bausmės – baudos nėra įvykdęs iki dabar, dėl ko teistumas neišnykęs ( b. l. 57-63), iš administracinių nusižengimų registro išrašo matosi, kad 5 metų laikotarpyje jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eisimo taisyklių pažeidimus (b. l. 78-85). Kaltinamasis nesigydo UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). Kaltinamasis nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbą ieškantis asmuo (b. l. 88).

Įvertinus kaltinamojo A. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo ne atsitiktinė veika, jis iš savo klaidų nepasimokė ir padarė naują Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jog ankstesnis teistumas ir paskirta bausmė neturėjo teigiamo poveikio kaltinamajam, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirus su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Tokia bausmės rūšis teistam ir baudžiamojo poveikio priemonės, o taip pat ir švelnesnės bausmės rūšies – baudos nevykdančiam asmeniui, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai A. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Be to, A. Š. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas neatlikęs visiškai ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, nesumokėjęs paskirtos baudos, todėl bendrinant šiuo teismo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintą paskirtą galutinę bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta visiškai baudos bausme taikytinos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Pažymėtina, kad baudos bausmė nėra keičiama į kitos rūšies bausmę, kai reikalinga bendrinti bausmes, ir skiriama kartu su kitos rūšies bausmėmis.

Teismas taip pat daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo kaltinamajam taikant bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas (BK 75 straipsnis) ir bausmės vykdymą atidedant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis A. Š. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, kai nustatytas 3.31 promilių neblaivumas, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. 2021-04-14 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pripažinus jį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d., kurios jis nepaisė, todėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas keturiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Būtent kaltininko veiksmuose esanti tiesioginė tyčia, jo pasirinkimas veikti nusikalstamai lemia tai, kad automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone. BK 72 straipsnio prasme, transporto priemonę A. Š. tiesiogiai naudojo savo tyčinei nusikalstamai veikai padaryti. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą tyčinę veiką.

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Š. vairavo pagal 2021-06-17 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį M. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl konstatuotina, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Transporto priemonės savininkas M. B. negalėjo žinoti, kad A. Š. naudosis automobiliu būdamas neblaivus, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konfiskuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Teismas nekonfiskavęs automobilio, turi teisę konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio automobilį VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4500,00 Eur, konfiskavimas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-110) iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti automobilis VOLVO XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, ir automobilio registracijos liudijimas, ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-29 grąžinti M. B. (b. l. 118-120).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį - areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu A. Š. paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti visą neatliktą bausmę – nesumokėtą 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą. ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL, t. y. 2000,00 Eur ( dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirti įpareigojimą – be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbo funkcijų vykdymu ir bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ar ją įgyti 4 (keturiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio VOLVO XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4500,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų).

A. Š. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lengvąjį automobilį VOLVO XC 70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, registracijos liudijimą grąžinti savininkui M. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.