Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3538-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
1-3538-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49582-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3538-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49582-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. Z., 2018 m. spalio 14 d., apie 18.00 val., namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – dukrą M. Z., t. y. tyčia kumščiu sudavė jai į veidą bei sugriebęs rankomis spaudė jos kaklą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytą dieną, apie 19.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sutuoktinę Va. Z., t. y. tyčia dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o vėliau, bandydamas vėl sugriebti jai už kaklo, dešinės rankos plaštaka sudavė jai į krūtinę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvą krūtinėje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę Va. Z., t. y. tyčia vieną kartą su kėde sudavė jai per nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. Z., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona Va. Z., dukra M. Z. ir sūnumi L. Z.. Namas, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jam ir žmonai. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 17.00 val., būdamas namuose, dirbdamas lauke, vartojo alkoholinį gėrimą – alų, kurio išgėrė penkis butelius, 5 laipsnių stiprumo, po ko tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, kurio metu žmona jį provokavo. Konfliktą išgirdo dukra M., kuri atėjo užstoti Va., dėl ko kaltinamasis apsistumdė su dukra ir tuo metu galėjo suduoti jai į veidą, sugriebti už kaklo. Paaiškino, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau gali būti taip, kaip paaiškino jo dukra. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir pasižadėjo M. atsiprašyti. Taip pat paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.15 val., jis, kartu su žmona namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis nesusivaldė ir atsistojęs paėmė prie stalo buvusią plastikinę šviesios spalvos kėdę su atlošu ir užsimojęs vieną kartą sudavė sutuoktinei Va. Z. į nugarą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl savo tokio elgesio labai gailisi, sutuoktinės atsiprašys. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, apie 19.00 val., jam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir sėdint namo kieme prie stalo, kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine, jis, norėdamas sutuoktinę pagąsdinti pašoko nuo kėdės ir sėdėjusiai sutuoktinei Va. Z. dešine ranka sugriebė už kaklo ir jį suspaudė. Kadangi jo dešinės rankos trijų pirštų galūnių nėra, stipriai nespaudė, labiau jį sumušė. Matė, kad ant kaklo liko kraujosruvos. Supranta, kad sumušdamas sutuoktinei kaklą ir padarydamas kraujosruvas, sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. 2019 m. rugpjūčio 25 d., namuose, būdamas neblaivus ir supykęs ant sutuoktinės, metė jai į nugarą plastikinę kėdę, aptrauktą audiniu ant sėdimosios dalies, atlošo ir šonų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tuo metu sutuoktinė buvo su rūbais. Kiek matė, jokių kraujosruvų ant nugaros jai nėra likę. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Sutuoktinės Va. Z. atsiprašė ir su ja susitaikė (1 t., b. l. 59­–60, 2 t., b. l. 90–91, 119–121, 125–127, 134–136, 2 t., b. l. 119-121, 125-127).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji M. Z., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 18.00 val., jų namuose kilusio konflikto metu tėvas V. Z. prieš ją smurtavo, suduodamas vieną kartą kumščiu į veidą ir rankomis suspausdamas kaklą. Taip elgdamasis jis sukėlė jai fizinį skausmą. Po smūgio jai kurį laiką buvo patinęs žandas, pas gydytojus ar teismo ekspertus ji nevyko. 2018 m. spalio 16 d., išėjęs iš areštinės tėvas jos atsiprašė, pasižadėjo daugiau jos atžvilgiu nesmurtauti (1 t., b. l. 19–20).

Nukentėjusioji Va. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.00 val., jai kartu su kaltinamuoju vartojant alkoholinius gėrimus tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis ją koneveikė necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu V. Z. atsistojo, paėmė prie stalo stovėjusią kėdę ir ją metė į nukentėjusiąją, pataikydamas į nugarą. Iš kart po to nukentėjusioji apie tai pasakė sūnui P. Z., nurodydama, jog jaučia skausmą ir šis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Kadangi ji dėvėjo megztinį jokių žymių neliko. Paaiškino, kad ant kaklo likusi kraujosruva yra nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje buvusio įvykio, kurio metu kaltinamasis, jiems būnant vieniems namuose, būdamas neblaivus apie 19.00 val., jai pradėjo priekaištauti. Nurodė, kad jai atėjus į lauką ir atnešus maistą, V. Z. pašokęs nuo kėdės, jai sėdinčiai prie to paties stalo, su dešine ranka sugriebė už kaklo ir ėmė stipriai smaugti, bet netrukus paleido. Staiga jis su ranka griebdamas jai už kaklo ne kiek smaugė, kiek sumušė jai kaklą, nes atsirado labai didelė kraujosruva ant kaklo. V. Z. tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, bet ji tada policijos nekvietė ir pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad sutuoktino dešinės rankos plaštaka yra nesveika, yra nukirsti pirštų galai, tai jis su tais pirštų krumpliais jai sumušė kaklą. Jai atsirado kraujosruva ant krūtinės po kaklu. Sumušdamas jai krūtinę ir ją smaugdamas, V. Z. sukėlė jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 46–48, 50–52).

Liudytojas P. Z., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., jam būnant namuose, apie 15.30 val., paskambino neblaivi mama Va. Z., kuri pasakė, kad neblaivus tėvas trenkė jai su metaline kėde per nugarą ir sakė, kad skauda. Iš pasakojimo suprato, kad V. Z. panaudojo metalinę juodą kėdę. Po pokalbio su mama P. Z. iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą, nes bijojo, kad mamai nebūtų kas sulaužyta ir pas tėvus išvažiavo pats. Jam nuvykus į tėvų namus jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba ir jis matė, kad V. Z. buvo neblaivus, o ant mamos išoriškai sužalojimų nesimatė. Paaiškino, kad jo mama kelias dienas po įvykio tepėsi nugarą vaistais. P. Z. taip pat patvirtino matęs ant mamos kaklo kraujosruvą, kuri buvo likusi nuo ankstesnio įvykio, kai tėvas ją smaugė. Jam tada mama taip pat skambino ir papasakojo apie įvykį, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, nes mama jam skambina kasdien ir labai dažnai skundžiasi dėl tėvo elgesio, o pastarasis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus smurtauja prieš mamą (2 t., b. l. 61–63).

Liudytoja I. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., pagal Kauno AVPK budėtojo nurodymą vyko į smurto artimoje aplinkoje atvejį (duomenys neskelbtini) kaime. Įvykio vietoje ją pasitiko nukentėjusi moteris – Va. Z., kuri buvo neblaivi ir paaiškino, kad už namo esančiame ūkio paskirties statinyje slepiasi jos sutuoktinis V. Z., kuris ją mušė, suduodamas vieną kartą su kėde jai per nugarą. Va. Z. kieme parodė kėdę metaliniu karkasu su dirbtinės odos sėdima dalimi. V. Z. buvo sulaikytas įvykio vietoje. Ji apžiūrėjo sumuštą Va. Z., jai ant nugaros buvo paraudimas nedideliame nugaros plote, kuris buvo likęs po jai suduoto smūgio kėde. Nukentėjusioji taip pat parodė po kaklu krūtinės srityje kraujosruvą, kurią jai prieš savaitę buvo padaręs sutuoktinis, griebdamas ją smaugti (2 t., b. l. 67–69).

Iš 2018 m. spalio 17 d., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko nutarimo, patvirtinto 2018 m. spalio 17 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49582-18, buvo nutrauktas, o V. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam su nukentėjusiąja M. Z. susitaikius (1 t., b. l. 72–73, 75–76).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2019 m. spalio 1 d., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49582-18, buvo atnaujintas (1 t., b. l. 84).

Iš 2019 m. spalio 1 d., Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko nutarimo matyti, kad ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-36464-19, ir Nr. 01-1-49582-18, buvo sujungti, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-49582-18 (1 t., b. l. 87).

Iš 2018 m. spalio 14 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8–13).

Iš 2018 m. spalio 14 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pranešėja M. Z. paaiškino, kad tėvas V. Z. puolė mušti jos motiną Va. Z., o ji stojo ją ginti, dėl ko tėvas trenkė jai ranka į dešinį skruostą ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant M. Z. dešinio skruosto pastebėtas patinimas (1 t., b. l. 14–17).

Iš 2019 m. rugpjūčio 25 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pranešėja Va. Z. paaiškino, kad sutuoktinis V. Z. trenkė jai kėde per nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o prieš savaitę sutuoktinis ją smaugė. Ant Va. Z. kaklo pastebėta mėlynė (2 t., b. l. 23–26).

Iš 2019 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29–35).

Iš 2019 m. spalio 22 d., kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas 2019 m. rugpjūčio 25 d., įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas (2 t., b. l. 36–37).

Iš 2019 m. rugpjūčio 27 d., asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo pastebėta ir užfiksuota kraujosruva po Va. Z. kaklu (2 t., b. l. 38–43).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11570 matyti, kad 2018 m. spalio 14 d., 20.04 val., V. Z. nustatytas 1,27 promilių girtumas (2 t., b. l. 37).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2035 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., 17.31 val. V. Z. nustatytas 1,68 promilių girtumas (2 t., b. l. 71).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. Z. dėl 2018 m. spalio 14 d., fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos narei – dukrai M. Z. bei 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje bei 2019 m. rugpjūčio 25 d. sukelto fizinio skausmo savo šeimos narei – sutuoktinei Va. Z., pasitvirtino. Kaltinamasis V. Z. visais trimis atvejais veikė tiesiogine tyčia, buvo neblaivus ir sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiųjų. Kurios už jį fiziškai silpnesnės, sveikatą ir norėjo taip veikti.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. Z., 2018 m. spalio 14 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val., žodinio konflikto su žmona Va. Z. metu, ir į žodinį konfliktą sureagavus nukentėjusiajai, kaltinamojo dukrai M. Z., tyčia, dėl menkavertės priežasties, kumščiu sudavė M. Z. į veidą bei sugriebęs rankomis spaudė jos kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis savo kaltę šioje dalyje pripažino pilnai, paaiškindamas, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio negali detalizuoti visų įvykio aplinkybių, tačiau sutinka su nukentėjusiosios parodymais ir patvirtina su ja apsistumdęs. Nukentėjusioji M. Z. patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes paaiškindama, jog kaltinime nurodytoje įvykio vietoje, kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko jai kurį laiką buvo patinęs žandas, ką patvirtinta pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame taip pat užfiksuotas nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo padarinys – patinęs dešinysis skruostas, kas priežastiniu ryšiu sietina būtent kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais – sudavimu rankos kumščiu nukentėjusiajai į veido sritį ir jos kaklo spaudimu rankomis, taip pat pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamajai nustatytas 1,27 promilių girtumas ir kita bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo V. Z. kaltei pagrįsti.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta ir tai, jog kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, apie 19.00 val., toje pačioje vietoje, tai yra namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios – kaltinamojo sutuoktinės Va. Z. metu, tyčia pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę Va. Z., t. y. tyčia, suvokdamas jog savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o vėliau, bandydamas vėl sugriebti jai už kaklo, dešinės rankos plaštaka sudavė jai į krūtinę, taip sukeldamas Va. Z. fizinį skausmą bei padarydamas kraujosruvą krūtinėje.

Be to jis, vėl toje pačioje vietoje 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 13.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susidarius analogiškai konflikto situacijai, pasirinko jį spręsti panaudodamas fizinį smurtą ir smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę Va. Z., t. y. tyčia vieną kartą su kėde sudavė jai per nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė dėl šių dviejų nusikalstamų veikų patvirtinta ne tik jo prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., jai kartu su kaltinamuoju vartojant alkoholinius gėrimus ir paruošus maistą, pastarasis dėl menkavertės priežasties pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais ir kilusio žodinio konflikto metu, paėmęs kėdę, metė į ją, pataikydamas į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusioji juto fizinį skausmą ir apie tai pranešė sūnui P. Z., kuris iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos darbuotojams apžiūrėjus nukentėjusiąją, ji taip pat pranešė apie 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje analogiškomis aplinkybėmis kilusį žodinį konfliktą su kaltinamuoju, kurio metu pastarasis dešine ranka, kurio trijų pirštų galūnių nėra, sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė ir su pirštų krumpliais sumušė jai kaklą, dėl ko atsirado kraujosruva. Šias aplinkybes patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji Va. Z. nurodė, jog kaltinamasis V. Z. tyčia sudavė jai kėde per nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir paaiškino, kad prieš savaitę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, sutuoktinis ją smaugė ir sužalojo kaklą, dėl ko liko kraujosruva kakle, kuri užfiksuota tarnybiniu pranešimu. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas P. Z., o pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamajai nustatytas 1,68 promilių girtumas ir kita bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio aktyviais tyčiniais veiksmais smurtavo nukentėjusiosios – dukros – M. Z. atžvilgiu, kuomet 2018 m. spalio 14 d., tyčia kumščiu sudavė jai į veidą ir rankomis spaudė jos kaklą, taip sukeldamas M. Z. fizinį skausmą ir 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje tyčia pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, dešine ranka sugriebė nukentėjusiajai – sutuoktinei – Va. Z. už kaklo ir jį spaudė bei sutrenkė jai krūtinę po kaklu, kas sukėlė kraujosruvą, o taip pat 2019 m. rugpjūčio 25 d. įvykio metu smurtavo prieš pastarąją mesdamas į ją kėdę, kas neabejotinai abejais atvejais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis ir nukentėjusiosios yra sietini artimais giminystės ryšiais – atitinkamai kaltinamajam yra dukra ir motina, tai reiškia, kad jie nusikalstamų veikų padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl V. Z. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (2 t., b. l. 138–140), nukentėjusiosioms pranešimai išsiųsti (2 t., b. l. 145), prašymų negauta.

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimas veikas (2018 m. spalio 14 d., ir 2019 m. rugpjūčio 25 d., įvykiuose) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 82–83), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 80–81), nedirba (2 t., b. l. 78), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 88), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 87).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. Z. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteistas, baustas administracine tvarka, visais trimis atvejais yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti, pakaltinamas, nedirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (2018 m. spalio 14 d., epizodas) skirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (2019 m. rugpjūčio mėnesio vidurio epizodas) skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (2019 m. rugpjūčio 25 d., epizodas) skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam V. Z. skirtinos bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, o pastarosios nepateikė jokių duomenų dėl patirtos žalos ir jos dydžio, kaltinamasis nedirba. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam, nedirbančiam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. Z., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. spalio 14 d., epizodas) nustatyti kiek didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, skiriant 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio mėnesio vidurio epizodas) skiriant 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 25 d. epizode) skiriant 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės bausmės pridedant dalį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, t. y. 2 (du) mėnesius, ir dalį 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmės, t. y. 1 (vieną) mėnesį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus V. Z. elgesio šeimoje pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – vienarūšiai tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, į tai, kad kaltinamasis du nusikalstamų veikų epizodus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimų stadiją (baigti), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad V. Z. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius.

Kaltinamajam V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. Z. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. spalio 14 d., 19.20 val., iki 2018 m. spalio 16 d., 9.10 val. (1 t., b. l. 38–39, 47–49) t. y. dvi paras ir nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d., 16.50 val., iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 15.45 val. (2 t., 98–99, 100–102) t. y. vieną parą, – iš viso tris paras, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio dalyje (trys veikos), ir skirti bausmes:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. spalio 4 d. įvykis), skirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų,

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio mėnesio vidurio įvykis), skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų,

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 25 d. įvykis), skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. Z. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 14 d., 19.20 val., iki 2018 m. spalio 16 d., 9.10 val., ir nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d., 16.50 val., iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 15.45 val., t. y. iš viso tris paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, numatant jos įvykdymo terminą 6 (šešis) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

V. Z. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis