Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-355-961/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
II-355-961/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00230-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
J. V.
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-355-961/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00230-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 47.11.; 39.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. V.,jo atstovei Olgai Jakutaitytei,nutarimą priėmusios institucijos atstovams D. R., V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2569 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius V. J. 2013 m. lapkričio 26 d. surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0822-0005 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. kad J. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėdamas 2012 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. neigiamos įgaliotos techninės būklės tikrinimo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadas apie keleivinio lifto, reg. Nr. LF-01-01674, esančio Viršuliškių g. 73, Vilniuje, techninę būklę, nesiėmė skubių priemonių ir neužtikrino, kad įrenginys, keliantis pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui, būtų atjungtas arba sustabdytas, ir juo būtų negalima naudotis, o susirašinėjo su įrenginio savininku UAB „Viršuliškių būstas“ dėl atjungimo datos (2013-11-11 raštas Nr. BL-RS-13-000056), 2013-11-21 minėtame lifte įvyko incidentas, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas leido techniškai netvarkingu liftu pasinaudoti namo gyventojui, ir incidento metu vaikui buvo sužalota koja. Lifto techniniuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie įrenginio įjungimą (atjungimą) ar atliekamą remontą 2013 m. lapkričio 21 d. Tokiu būdu J. V. pažeidė potencialiai pavojingo įrenginio naudojimo tvarkos reikalavimą, nurodytą Liftų naudojimo taisyklių 18.4 (19.4) punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius D. R. 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. ATPN 2569 pripažino, kad J. V. pažeidė potencialiai pavojingo įrenginio naudojimo tvarkos reikalavimą, nurodytą Liftų naudojimo taisyklių 18.4 (19.4) punkte, bei padarė ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 2750 Lt baudą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 1-9) prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti. Visų pirma nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas visiškai neatsižvelgiant į jo 2013-12-04 pateiktus paaiškinimus. Priešingai, nei nurodyta protokole bei nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip liftų priežiūrą atliekanti įmonė, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad lifto išjungimo procedūra atitiktų visus teisės aktais jai keliamus reikalavimus. Pagal Liftų techninių apžiūrų žurnalą keleivinis liftas, reg. Nr. LF-01-01674, išjungtas 2012-11-15. Po lifto išjungimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo patvirtinimo dėl kapitalinio lifto remonto ar jo keitimo nauju, dėl gyventojų nepasitenkinimo dėl neveikiančio potencialiai pavojingo įrenginio buvo atliekami smulkūs eksploataciniai darbai, siekiant kaip įmanoma pagerinti lifto būklę ir kreiptis į specializuotą tikrinimo įstaigą dėl pakartotinės lifto būklės įvertinimo. Atliekant eksploatacinius darbus, potencialiai pavojingas įrenginys buvo išjungtas ir nebenaudojamas. Tą patvirtina ir faktinės aplinkybės, kad gyventoja pateko į liftą tik jo remonto metu. Kadangi buvo jaučiamas didelis spaudimas iš gyventojų dėl negalėjimo naudotis liftu, o kapitaliniam remontui dėl ypatingai didelių kaštų gyventojų sutikimas nebuvo gautas, 2013 m. lapkričio mėnesį buvo nuspręsta pakartotinai kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu įvertinti, ar smulkių darbų užtenka, kad liftą būtų galima pripažinti tinkamu naudoti ir paleisti eksploatacijai kuriam laikui. Patikros metu liftas pakartotinai buvo pripažintas netinkamu naudotis. Pagal įmonėje galiojančią tvarką lydraščius dėl lifto atjungimo datos suderinimo automatiškai po potencialiai pavojingo įrenginio įvertinimo akto gavimo parengia ir siunčia bendrovės asistentė E. L., šiuo atveju taip pat buvo atlikta ši formali procedūra. Lifto techninių apžiūrų žurnale aiškiai užfiksuota potencialiai pavojingo įrenginio sustabdymo data, esant nepatenkinamai pakartotinei potencialiai pavojingo įrenginio vertinimo išvadai, potencialiai pavojingo įrenginio statusas nepasikeitė, jis išliko sustabdytas. Kad liftas tikrai buvo išjungtas, patvirtina tai, jog gyventoja primygtinai reikalavo įjungti liftą jo remonto metu. Ji buvo įspėta apie lifto būklę, apie galimas pasekmes dėl įrenginio būklės. Įvykus įvykiui, visą laiką buvo bendraujama su nukentėjusiojo tėvais, policijos pareigūnais, žala atlyginta, vaiko tėvai pretenzijų neturi. Valstybinė darbo inspekcija visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Cituoja ATPK 248, 284 straipsnių nuostatas, nurodo, kad VDI pareigūnai prieš priimdami sprendimą turėjo surinkti įrodymus, kad pažeidimas apskritai buvo padarytas, o įrodžius teisės pažeidimo faktą, įrodyti, kad būtent J. V. yra atsakingas už Liftų panaudojimo taisyklių 19.4 punkto nuostatų pažeidimą. Siekiant nubausti asmenį dėl Liftų naudojimo taisyklių 19.4 punkto reikalavimo nevykdymo, turi būti tinkamai užfiksuota, kad konkretus potencialiai pavojingas įrenginys, neatitinkantis techninės būklės reikalavimų, turėjo būti išjungtas, ir kad tas nebuvo padaryta, nors atsakingas asmuo tokią pareigą turėjo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio patvirtinti, kad nutarime minimas potencialiai pavojingas įrenginys būtų buvęs neišjungtas, kad specializuotos įmonės atstovas neatliko būtinų veiksmų, nesiėmė pagal susiklosčiusias aplinkybes būtinų veiksmų. VDI inspektoriai apsiribojo hipotetiniais pasvarstymais, nesiremdami į bylą pateikiamais įrodymais ir paaiškinimais, į bylą pateiktais įrodymais: lifto techninių apžiūrų žurnalu bei atstovo paaiškinimu dėl potencialiai pavojingo įrenginio išjungimo. Vertinant Taisyklių 19.4 punkto pažeidimą, turėtų būti atsižvelgiama į Taisyklių 9 ir 9.2 punktus, nustatančius, jog „jeigu liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame gyvenamajame name ar visuomeninės paskirties pastate, lifto savininko funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, vykdo: <...> kai neįsteigta (likviduota) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba nesudaryta (nutraukta) jungtinės veiklos sutartis – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius arba licencijuota įmonė, atliekanti nuolatinę liftų priežiūrą.“ Bei 19.4 p. nuostatas, jog sustabdyti (išjungti) liftą, kai įgaliotos įstaigos ekspertas, atlikdamas lifto techninės būklės vertinimą, nustato, kad liftas netinkamas saugiai naudoti, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija, privalo lifto savininkas arba licencijuota įmonė. Institucija apskritai nevertino šioje situacijoje namo administratoriaus atsakomybės. J. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius tinkamai ir laiku organizavo bendrovės veiklą, o už prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą yra paskirtas atsakingas darbuotojas O. B., kuris tuo pačiu yra atsakingas ir už darbų saugos reikalavimų užtikrinimą, vykdant liftų priežiūrą ir remontą. Šiuo atveju vadovo atsakomybė turėtų atsirasti, kai atsakingo asmens apskritai nebūtų paskirta, o visas atsakingo asmens darbuotojo funkcijas būtų perėmęs tiesiogiai įmonės vadovas. Administracinė nuobauda pareiškėjui taip pat parinkta netinkamai, yra neproporcinga, nes yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo noru atlygino dėl incidento atsiradusią žalą, bendrovė noriai bendradarbiavo ne tik su vaiko tėvais, bet ir su VDI pareigūnais, teikė visą žinomą ir turimą informaciją. Nepaisant to, nutarime nurodyta, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai baudos dydis parinktas netinkamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir bauda skirta už tai, kad jis nesiėmė veiksmų ir leido naudotis netinkamu liftu. Su tuo nesutinka, nes liftas išjungtas 2012 m. lapkričio mėn., tai liudija įmonės darbuotojo O. P. įrašas žurnale. Jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, nes buvo paskyręs atsakingus asmenis: liftų elektromechaniką, kuris vykdo tiesioginę lifto priežiūrą, ir darbų vykdytoją, kuris kontroliuoja darbų atlikimą. Tai O. P. ir D. J., kurie vykdė liftų priežiūrą ir remontą. Darbų vykdytojas O. B. kontroliavo darbus. Elektromechanikai yra instruktuoti ir pagal pareigines instrukcijas atlieka liftų priežiūrą ir remonto darbus. Darbų vykdytojas jiems skirsto užduotis, kontroliuoja darbą. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, liftas buvo įjungtas, vyko remonto darbai pagal suderintą sąmatą su lifto savininku UAB „Viršuliškių būstas“. Pirmame aukšte dirbo O. P.. Prie jo priėjo namo gyventoja I. Z. ir pareikalavo leisti pasinaudoti liftu, nes su vaikišku vežimėliu nelips laiptais. Kaip paaiškino O. P., jam buvo daromas spaudimas, todėl jis paprašė viršutiniame aukšte lifto patalpoje dirbusio J., kad įjungtų liftą. Tokiu būdu darbuotojai pasigailėjo I. Z., leido pasinaudoti liftu ir jai įlipus į liftą buvo prispaustas vaikiškas vežimėlis. Darbuotojai žinojo savo pareigas ir teises, bet pasigailėjo namo gyventojos, buvo įsitikinę, kad liftas, nors ir pripažintas netinkamu naudotis, nenukris. Tai yra blogai ir to daryti neturėjo, už tai jie buvo nubausti. Nurodymus darbams duoda darbų vykdytojas O. B.. Jis taip pat atsakingas už darbų saugos reikalavimus. Tą dieną jis dirbo, bet įvykio vietoje nebuvo. O. B. duoda nurodymus telefonu arba paskyras darbams. Jeigu susitinka ryte, duoda paskyras, jeigu yra kažkoks operatyvus darbas, nurodymus duoda telefonu. Technikas, atlikęs darbus, informuoja O. B.. Įrašai žurnale daromi atlikus lifto techninę apžiūrą. Tam jis turi paskyrą darbams. Paskyroje darbai nurodomi ir aprašomi, paskyros saugomos įmonėje, registruojamos įmonės vidinėje programoje, generuojama paskyra ir surašomi darbai, kuriuos reikia atlikti. Kiekvienas technikas turi priskirtus savo aptarnaujamus liftus. Šiuo atveju O. P. gavo paskyrą su jam priskirto objekto numatytais darbais. Darbų vykdytojas patvirtina atliktus darbus. Liftas buvo išjungtas 2012 metais, gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitą apie lifto netinkamumo naudotis būklę. Iš karto namo, kuriame įrengtas liftas, savininkui ar administratoriui siunčiamas pranešimas, kurį paruošia E. L., ir be perspėjimo išjungia liftą. Į tokį lifto išjungimą be perspėjimo namo gyventojai labai skaudžiai reaguoja. Pradedant lifto remontą, su namo administratoriumi privaloma suderinti remonto sąmatą. Šiuo atveju, nors liftas buvo išjungtas 2012 metais, remonto sąmatą su UAB „Viršuliškių būstas“ pavyko suderinti tik 2013 metais. 2013 m. lapkričio 21 d. darbuotojai dirbo pagal šią suderintą darbų sąmatą.

2012 metais remonto sąmata nebuvo patvirtinta. Gyventojai prašė atlikti smulkius remonto darbus, už kuriuos nereikėtų mokėti, gal užtektų pareguliavimo, padažymo ir ekspertas pripažintų liftą tinkamu. Laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 metų buvo atlikti keli smulkūs remonto darbai. 2013 metais dar kartą buvo pakviestas ekspertas, kad įvertintų liftą. Tačiau liftas vis tiek buvo išjungtas. UAB „Baltijos liftai“ darbuotoja L., gaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą, parengia tipinį raštą. UAB „Viršuliškių būstas“ nenustatė lifto išjungimo datos, liftas buvo išjungtas 2012-11-15. Tai liudija įrašas žurnale. Tame name yra du liftai. Jis dėl įvykio iš O. B. gavo tarnybinį pranešimą; pareikalavo paaiškinimų iš elektrotechnikų O. P. ir D. J.. Jie pažeidė taisykles ir jiems buvo skirti papeikimai. Gyventojų apklausa dėl naudojimosi liftu buvo atlikta tik po to, kai nutarimas buvo apskųstas, todėl tokia apklausa nieko nereiškia, nes name yra 60 butų, o buvo apklausti tik du gyventojai. Laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 metų gyventojai prašydavo, kad būtų atlikti remonto darbai, už kuriuos nereikėtų mokėti. Kelis kartus elektromechanikai vyko į objektą, jungdavo liftą, patys būdavo prie lifto, bet gyventojams neleisdavo juo naudotis. Dėl liftų išjungimo sprendžia O. B.. Jis gauna iš įgaliotos įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas dėl lifto tinkamumo naudotis, jas pasirašo ir priima sprendimus. Dėl 2013-11-13 rašto pasirašymo paaiškino, kad namų savininkai vangiai reaguoja į pranešimus dėl liftų išjungimo, todėl pasirašė jis, kaip direktorius, kad atrodytų solidžiau. Namo savininkas ar administratorius nesprendžia, kada išjungti liftą. Patys išjungia. Namas 12 aukštų. Gyventojai kelias dienas pavaikšto pėsčiomis laiptais ir pradeda skųstis, kad negali naudotis liftu, tačiau liftas vis tiek turi būti atjungtas. Šiuo metu minėtas liftas veikia. Ilgai neveikė, nes nebuvo patvirtinta darbų atlikimo sąmata ir negalėjo pradėti lifto remonto. Lifto negali paleisti be įgaliotos įstaigos eksperto ataskaitos. Mano, kad dėl nelaimingo atsitikimo turi atsakyti UAB „Viršuliškių būstas“. Taisyklėse nurodyta, kad už lifto atjungimą turi atsakyti lifto savininkas arba licencijuota įmonė. Be lifto savininko sutikimo ir suderinimo negali atjungti lifto. Taip ne vienas klientas yra išėjęs, nurodęs, kad išjungė liftą su jais nepasitarę, nes jie moka pinigus ir priima sprendimus. Šiuo atveju apie lifto išjungimą pranešta, nes be savininko žinios negalima atjungti.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2013-11-21 keleiviniu liftu Nr. LF-01-01674, esančiu Viršuliškių g. 73, Vilniuje, buvo leista pasinaudoti namo gyventojai su vaiku, dėl ko įvyko incidentas ir vaikui buvo sužalota koja. Pareiškėjas, turėdamas 2012-11-12 bei 2013-11-07 neigiamas įgaliotos techninės būklės tikrinimo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadas apie keleivinio lifto techninę būklę, nesiėmė visų veiksmų, kad liftu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, būtų nesinaudojama, liftas 2013-11-21 nebuvo atjungtas ar sustabdytas, kad juo negalėtų naudotis gyventojai ar kiti asmenys. Juo buvo leista pasinaudoti nepašalinus gedimo. Lifto apžiūrų žurnale nėra padaryta atitinkamo įrašo, jog liftas yra sutvarkytas ir tinkamas naudoti ir eksploatuoti. Pareiškėjas, būdamas įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojas elgtųsi tinkamai ir išjungtų liftą bei neleistų juo naudotis pašaliniam asmeniui. Dėl nuobaudos nurodė, kad pareiškėjui tinkamai buvo parinktas nuobaudos vidurkis, kadangi nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo atsakomybė sunkinanti aplinkybė – į pažeidimą buvo įtrauktas nepilnametis asmuo. Todėl buvo skirtas sankcijoje numatytas vidurkis (t. 1, b.l. 60-61).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas D. R. taip pat prašė skundą atmesti, nurodė, kad surinktais dokumentais skundą padavęs asmuo J. V. bando įrodyti, kad neva ne įmonės vadovas atsako už lifto išjungimą. Vyko susirašinėjimas su namo administratoriumi UAB „Viršuliškių būstas“. Pagal pareiginius nuostatus už liftų išjungimą gal atsakingas O. B., tačiau įmonei vadovavo direktorius J. V., jis pasirašinėjo raštus. Gal pasakė, kad nereikia išjungti lifto. Natūralu, kad pavaldinys klausys direktoriaus ir liftas nebus išjungtas ir toliau naudojamas. Nors žurnale yra įrašas, kad liftas išjungtas, bet faktiškai jis veikė. Dėl lifto darbo buvo apklausiami namo gyventojai, bet apklausa vyko darbo metu, todėl rasta nedaug gyventojų. Jeigu apklausa vyktų po darbo valandų, paaiškinimų būtų daugiau. Byloje yra teiginys, kad apklaustos gyventojos gal girdėjo veikiantį liftą, kai buvo remontuojamas ir testuojamas, bet jos nurodė, kad liftu naudojosi pačios. Reiškia, gyventojams buvo suteikta galimybė naudotis liftu. Suprantama, kad name daug aukštų, gyvena įvairaus amžiaus gyventojai, lifto išjungimas sukelia nepatogumų, todėl liftas ir nebuvo išjungtas. Į bylą pateiktas 2013-12-09 pranešimas, kuriame kalbama apie kitą namą. Nurodyta, kad liftas išjungtas, tačiau gyventojai gali juo naudotis. Turi būti žiūrima ne į gyventojų patogumą, o į jų gyvybę. Jeigu liftas būtų išjungtas laiku, gyventojai būtų suinteresuoti greičiau suremontuoti ir toliau naudotis liftu. Gyventojų paaiškinimus ėmė, kad įrodytų tiesą, kad vis dėlto buvo galimybė naudotis liftu, tai nebuvo vienkartinis atvejis. Rinkti papildomi įrodymai. Dėl įvykio ginčo nėra. Nori parodyti, kad tai nebuvo vienintelis kartas, kai buvo galima naudotis liftu. Darbo inspekcija neginčija pareiginių nuostatų, kad už liftų saugumą gali atsakyti vadovas ar įgaliotas asmuo, tačiau vadovo parašai pranešimuose, kur prašoma nustatyti lifto atjungimo datą, įrodo, kad pats vykdė šias pareigas. Tai nenuima nuo jo pareigos atsakyti už šį įvykį. Iš direktoriaus pasirašyto rašto turinio matyti, kad reikia suderinti lifto išjungimo datą. Reiškia, šiuos klausimus sprendė vadovas. Jeigu O. B. ateina ir pasako, kad reikia išjungti liftą, ir išjungiamas, tai kodėl rašomas tas raštas ir direktorius sako, kad reikia derinti išjungimo datą. Įmonei vadovauja direktorius, kuris žino visas atjungimo aplinkybes, kad liftas netinkamas naudojimui, ir vis tiek rašo tokius raštus. Taigi, O. B. turėjo pareigą užtikrinti, kad liftas būtų išjungtas, bet kaip gali išjungti, jeigu direktorius derina datą, jeigu yra pareiga liftą išjungti nedelsiant. Direktorius žinojo situaciją, pasirašė raštą ir privalėjo užtikrinti, kad liftas būtų išjungtas nustatytu laiku ir būtų išvengta tokių pasekmių. UAB „Viršuliškių būstas“ nėra specialistas ir negalėjo žinoti galimų pasekmių.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos atstovas V. J. taip pat prašė skundą atmesti, nurodė, kad neginčija, jog liftas buvo tikrinamas. Nuobauda buvo skirta už tai, kad buvo leista naudotis pripažintu netinkamu naudotis liftu. Nesvarbu, kada jis buvo išjungtas, buvo naudojamas techniškai netvarkingas liftas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 41 straipsnyje numatyta atsakomybė už Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Toks pažeidimas pagal šio straipsnio 1 dalį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų (2009-07-15 įstatymo Nr. XI-349 red.).

J. V. kaltinamas ir nubaustas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidęs 2006-02-24 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-61 patvirtintos Liftų naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.4 punktą, pagal kurį saugiam ir tinkamam lifto naudojimui užtikrinti lifto savininkas ir (arba) specializuota įmonė privalo sustabdyti (išjungti) liftą, kai įgaliotos įstaigos ekspertas, atlikdamas lifto techninės būklės vertinimą, nustato, kad lifto naudojimas neužtikrina saugos, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui arba gali įvykti avarija. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytas 18.4 punktas laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi pagal pažeidimo padarymo dieną galiojusią Taisyklių redakciją atsakomybę už tokį pažeidimą nustatė 19.4 punktas.

Byloje neginčijama, kad gyvenamajame name, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 73, kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugpjūčio 10 d. Lifto/ų techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutarties Nr. 10-08-02 pagrindu teikia liftų priežiūros paslaugas, 2013 m. lapkričio 21 d. įvyko incidentas, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas O. P. leido techniškai netvarkingu liftu pasinaudoti namo gyventojai, ir liftas prispaudė vaikui koją. Vilniaus priešgaisrinės tarnybos suvestinės duomenimis, 2013-11-21 16.00 val. tarnyboje gautas pranešimas, jog Viršuliškių g. 73, Vilniuje, vaikui liftas prispaudė koją, lifto durų prispaustas 9 mėn. vaikas išlaisvintas iki PGP atvykimo, nukentėjusysis išvežtas į gydymo įstaigą (t. 1, b.l. 32). Šį faktą patvirtina tiek teisme apklaustų liudytojų O. P., D. E., O. B., I. Z., I. Š., D. J. parodymai, tiek ir paties pareiškėjo patvirtinimas, jog 2013-11-21 įvyko minėtas incidentas. Taip pat neginčijama, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-11-07 lifto techninės būklės tikrinimo ataskaita Nr. 13-03-587 patvirtina, kad name esantis keleivinis liftas, reg. Nr. LF-01-01674, buvo pripažintas netinkamas naudoti (t. 1, b.l. 34). Tačiau pareiškėjas teigia, kad liftas buvo išjungtas dar po UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-12 Lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitos Nr. 12-12-245 (t. 1, b.l. 18), ir nuo to laiko neveikė, o tik buvo periodiškai atliekami smulkūs remonto darbai; incidento dieną taip pat buvo atliekami tokie darbai. Pripažįsta, kad darbininkai neturėjo teisės leisti gyventojai važiuoti liftu, už ką jie ir buvo nubausti, tačiau liftas buvo neveikiantis ir gyventojai juo nesinaudojo. Šiuos argumentus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad konstatuoti darbų saugos pažeidimo faktą pakanka vien tos aplinkybės, jog pripažinus liftą – potencialiai pavojingą įrenginį – netinkamu naudoti, vis tik 2013-11-21 juo buvo leista pasinaudoti namo gyventojai su vaiku. Todėl 2006-02-24 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų Liftų naudojimo taisyklių 19.4 punktas yra akivaizdžiai pažeistas ir už tokį pažeidimą kyla atsakomybė pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip minėta, gyvenamajam namui liftų priežiūros paslaugas UAB „Baltijos liftai“ teikia 2010 m. rugpjūčio 10 d. Lifto/ų techninės priežiūros ir saugaus naudojimo sutarties Nr. 10-08-02 pagrindu (t. 1, b.l. 54-57), t.y. kaip Taisyklių 4 punkte įvardinta licencijuota įmonė – juridinis asmuo, turintis nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros licenciją, vykdantis liftų nuolatinę priežiūrą ir apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu; o saugiam ir tinkamam lifto naudojimui užtikrinti Taisyklėse (19 p.) nustatyti privalomi reikalavimai lifto savininkui arba licencijuotai įmonei. Taip pat paminėtina, kad pagal Taisyklių nuostatas lifto savininkas turi teisę pasirinkti nuolatinės lifto priežiūros organizavimo būdą – atlikti nuolatinę priežiūrą savo jėgomis (kai turi reikiamos kvalifikacijos atestuotą personalą) arba nuolatinės priežiūros vykdymą bei kitas funkcijas perduoti licencijuotai įmonei, įsipareigojančiai atlikti šiuos darbus pagal sutartį, sudaromą tiesiogiai (be tarpininkų) su liftų savininku. Sutartyje turi būti nurodytos perduodamos funkcijos bei lifto savininko ir licencijuotos įmonės atsakomybės ribos. Jei liftas įrengtas daugiau nei vienam savininkui priklausančiame name, nuolatinę liftų priežiūrą vykdo licencijuota įmonė (10 p.). Taigi, daugiabučiam namui administravimo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Viršuliškių būstas“ sudarius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl liftų priežiūros, atsakomybė už Taisyklių pažeidimus kyla liftų priežiūros paslaugas įsipareigojusiai teikti licencijuotai įmonei, tad svarstyti dėl namo administratoriaus atsakomybės pagrindo nenustatyta. Todėl teismas daro išvadą, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai pagrįstai sprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, jog netinkamas naudoti pavojingas įrenginys Nr. LF-01-01674, esantis Viršuliškių g. 73, Vilniuje, 2013-11-21 būtų išjungtas.

Pareiškėjas teigia, kad už pažeidimą atsakomybėn patrauktas netinkamas asmuo, nes jis įsakymu buvo paskyręs už įmonės prižiūrimų liftų techninės priežiūros organizavimą ir darbų saugos bei higienos reikalavimų laikymosi užtikrinimą vykdant liftų nuolatinės techninės priežiūros arba liftų remonto darbus atsakingą asmenį – O. B. (t. 1, b.l. 37). Kaip teisme nurodė O. B., elektromechanikai paaiškino, jog moteris padarė psichologinį spaudimą ir jie, nenorėdami nieko blogo, geranoriškai įjungė liftą. Pagal pareigybines instrukcijas darbuotojas buvo neteisus, tai jo klaida, turėjo atsisakyti leisti naudotis liftu. Už tai turėjo atsakyti elektromechanikų vadovas, t.y. jis, O. B.. Jis buvo darbų vadovas, instruktuodavo darbuotojus, kaip turi būti įspėjami gyventojai dėl lifto remonto, jo pareiga buvo kontroliuoti liftų eksploatacijos situaciją. Dėl minėto lifto buvo suderinta darbų sąmata, kad būtų galima pašalinti visus defektus ir buvo atliekami remonto darbai. Sąmata buvo iškabinta ir visi gyventojai matė. Šį liftą išjungė O. P..

Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad J. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Visų pirma pažymėtina, kad dėl 2013-11-21 įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013-12-17 įsakymu Nr. 13/1 už darbo drausmės pažeidimą elektromechanikams D. E. ir O. P. skirta drausminė nuobauda – papeikimas (t. 1, b.l. 78), tuo tarpu O. B. jokia nuobauda nepaskirta. Pareiškėjo paaiškinimas, jog O. B. neskyrė nuobaudos dėl to, kad jis tinkamai atliko savo darbą, vertintinas kaip neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi incidentas įrodo buvus priešingai. Antra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-11-11 raštu Nr. BL-RS-13-000056 lifto savininką UAB „Viršuliškių būstas“ informavo apie 2013-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo rezultatus ir prašė nustatyti lifto išjungimo datą (t. 1, b.l. 17), analogiškas raštas buvo rašytas ir 2012-11-15 raštu Nr. BL-RS-1211-011, informuojant apie 2012-11-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo rezultatus (t. 1, b.l. 16), tad sutiktina su Institucijos atstovų argumentais, jog J. V., asmeniškai pasirašinėdamas šiuos raštus, pats atliko atsakingo asmens funkcijas ir todėl yra atsakingas už pažeidimą, ir kad tokie raštai įrodo, jog liftas nebuvo išjungtas rašto surašymo dieną. Pareiškėjas teigia, kad toks tekstas išlikęs per klaidą, iš tiesų jie neklausdavo, o tokiu būdu pranešdavo apie lifto išjungimą; tai patvirtino teismui ir liudytojas D. Z., t.y. kad UAB „Viršuliškių būstas“ nesprendžia dėl lifto išjungimo datos ir jis nežino, kodėl jiems rašomi tokie raštai. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasirašo raštus, kuriuose, anot jo paties, nurodyta neteisinga informacija – nes negali paaiškinti, kodėl rašomi raštai nustatyti lifto išjungimo datą, kai pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo liftą išjungti ir pati išjungia. Pažymėtina, kad asmens parašas dokumente reiškia, jog jis perskaitė, ką pasirašo, ir su tuo sutinka. Šitokios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą daryti išvadą, kad įmonės vadovas nesiima priemonių organizuoti darbą pagal Taisyklių reikalavimus. Trečia, pagal Lifto naudojimo taisyklių 25 punktą lifto elektromechaniko atlikti priežiūros veiksmai turi būti įrašomi lifto apžiūrų-remonto žurnale, kuriame taip pat turi būti įrašas apie pastebėtų gedimų pašalinimą. Pareiškėjas pateikė darbų paskyras bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. V13-360609, V13-360609-1, V13-360609-2 (t. 2, b.l. 7-9), tačiau šių darbų atlikimas nėra užfiksuotas lifto apžiūrų-remonto žurnale, ir priešingai – įrašas žurnale apie tai, kad liftas išjungtas, neatitinka nustatytų aplinkybių.

Byloje apklaustas liudytoju elektromechanikas O. P. paaiškino, kad dirba pagal gautas iš meistro paskyras darbams, pranešimus apie liftų gedimus. Šiuo konkrečiu atveju eidavo apžiūrėti lifto, ką gali pritaikyti, suremontuoti, kokius mazgus pakeisti. Tvirtino, kad liftas buvo išjungtas 2012 metais, iš karto, kai buvo pripažintas netinkamu naudoti. Gyventojai liftu negalėjo naudotis. Tą dieną, 2013-11-21, remontavo liftą Viršuliškių gatvėje. Pirmame aukšte buvo parašyta, kad vyksta planiniai lifto remonto darbai. Norėjo liftą restauruoti ir paleisti vėl dirbti, kad žmonėms neliktų nepatogumų, nes ilgą laiką liftas nedirbo. Paleido liftą, nes stovėjo išjungtas, pasiruošė darbui. Nuėjo į viršų, darbiniu režimu nusileido žemyn. Reikėjo nudažyti lifto kabinos dugną. D. J. dirbo viršutiniame aukšte. Jis turėjo paduoti liftą, kad galėtų pradėti darbus. Prie lifto pirmame aukšte atėjo moteris su vaikišku vežimėliu ir pareikalavo leisti pasinaudoti liftu, nes laiptais į aštuntą aukštą su vežimėliu nelips, moteris buvo pikta. Liudytojas pasakė, kad negalima naudotis liftu, moteris vis tiek neatstojo, todėl paskambino porininkui ir pasakė trumpam jungti liftą. Žinojo, kad negalima, bet leido pasinaudoti liftu. Tai buvo apie 16 val. Moteris lipo į liftą, kai užsidarinėjo durys ir prispaudė vaikišką vežimėlį. Liftą įjungė tik tam laikui, kol dirbo. Tuo metu liftu naudotis niekas negali dėl saugumo, jie neleidžia, be to, trukdo dirbti. Šį kartą pajuto spaudimą ir leido, moteris grasino skųsti, kodėl neleidžia naudotis liftu. Dėl įvykio gavo papeikimą.

Liudytojas D. E., taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ liftų elektromechanikas, patvirtino O. P. parodymus dėl įvykio, papildė, jog pirmame aukšte buvo skelbimas, kad vyksta remonto darbai. Žmonės prieina, pažiūri ir eina laiptais pėsčiomis. Kai nebuvo skelbimo, vis tiek nebuvo galima naudotis liftu. Be to, jis buvo išjungtas. Dėl šio atvejo D. E. buvo nubaustas, gavo mažesnį atlyginimą. Šis liftas buvo atjungtas tada, kai buvo pripažintas netinkamu naudotis. Kada tiksliai, nežino, nes tuo metu dirbo kitame rajone. Priėmė liftą nuo 2013 m. balandžio mėn. Kelis kartus skambino meistras, liepdavo nueiti pažiūrėti liftą, ką reikia pakeisti. Buvo ten gal 3-4 kartus. Visko neprisimena, nes aptarnauja maždaug 80 liftų. Įjungdavo, kažką paremontuodavo ir vėl išjungdavo. Kol nesuremontuotas iki galo, nejungė. Lifto detalės susidėvi nevienodai, todėl nueidavo patikrindavo, ką galima pakeisti. Užsirašydavo ir pranešdavo meistrui. Gyventojai liftu negalėjo naudotis, nes buvo pripažintas netinkamu naudotis ir išjungtas. Kai atvažiuodavo darbininkai, įjungdavo ir šachtos viduje važinėjo, gal gyventojai tai girdėjo. Žino, kad neveikė ir kitas to namo liftas, bet apie jį negali nieko paaiškinti.

Šiuos liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, be to abu liudytojai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir pavaldūs J. V.. Tuo metu teisme apklaustos liudytojomis namo gyventojos nurodė visiškai priešingas aplinkybes. Kaip teisme parodė liudytoja I. Z., tą dieną ji su dukra ėjo į parduotuvę, liftas veikė, ji su vaikišku vežimėliu liftu nusileido žemyn. Kai grįžo iš parduotuvės, liftas jau nebeveikė, prie jo dirbęs darbuotojas pasakė, kad liftu naudotis negalima. Jokio skelbimo dėl lifto neveikimo nebuvo, nors paprastai būdavo, todėl liudytoja darbuotojo paklausė, kaip jai dabar su vaikišku vežimėliu ir pilnais krepšiais pakilti į septintą aukštą, ir jau sukosi eiti atgal į kiemą, prašyti kieno nors pagalbos. Neprašė leisti pasinaudoti liftu. Darbuotojas kažkam paskambino ir pasakė, kad leis pasinaudoti liftu. Atvažiavo lifto kabina, nespėjus įlipti durys užsidarė, prispaudė vežimėlio ratą ir dukters kojas ir liftas pradėjo greitai kilti, nors liudytoja nieko nespaudė. Ji labai išsigando, užvertė vežimėlį ir pradėjo rėkti. Liftas sustojo, atsidarė kabinos durys. Buvo iškviesta gaisrinė ir greitoji medicinos pagalba. Paaiškėjo, kad nieko baisaus neatsitiko, tik dukrai buvo nustatyti kojų sumušimai. Name yra du liftai, tuo metu veikė tik vienas, nes antrą kažkas išlaužė. Ji važiavo tuo liftu, kuris veikė. Kartais būdavo, kad liftas neveikia, bet visada būdavo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus terminas, nuo kada iki kada neveiks liftas. Tokiu atveju planuodavo, kaip nusileisti be lifto arba visiškai neidavo į lauką. Žala jai atlyginta, pretenzijų neturi. Pirmas liftas neveikė gal 2-3 savaites, jaunimas išspardė kabiną. 2013 metais liftas veikė, tik kartais sugesdavo, nes gyventojai veždavo sunkius krovinius, baldus, nors liftas nekrovininis. Neveikė po kelias dienas, kartais savaitę. Atvejo, kad liftas neveiktų metus, nebuvo. Išvakarėse liftas veikė, kai ji ėjo į parduotuvę, taip pat veikė. Name skelbimų lenta su stiklu, todėl skelbimų greitai niekas nenuplėšia. Po nelaimės buvo skelbimas dėl lifto neveikimo. Jos vyras namo įgaliotinis ir visada žino, kada neveiks liftas. Tarp durų buvo prispaustas vežimėlis ir vaiko kojos, sudraskyti batai. Medicininiuose dokumentuose įrašyta, kad nustatytas sumušimas.

Liudytoja I. Š. taip pat parodė, kad name buvo du liftai, bet veikė vienas, su pertraukomis. Kitas neveikė labai ilgai, gal dvejus metus. Kaimynė nukentėjo tame lifte, kuris veikė su pertraukomis. Liftas dažniau veikdavo negu neveikdavo. Būdavo grįžti, o liftas neveikia, reikia pėsčiomis lipti į septintą aukštą. Liftas neveikė gal 7-10 kartų. Neveikdavo įvairiai, kartais kelias valandas, kartais visą dieną. Kartą pati skambino dėl lifto gedimo, liftų remonto tarnybos darbuotojai atvyko gal po 4 valandų. Kiek prisimena, prieš šį įvykį liftu galėjo naudotis. Po to liftas neveikė maždaug 3 savaites. Buvo baisu juo naudotis. Įvykio nematė. Skelbimų dėl lifto neveikimo ji nepastebėdavo.

Liudytoja D. J. parodė, kad liftas neveikė 2-3 savaites spalio-lapkričio mėn. Kartą matė gaisrinę ir greitąją medicinos pagalbą, vėliau sužinojo, kad lifto durys prispaudė vaikui koją, ir, kad liftas tuo metu buvo remontuojamas. Name yra du liftai, bet veikė vienas. 2013 m. spalio-lapkričio mėn. šis liftas veikė. Kartais kokią gal vieną dieną neveikdavo, bet būdavo skelbimai. Vieną kartą ji kvietė meistrus, kai neveikė liftas. Jie atvažiavo ir suremontavo.

Šiuos parodymus patvirtina ir O. P. 2013-11-22 rašytas paaiškinimas dėl įvykio, pvz., kad atėjusi moteris su vežimėliu „reiškė pretenzijas, kodėl iš anksto neperspėjame, kad vyksta darbai ir ji nesiruošia eiti į 7 a. su vežimėliu. Tada paskambinau porininkui, kad įjungtų liftą į normalų režimą, nes reikia padėti moteriai, liftas iki to veikė normaliai“ (t. 2, b.l. 5); kas taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad jokių skelbimų dėl remonto nebuvo ir kad liftas iki darbuotojų atvykimo dirbo, kad liftas nebuvo nepertraukiamai išjungtas nuo 2012 metų.

Įvertinus išdėstytą darytina išvada, kad 2013-11-21 įvykęs įvykis, kurio metu Vilniuje, Viršuliškių g. 73, pripažintas netinkamu naudoti liftas suspaudė vaikui koją, – buvo sąlygotas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. V. neveikimo, t.y. nepaisant to fakto, kad formaliai yra paskirtas atsakingas už darbų saugą asmuo, šis asmuo dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo nebuvo nubaustas; pats vadovas, privalėdamas žinoti, kad esant specializuotos įmonės ataskaitai apie lifto netinkamumą naudoti, liftas privalo būti išjungtas, ir kad yra paskirtas atsakingas asmuo, pasirašinėjo paklausimus dėl lifto išjungimo datos; o lifto apžiūros žurnale įrašyta informacija – kad pripažintas netinkamu naudoti liftas yra išjungtas – neatitinka faktinės situacijos; šių aplinkybių visuma rodo, kad įmonėje nėra aiškiai paskirstytos pareigybinės funkcijos (jų nesilaikoma) ir nėra tinkamai kontroliuojama atliekamų pareigų atlikimo kokybė, ko pasėkoje buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Todėl už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai atsakomybėn patrauktas UAB „Baltijos liftai“ vadovas J. V..

Dėl nuobaudos dydžio. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad buvo pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi šiuo atveju nepilnametis buvo nukentėjęs dėl teisės pažeidimo asmuo, o ne pažeidimą padaręs. Tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjui skirta nuobaudos vidurkio dydžio bauda, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo pareiškėjas buvo institucijai nurodęs apie tai, kad atlygino padarytą žalą ar kad dėl pažeidimo gailisi ir jį pripažįsta, ar kad buvo kitų jo atsakomybę švelninančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jam paskirta nuobauda yra neproporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. V. skundo netenkinti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2569 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė