Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo O. G. atstovei pagal įstatymą I. B., atstovei advokatei Z. K.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2014-09-28, apie 20.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia paėmęs O. G., gim. (duomenys neskelbtini), ties krūtine už rūbų jį nutempė iki namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir mažamečiui O. G. sudavė kumščiu vieną kartą į kairį skruostą, kas sukėlė nukentėjusiajam O. G. fizinį skausmą.

Paskelbus nepilnamečio nukentėjusiojo O. G. ikiteisminio tyrimo metu padarytą vaizdo ir garso įrašą vaikų psichologas A. N. parodė, kad tai ką sakė O. G., tai, ką rodė savo veido mimika, rankos judesiais, jis sakė tiesą, nemelavo. Tokio amžiaus vaikai gali klysti nurodydami atstumą. Jei nukentėjusysis matė savo draugus netoli savęs, todėl jis gali tvirtinti, kad draugai galėjo matyti įvykius.

Teismas, vadovaudamasis BPK 280 straipsnio 3 dalimi, paskelbė ikiteisminio tyrimo metu padarytą vaizdo ir garso įrašą, kuriame užfiksuoti nepilnamečio liudytojo A. V. parodymai 2014-11-14 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis žino dėl ko yra pakviestas, dėl O. G. sumušimo. Tai galėjo būti rugsėjo 28 d., vakare, gal sekmadienis tada buvo, apie 18.00-19.00 val., prietema buvo, lempos nedegė. Jie stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Šilėnuose. Jis, L. B. ir O. G., šnekėjosi. G. V. pasikvietė O. G., tada O. G. vienas nuėjo su G. V. pakalbėti. G. V. pradėjo šaukti, kad O. G. penktadienį bandė suvažinėti jo dukrą, bet jie buvo kartu su O. G. penktadienį ir žino, kad to nebuvo. O. G. juos pasikvietė paaiškinti G. V., kad to nebuvo. O. G. sakė G. V., kad to nedarė. G. V. paėmė O. G. už striukės ir pradėjo visaip tampyti, tada dar sudavė iš „kuloko“ O. G. į žandą. Jis su L. B. stovėjo visai netoli, šalia. G. V. buvo neblaivus, nesavam stovyje. Kai jis būna blaivus neužkabinėja žmonių, nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Nepamena, ar G. V. ką sakė O. G. suduodamas. O. G. teta buvo pas draugę, ji pamatė per balkoną ir šaukė ant G. V., kad paleistų O. G.. Jis nežino, ar O. G. teta matė, kaip G. V. sudavė O. G.. G. V. tuo metu kai sudavė O. G. nelaikė. O. G. teta šaukė „kviečiu policiją“ dar būdama balkone. Teta išėjo į lauką. Jis išėjo namo, o L. B. su O. G. pasiliko. Kai O. G. teta išėjo, jis gal dar 10 min. pabuvo, tada tik išėjo namo. Nematė žymių ant O. G. veido, jau buvo tamsu. Kai sudavė dar nebuvo tamsu, po to sutemo, kai aiškinosi. Kai jis kalbėjo telefonu su O. G. jis sakė, kad skaudėjo jam. Kaip buvo suduotas smūgis matė, nes šalia stovėjo. G. V. sūnus ir jo sesuo buvo išėję į lauką, tada G. V. dar nebuvo sudavęs O. G., po to tie vaikai išėjo namo, tada G. V. ir trenkė O. G.. G. V. vaikai nematė, kaip O. G. jų tėvas sudavė (47-48 b.l.).

Paskelbus nepilnamečio liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu padarytą vaizdo ir garso įrašą vaikų psichologas A. N. parodė, kad kuomet žiūrėjo O. G. apklausą, iš pradžių pagalvojo, kad ta teta iš viso nebuvo išėjusi į lauką. Kuomet A. V. sakė, kad teta išėjo į lauką, jis sudėjo rankas delnais į vidų kaip „šventas“. Kuomet žmogus taip laiko rankas, jis niekada nemeluoja. Teisybė buvo, kad ta teta į lauką išėjo daug vėliau. Dėl šviesos, tai liudytojas A. V. pasakė, kad šviesa lauke prie laiptinės įsijungia nuo judesio. Smūgis buvo suduotas pusiau prietemoje, kai dar visai nebuvo sutemę.

Teismas, vadovaudamasis BPK 280 straipsnio 3 dalimi, paskelbė ikiteisminio tyrimo metu padarytą vaizdo ir garso įrašą, kuriame užfiksuoti nepilnamečio liudytojo L. B. parodymai 2014-11-14 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis tikslios datos nepamena, tada buvo sekmadienis arba pirmadienis, apie 18.00-19.00 val. Dieną jis Šiauliuose važinėjosi dviračiais su O. G. ir grįžo į Šilėnus. Atvažiavo pas A. V. prie laiptinės, jis (duomenys neskelbtini) gyvena. Buvo jis, O. G., A. V.. Ėjo vyras iš kito namo, vardo ir pavardės nežino, ėjo nuo parduotuvės pusės, jis ėjo vienas, girtas buvo. Vyras pradėjo šaukti ant O. G., „ko mano vaiką muši, telefoną sūnaus sudaužei?“. O. G. sakė, kad jis „nieko nedaužė, kad galime eiti pas G. V. išsiaiškinti“. O. G. sakė, kad Šiauliuose buvo, kad to padaryti jis negalėjo. Tas vyras vedėsi už striukės O. G. paėmęs viena ranka prie savo laiptinės, jie ėjo šalia. Sakė tam vyrui, „kur vedate O.?“, vyras sakė, kad „tai ne jūsų reikalai“. Jie sustojo ir buvo prie laiptinės, jis ir A. V. 5 metrų atstumu stovėjo nuo jų. Išėjo G. V., sakė, kad jam penktadienį O. G. sudaužė telefoną, norėjo sesę pervažiuoti su dviračiu. Tada tas vyras trenkė vieną sykį kumščiu O. G. į veidą, tuo metu O. G. buvo paleidęs. O. G. teta per balkoną pradėjo šaukti, „paleisk“. Tas vyras pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, nes O. G. telefoną sudaužė, o O. G. teta sakė, kad ji taip pat iškvies policiją. Tada teta išėjo į lauką ir jie pradėjo aiškintis. Teta išėjo jau po vyriškio suduoto smūgio O. G.. Kai vyras sudavė O. G. jis stovėjo gal 5 m atstumu, A. V. buvo šalia. Nežino ar policija atvažiavo, nes jis išvažiavo namo. To vyro sūnaus G. V. nebuvo, kai O. G. sudavė smūgį. Po to smūgio O. G. raudona buvo labai ant žando, nesakė, ar jam skaudėjo. Nebuvo labai šviesu lauke, prie laiptinės jau degė šviesos, kai sudavė smūgį šviesa švietė. Smūgis buvo stiprus. (49-50 b.l.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 280 straipsnio 3 dalimi, paskelbė ikiteisminio tyrimo metu padarytą vaizdo ir garso įrašą, kuriame užfiksuoti nepilnamečio liudytojo G. V. parodymai 2014-12-05 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis sutinka duoti parodymus. Viskas vyko šiais metais, bet tikslios datos nepamena, jau buvo su striuke, galėjo būti rugsėjo 28 d. Jis ėjo ieškoti sesės apie 8.00 val. vakaro. Gyvena (duomenys neskelbtini). Ėjo prie mokyklos ir parėjęs pamatė tėtį su sese prie savo namų, prie laiptinės. Tėtis laikė O. G., kad nepabėgtų, nes O. G. visada pabėga. Tėtis laikė jį, nes O. G. jam trenkė, kai ėjo namo. Tėtis tik laikė O. G., šis sakė, kad prie jo nelindo. Nepamena ar dar kas buvo. Iš trečio aukšto atėjo O. G. teta, pasakė paleisti O. G.. Po to jie išėjo į namus. Tėtis nesudavė O. G., tėtis truputį šaukė ant jo. Tėtis nemušė O. G., jis nematė, kad tėtis suduotų smūgius. Atsimena, kad buvo tėtis, sesuo, O. G., po to atėjo O. G. teta ir dėdė. O. G. jam sudavė tą pačią dieną, jis tiesiog ėjo namo ir O. G. jam trenkė į pilvą. Tą pačią dieną, ar kitą, O. G. važinėjosi dviračiu ir vos nepartrenkė jo sesers. Su O. G. buvo pažįstami, o dabar jau ne. O. G. buvo numetęs jo telefoną. Jam telefonas nukrito, o O. G. paėmė ir vėl numetė jį. Tai buvo, kai jam O. G. trenkė. Įvykio metu sesuo visą laiką stovėjo kartu su tėčiu, nepamena, ar sesuo ėjo telefono atnešti, atrodo, kad to nebuvo. Po įvykio visi kartu išėjo namo, ne atskirai. Buvo jau tamsu, matė ir girdėjo, kaip iš balkono šaukė O. G. teta, šaukė, kad paleistų O. G.. Namas dviejų laiptinių, kitų žmonių prie laiptinių nebuvo, o jie visi prie pat laiptinės stovėjo, šviesa prie laiptinės buvo įjungta (59-60 b.l.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 280 straipsnio 3 dalimi, paskelbė ikiteisminio tyrimo metu padarytą vaizdo ir garso įrašą, kuriame užfiksuoti nepilnametės G. V. parodymai, duoti 2014-12-05 ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad sutinka duoti parodymus. Nepamena tikslios datos, jau ėjo į mokyklą, galėjo būti rugsėjo mėnuo. Tada buvo vakaras. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Viskas vyko prie namų, prie laiptinės. Ji ėjo su tėčiu iš parduotuvės, pamatė O. G., tėtis jam netrenkė. O. G. buvo su trimis draugais. Buvo L. B.. Tėtis paėmė O. G. už striukės ir laikė. O. G. buvo sudaužęs broliui telefoną, ją su dviračiu norėjo pervažiuoti. Ji nematė, kaip O. G. telefoną sudaužė broliui. O. G. pažįsta, jis kitame name gyvena. Tėtis sugriebė už striukės O. G., bet jo nemušė. Tėtis sakė, „kodėl tu lendi prie mano vaikų“, O. G. sakė, kad nelenda prie jų. Tėtis O. G. jau buvo sugriebęs, tada atėjo brolis. Nešaukė tėtis ant O. G., nesudavė jam. Po to jie išėjo namo. Pašaliniai žmonės buvo išėję į balkoną, šaukė ant tėčio, „ko tu prie jo lendi, jis mano sūnėnas“. Ta moteris šaukė, kai tėtis laikė O. G.. Sakė paleisti, nes policiją iškvies. Moteris buvo atėjusi, tada tėtis paleido O. G.. Po to jie visi išėjo namo. Kiti O. G. draugai stovėjo prie kito namo, gal 3-4 metrų atstumu, jie viską matė. Apšvietimas buvo, lempos lauke degė. Nežino dėl ko O. G. su dviračiu norėjo užvažiuoti ant jos, jis visada kabinėjasi. Tėtis nemušė O. G., tik truputį pašaukė. Ji stovėjo prie laiptinės, apie 2 m. atstumu, viskas vyko prie laiptinės. Ji visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje, brolis stovėjo prie jos. Ji ėjo į namus atnešti telefoną, tėtis jį liepė atnešti, tėtis norėjo policiją kviesti, nes O. G. visada prie jų kabinėjasi. Kai ji nuėjo telefono, tėtis laikė O. G., o kai grįžo tėtis taip pat laikė O. G.. Ji nežino kiek laiko užtruko, kol nuėjo į namus, bet greitai, jų butas pirmame aukšte (61-62 b.l.).

Paskelbus nepilnametės liudytojos G. V. ikiteisminio tyrimo metu padarytą vaizdo ir garso įrašą vaikų psichologas A. N. parodė, kad beveik viskas, ką ji sakė buvo tiesa, nebuvo melo. Iš tikrųjų O. G. prie jos priekabiauja. Tai, kad tėtis suėmė už rūbų O. G. ir parsivedė į namo kiemą yra teisinga. Smūgio liudytoja nematė, bet ji vietoje visą laiką nebuvo. Liudytoja nebuvo užtikrinta sakydama „tėtis tikrai nesudavė“. Buvo neužtikrintumo ženklai „negaliu pasakyti“. Pačioje apklausos pradžioje buvo labai įdomus gestas. Kuomet teisėjas paklausė „ar tu pasiruošusi pasakyti visą teisybę“, liudytoja parodė gestą „taip ir ne“. Tai buvo ir galvos linktelėjimas ir papurtymas vienu metu. Paprastai tokio amžiaus vaikai sako tai, kas jiems yra jų manymu svarbiausia. Tai, kad liudytoja visą apklausą ašarojo yra ne tėvo gynyba, o yra emocinė savijauta dėl O. G. elgesio su ja.

2014-09-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta ties (duomenys neskelbtini), namu, užfiksuota, kad ties laiptine dega šviesa (4-6 b.l.).

2014-09-28 I. B. protokole - pareiškime užfiksuota, kad 2014-09-28, apie 20 val., vyriškis vardu G. V., gyv. (duomenys neskelbtini), sumušė jos sūnų O. G., sukeldamas jam fizinį skausmą (2 b.l.).

2014-09-28 Šiaulių AVPK patrulio E. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-09-28, apie 20.12 val. gavus pranešimą nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur pareigūnus pasitiko I. B. – nukentėjusiojo O. G. mama. O. G. paaiškino, kad jam būnant kieme prie jo priėjo neblaivus asmuo ir be priežasties trenkė kumščiu kelis kartus į žandą, nei sukinėjo rankas. Vaikas nurodė, kad tas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus ten įtariamasis, kaip vėliau nustatyta G. V., rastas namuose. Neigė, kad mušė vaiką. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS patalpas (76 b.l.).

2014-10-20 apžiūros protokole užfiksuota, jog I. B. 2014-09-28, 19.55 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad į namus parėjo svetimo girto vyro sumuštas sūnus O. G.; kairėje pusėje ištinęs žandas ir prakirsta iš vidaus pusės (69-71 b.l.).

Gimimo liudijime Nr.244275 nurodyta, jog O. G. yra gimęs (duomenys neskelbtini). (28 b.l.).

Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp J. J. ir G. V., kurios metu G. V. pasiliko prie anksčiau duotų parodymų. J. J. parodė, kad jai išbėgus į namo kiemą, po G. V. smūgio sudavimo O. G., matė, jog G. V. vaikai buvo prie laiptinės. Tuo tarpu, G. V. parodė, kad jo vaikai nuo pat įvykio pradžios buvo šalia jo (88-90 b.l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2014-09-28, 21.18 val. G. V. nustatytas 0.64 promilių girtumas (77 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamojo G. V. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2014-09-28, apie 20.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia paėmęs O. G., gim. (duomenys neskelbtini), ties krūtine už rūbų jį nutempė iki namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir mažamečiui O. G. sudavė kumščiu vieną kartą į kairį skruostą, kas sukėlė nukentėjusiajam O. G. fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai.

Nors kaltinamasis G. V. kaltę pripažino tik iš dalies – teigdamas, kad jis pagavo O. G. už striukės priekyje suėmęs ties krūtine ir taip suėmęs jį nusitempė iki laiptinės, o vaiko nemušė – tačiau jo kaltę dėl smūgio sudavimo O. G. į kairį skruostą patvirtina posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. B., liudytojų J. J., R. M. parodymai, peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai su nepilnamečių liudytojų O. G., A. V., L. B., psichologo A. N. parodymai, bei rašytiniuose įrodymuose – įvykio vietos apžiūros protokole, akistatos protokole, apžiūros protokole – esantys duomenys. Tai yra, nukentėjusysis O. G. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pareigūno, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino, jog jam būnant su draugais prie jo priėjęs G. V. jį sugriebė už drabužių ties krūtine ir tempėsi link daugiabučio namo, kaltino jį sudaužius telefoną bei tuo, kad neva jis norėjo dviračiu užvažiuoti ant jo dukros, kad būnant prie namo sudavė jam kumščiu vieną smūgį į kairį skruostą, kad jam skaudėjo žandas, buvo prakirsta iš vidaus, kad jo gelbėti atbėgo tame pačiame name buvusi jo teta J. J.. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl G. V. veiksmų, kad jis sugriebęs už drabužių tempėsi O. G. link namo, kur jam sudavė smūgį patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti liudytojai A. V. ir L. B., kartu buvę su O. G., L. B. taip pat patvirtino matęs, jog O. G. skruostas buvo raudonas. Nukentėjusiojo O. G. nurodytas aplinkybės dėl jo tampymo prie namo ir smūgio sudavimo patvirtino liudytoja J. J., patvirtindama, jog ji tuo metu buvo pas savo draugę R. M. svečiuose ir būdama balkone pamatė, kaip G. V. tampė jos sūnėną už drabužių, šūkavo, kad iš pradžių nesuprato, kad tai jos sūnėnas, bet vėliau draugė jai tai pasakė o ir pati pamatė, kai tai buvo O. G., taip pat matė, kaip G. V. sudavė vieną smūgį O. G. į veidą, tuomet ji pradėjo šaukti liepdama paleisti sūnėną ir sakydama, kad iškvies policiją bei išbėgo į lauką. Liudytoja R. M. taip pat patvirtino mačiusi, kaip G. V. konfliktavo su O. G., kaip tampė O. G. už drabužių bei kaip jam sudavė vieną smūgį. Nukentėjusysis O. G. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir grįžęs namo savo mamai I. B., kuri teisme patvirtino, jog grįžus sūnui O. G. namo, pamatė, kad jam ištinęs žandas, iš vidaus pusės buvo prakirsta, O. G. jai nurodė, kad jį sumušė girtas G. V. apkaltinęs jį telefono sugadinimu bei bandymu užvažiuoti dviračiu ant dukros. Šios jos nurodytos aplinkybės yra sutampančios su iš karto po įvykio jos rašytame protokole - pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, tokias pačias aplinkybes ji nurodė dėl sūnaus sumušimo ir skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą, ką patvirtina byloje esantis garso įrašas iš minėto pagalbos centro. Nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų aplinkybes taip pat patvirtina 2014-09-28 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta ties (duomenys neskelbtini), namu; pridėtoje fotolentelėje užfiksuota prietemoje laiptinės apšvietimas, deganti lempa, kas patvirtina, jog įvykio vieta buvo apšviesta. Iš dalies G. V. veiksmus, kad jis tempėsi už drabužių O. G., patvirtino ir G. V. vaikai – sūnus G. V. ir dukra G. V., patvirtindami, jog jų tėtis buvo sugriebęs O. G. už drabužių ir jį tempėsi, tačiau tvirtino, kad jų tėtis smūgio nesudavė.

Nepilnamečių nukentėjusiojo O. G., liudytojų A. V. ir L. B. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, jie yra nuoseklūs, gausūs detalėmis, tai, kad minėti nepilnamečiai dėl buvusios konfliktinės situacijos ir G. V. smūgio sudavimo O. G. pasakojo tiesą, teisme patvirtino šių asmenų apklausas peržiūrėjęs psichologas A. N.. Be to šių asmenų parodymai yra sutampantys ir su kitais byloje ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais. Todėl teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes nukentėjusiojo O. G., liudytojų A. V., L. B., J. J., R. M. ir I. B. parodymais remiasi visiškai. Kaltinamojo G. V. parodymų apimtimi, kad jis O. G. nemušė teismas nesiremia ir vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo sūnaus G. V. ir dukters G. V. parodymais teismas remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t.y. kad buvo konfliktinė situacija, kurios metu G. V. tempė už drabužių O. G., o parodymų apimtimi, kad jų tėtis nesudavė smūgio O. G. – nesiremia, nes kaip posėdžio metu parodė psichologas A. N., sūnus G. V. duodamas parodymus sakė netiesą norėdamas apginti tėtį, o dukra G. V. smūgio nematė.

Kaltinamojo G. V. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, kadangi nukentėjusiajam mažamečiui O. G. (veikos padarymo metu jam buvo 13 metų, tai patvirtina gimimo liudijimas) dėl G. V. smūgio sudavimo buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas teismo įsitikinimu, turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamasis tvirtino, jog įvykio metu buvo blaivus, tačiau apklausiami nukentėjusysis O. G., liudytojai A. V., L. B., J. J. patvirtino, jog kaltinamasis G. V. buvo neblaivus. Tai, kad jis buvo neblaivus patvirtina asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2014-09-28, 21.18 val., t.y. praėjus kiek daugiau nei valandai po įvykio G. V. nustatytas 0.64 promilių girtumas (77 b.l.). Kaltinamojo G. V. nurodyta aplinkybe, kad alkoholį jis vartojo po įvykio, teismas nesiremia ir vertina tai kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją

Nukentėjusysis O. G. ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, civilinė ieškovė I. B. pareiškė 5000 Lt (1448 EUR) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (153 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovė palaikė civilinį ieškinį, prašydama jos nepilnamečiui sūnui nukentėjusiajam O. G. priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nurodydama, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padaryta neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad mažamečiui nukentėjusiajam O. G. tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo G. V. veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, pažeminimas kitų asmenų akivaizdoje, įvykio metu jis buvo išsigandęs, kas pripažintina neturtine žala. Kaip nustatyta, kaltinamasis G. V. yra dirbantis, kaip pats nurodo su šeima gyvena socialiniame būste, augina du nepilnamečius vaikus. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo O. G. patirtus išgyvenimus, į tai, kad rimtesni sužalojimai jam nebuvo padaryti, kad jokių objektyvių duomenų apie jam neigiamus liekamuosius reiškinius dėl nusikalstamos veikos padarymo byloje nepateikta, į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad nurodyta 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė. Visą tai įvertinęs bei siekdamas nukentėjusiojo O. G. ir kaltinamojo G. V. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas ieškinį tenkina iš dalies, mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam O. G. padarytą neturtinę žalą įvertina 145 Eur (vienu šimtu keturiasdešimt penkių eurų) suma, kuri priteistina iš kaltinamojo G. V.. Nukentėjusysis O. G. yra mažametis, todėl jam priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis laikytina jo atstovė pagal įstatymą mama I. B. (CK 3.185 str.).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, būdamas neteistu (110 b.l.); dirbantis (104 b.l.), Šiaulių r. savivaldybės administracijos Kairių seniūnija nusiskundimų G. V. atžvilgiu neturi (100 b.l.), registruotas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre dėl ūminės intoksikacijos alkoholiu (102 b.l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (107-109 b.l.), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus G. V. už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą vienintelę galimą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Įvertindamas tai, kad G. V. teisiamas pirmą kartą, kad yra dirbantis, vedęs, augina mažamečius vaikus, teismas mano, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, tikslinga jam bausmės vykdymą atidėti minimaliam 1 (vienerių) metų terminui, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. V. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį asmenį bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktais, jam skirtinos pareigos - įpareigojimas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje bei dalyvavimas elgesio pataisos programose, nustatant 4 mėnesių terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas G. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. (2 paros) (79,80 b.l.).

G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (97 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2014-10-15 Bendrojo Pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmeninė CD laikmena su garso įrašu, prisegta prie bylos virželio pakete Nr. 1 – paliktina prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;3 skaitmeninės CD laikmenos su nepilnamečių - nukentėjusiojo O. G., liudytojų L. B., A. V., G. V., G. V. apklausų vaizdo įrašais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pateiktos prie baudžiamosios bylos, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nukentėjusiajam O. G. 2014-11-21, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-3814 (7.3183) buvo paskirta antrinė teisinė pagalba kompensuojant ir apmokant jam 100 procentų šios teisinės pagalbos išlaidų (37 b.l.), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos 165,94 Eur Lt pagal 2015-03-18 pažymą Nr. VI-495(7.3183) (171 b.l.) nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktas, G. V. skirti pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje bei dalyvavimą elgesio pataisos programose, nustatant 4 mėnesių terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo O. G. ir jo atstovės pagal įstatymą I. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. V. mažamečio nukentėjusiojo O. G. naudai priteisti 145 Eur ( šimtą keturiasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių Valstybės garantuojamos Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2014-10-15 Bendrojo Pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą skaitmeninę CD laikmeną su garso įrašu, prisegtą prie bylos virželio pakete Nr. 1 – palikti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;3 skaitmenines CD laikmenas su nepilnamečių - nukentėjusiojo O. G., liudytojų L. B., A. V., G. V., G. V. apklausų vaizdo įrašais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pateiktas prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.