Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-304/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
1-13-304/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Kaltinamasis
V. V., A. N.
Nukentėjusysis
R. Z.
Kategorijos
  • 1.2.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-304/2013 m.
Teisminio proceso: 1-86-1-00267-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui S. K., kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui A. J., kaltinamajam A. N., jo gynėjui Vidui Peikšteniui, nukentėjusiesiems: R. Z. – V., E. D. ir A. Z., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas., jam pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, einantis Telšių apskrities VPK NTS NNTP tyrėjo pareigas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, jam pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2009 m. sausio – kovo mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iškirto bendrasavininkiams E. D., A. Z. ir R. Z. – V. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 7860-0013-0081, Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 1182 kvartalo 11 sklype augusius medžius – 3 beržus, kurių kelmų skersmenys 9 cm., 11 cm. ir 30 cm., 143 blindes, kurių kelmų skersmenys - 10 vnt. po 8 cm., 7 vnt. po 9 cm., 3 vnt. po 10 cm., 7 vnt. po 11 cm., 7 vnt. po 12 cm., 8 vnt. po 13 cm., 5 vnt. po 14 cm., 8 vnt. po 15 cm., 9 vnt. po 16 cm., 8 vnt. po 17 cm., 8 vnt. po 18 cm., 7 vnt. po 19 cm., 6 vnt. po 20 cm., 3 vnt. po 21 cm., 7 vnt. po 22 cm., 8 vnt. po 23 cm., 6 vnt. po 24 cm., 6 vnt. po 25 cm., 2 vnt. 26 cm., 3 vnt. po 28 cm., 1 vnt. 29 cm., 2 vnt. 30 cm., 5 vnt. po 31 cm., 2 vnt. po 32 cm., 2 vnt. po 33 cm.,1 vnt. 34 cm., 1 vnt. 41 cm., 1 vnt. 47 cm., baltalksnį, kurio kelmo skersmuo 20 cm. ir 2009 m. kovo – gegužės mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, medieną išgabenęs pagrobė 1536, 31 Lt vertės svetimą, E. D., A. Z. ir R. Z. – V. priklausantį turtą.

A. N. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad jis, būdamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėju ir eidamas jam pavestas pareigas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00267-09, 2009-08-05 apie 13.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokolą ir jame pasirašė, kuriame užfiksavo, kad : 2009-08-05 nuo 09.30 val. iki 10.10 val. buvo apžiūrėtas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 7860-0013-0081 1182 kvartalo 14 sklypas ir nustatytas nupjautų pušų skaičius bei kelmų matmenys, nors šis žemės sklypas ir medžių kelmai A. N. nebuvo apžiūrėti; dalyvaujant V. V. ir A. P. 2009-08-05 nuo 09.30 val. iki 10.10 val. buvo apžiūrėta žemės sklypo unikalus Nr. 7860-0013-0081 dalis (1182 kvartalo 11 sklypas) ir nustatytas šiame žemės sklype iškirstų medžių kiekis bei kelmų matmenys, nors V. V. apžiūrint žemės sklypą nedalyvavo, A. N. medžių kelmų neapžiūrėjo, jų neskaičiavo bei jų matmenų nematavo ir protokole užrašė neteisingą šiame žemės sklypo plote iškirstų medžių rūšį, kiekį bei kelmų matmenis, taip įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokole A. N. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir suklastojo tikrą dokumentą.

Taip pat buvo pareikštas kaltinimas ir tuo, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, 2009-08-05 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, IĮ ,,Geolinija“ patalpose, esančiose Aukštoji g. 3, Telšiai, surašė specialisto apklausos 2009-08-05 protokolą ir jame pasirašė, kuriame užfiksavo, kad 2009-08-05 nuo 10.00 val. iki 10.20 val. specialistu apklausiamas A. P. nurodė, jog ,,Po matavimų paaiškėjo, kad didžioji dalis krūmų ir nenaudmenų priklauso R. Z. V., o iškirstos blindės L. V. R. iškirsta apie 16 blindžių“, taip protokole užrašė neteisingą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 7860-0013-0081, 1182 kvartalo 11 sklype iškirstų medžių rūšį ir kiekį, taip specialisto apklausos 2009-08-05 protokole A. N. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir suklastojo tikrą dokumentą.

Be to, A. N. pareikštas kaltinimas, kad jis būdamas valstybės tarnautoju - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėju – 2009-08-05, iki apie 13.00 val., suklastodamas įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokolą ir 2009-08-05 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, IĮ ,,Geolinija“ patalpose, esančiose Aukštoji g. 3, Telšiai suklastodamas specialisto apklausos 2009-08-05 protokolą, sąmoningai iškreipė ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamas svarbias aplinkybes, dėl ko baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00267-09 Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-11-19 nutarimu buvo nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas; taip, kaltinamajame akte nurodyta, A. N. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, sumenkintas valstybės institucijos – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Teisiamajame posėdyje V. V. apklaustas kaltinamuoju pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo sūnui L. V. šiuo metu priklausanti žemė, esanti (duomenys neskelbtini), ribojasi su R. Z. – V. mišku. Šią žemę jis prižiūri ir dirba nuo 1994 metų. Palei mišką iškasė griovį žemės nusausinimui bei pasodino blindes. Blindės išaugo į krūmus ir pradėjo plėstis į dirbamą žemę, todėl 2009 metų sausio mėnesį nusprendė šį žemės sklypo plotą išvalyti. Blindes ir krūmus iškirsti paprašė K. B. ir Ž. L.. 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje nuvyko į minėtą vietą ir dvi dienas kirto, pjovė. Stambesnius kamienus pats pjovė benzininiu pjūklu, kiti asmenys kamienus ir šakas krovė į krūvas. Buvo įsitikinęs, kad kerta iš sūnui priklausančios dirbamos žemės, kirsdamas vadovavosi esamais riboženkliais. Pušų iš R. Z. priklausančios mišką skiriančios linijos nekirto, jo iškirsti medžiai yra kitame žemės sklypo gale. Nurodė, kad, kai kirto blindes, vadovavosi buvusiais riboženkliais, riboženkliai buvo sukasti į žemę, metaliniai strypai, kapčių aplink riboženklius sukastų nebuvo, ribos nuo vieno riboženklio iki kito aiškiai matėsi. Tuo metu buvo sausio – vasario mėnuo ir riboženkliai gerai matėsi. Iškirto tik savo žemės sklype esančias blindes ir krūmus, taip pasigerindamas dirbamos žemės sklypo ribas. Po atliktų geodezinių matavimų R. Z. – V. ir kitų savininkų miško ribos keitėsi. Pavasarį siūlė pastarajai išsiaiškinti miško ribas. V. V. taip pat nurodė, kad, kai kilo ginčas su nukentėjusiais dėl ribų, be matininkų buvo sustatyti riboženkliai ir jie (nukentėjusieji) įėjo į sūnui priklausantį sklypą. Kai buvo atlikti geodeziniai matavimai paaiškėjo, jog gretimo sklypo savininkai pasididinę savo žemės plotą. Atlikus geodezinius matavimus pakito R. Z. – V. žemės sklypo ribos, tai yra iškirstos blindės neįeina į Z. priklausantį sklypą. Kaip minėjo nuo 1994 metų dirba tą žemę. Ją buvo apsodinęs blindėmis, kurias pats ir nukirto. Po 5-6 metų ataugo blindžių atžalos. 2008 m. gruodžio mėnesį kirto atžalas, nes norėjo atnaujinti žemę. Kirto mažuosius ūglius, o paskui pagal žemę nupjovė ir kelmus. Viską gražiai, ūkiškai sutvarkė. Teismui apžiūrai pateikė 2009-2010 m. m. nupjautą kelmą iš savo malkinės, taip pat malkinėje likusių iš šio sklypo nupjautų blindžių didelių kelmų, kurių atvežti negalėjo, nuotraukas paaiškino, kad šie kelmai yra iš šio sklypo, mažosios atžalos nukirstos, o po to nukirstas pats kelmas. Pagrindinis medis buvo nupjautas prieš kokius 20 metų. Jis pats vėliau pjovė tik atžalas. Liko kelmas, kurio antžeminę dalį nupjovė ir parsivežė namo. 2008 m žiemą sukirstas blindes sandėliavo pievoje netoli kirtavietės, saugojo iki pirmo bylos nutraukimo. Kai atvažiavo tyrėjas A. B., visi pagaliai buvo vietoje. Apžiūrų buvo daug, vis kita instancija važiavo tikrinti. Nutraukus bylą 2009 pavasarį, balandžio mėn. tuos kamienus su šakomis supjovė ir susivežė į malkinę. Suvežė tam, kad netrukdytų įdirbti žemę sėjai. Mišką po kirtimo 2009 metais pasisavino E. D. ir kt. Atžalas turėjo nupjauti, nes jos buvo nuvirtusios ir trukdė įdirbti žemę. Jei būtų ąžuolai, kurių šaknys gilios, tai būtų palikęs aukštesnius kelmus. Šiuos žemai nupjautus kelmus galima su vienvagiu plėšiminiu plūgu suarti, ką jis ir padarė. Visus krūmus pjovė tvarkingai, storesnes šakas dėjo tvarkingai, nes jos reikalingos kūrenimui. Plonas šakas degino vietoje. Kitokių medžių ir šakų, kaip atžalos, nebuvo. Pagal tyrusių aplinkybes asmenų matavimus tai turėjo būti rąstai, o ne atžalos, bet tikrovėje taip nėra. Blindė ir yra kaip krūmas. Tikrintojai matavo apatinę dalį, kuri rodo, kad nukirstas storas kamienas, nors iš tikrųjų buvo nukirstos atžalos ir kelmo pats viršus. Prašė tyrėjų matuoti, bet nė vienas nematavo. Siūlė kviesti specialistus iš miškotvarkos instituto. Jie būtų davę tikslia išvadas, bet kviesti pareigūnai atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl A. N. inkriminuojamų veikų kaltinamasis V. V. parodė, jog A. N. vykdytoje apžiūroje dalyvavo. Kiek atsimena, A. N. skaičiavo ir matavo rastus kelmus, jei yra parašas, tai ir protokolą pasirašė. Neprisimena, ar A. N., ar A. B. vedėsi rodyti pušų kelmus, bet jis pasakė, kad kirsta 1994 m. ir jų žiūrėti nereikia.

Jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo jį išteisinti.

Teisiamajame posėdyje A. N. apklaustas kaltinamuoju dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad 2009 metų pavasarį – vasarą jam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto miško iškirtimo. Pirminė įvykio vietos apžiūrą 2009-05-21 atliko tyrėjas A. B. Jam atostogaujant tyrimą byloje pavedė atlikti jam – A. N. Buvo vykdomas prokuroro nurodymas atlikti ir papildomą įvykio vietos apžiūrą, nes pirminė buvo neišsami. 2009-08-05 buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta, apžiūrai buvo pakviestas specialistas matininkas A. P., nes jis apžiūrimame sklype buvo atlikęs geodezinius matavimus. Į apžiūrą buvo pakviestas V. V., nes buvo kilęs ginčas dėl sklypo ribų ir iškirstų medžių. Telefonu į apžiūrą ir apklausą kvietęs R. Z. – V., tačiau ji paaiškino, kad iš Vilniaus atvykti negali. Įvykio vietos apžiūros metu kartu su juo dalyvavo A. P. ir V. V. Apžiūrima vieta buvo apžėlusi aukšta žole ir krūmokšniais, aiškios ribos tarp sklypų nebuvo, nes žolė perėjo į V. V. sklype augusias kultūras, tikslias sklypų ribas buvo galima nustatyti tik pagal riboženklius. Matė kelis riboženklius, tačiau kiek ir iš ko jie buvo padaryti, neprisimena. Nukirstų medžių ir krūmų kelmų matėsi R. Z. – V. ir bendrasavininkų sklypo ribose bei V. V. sklypo pusėje, skaičiavo kelmus tik R. Z. – V. ir bendrasavininkų sklypo ribose. A. P. patvirtino, kad sustatyti riboženkliai yra teisingi ir jais reikia vadovautis. V. V. ir A. P. buvo nepatenkinti, kad gaišinamas jų laikas, A. P. reiškė nepasitenkinimą, nes buvo sunku apžiūrėti žolėmis ir dilgėlėmis apaugusį sklypą. Kodėl 2010-09-29 apklaustas nurodė, kad vadovavosi G. B. sustatytais riboženkliais paaiškinti negali, apklausiamas galėjo suklysti ar neprisiminti, jo parodymus galėjo neteisingai suprasti A. B.. Apžiūrint įvykio vietą dalyvavo abu – ir V. V., ir A. P.. V. V. pasirašė vietoje, su A. P. dar reikėjo atlikti apklausą, todėl jis protokole įvykio vietoje nepasirašė, grįžus į Telšius buvo atlikta jo apklausa. Po to pastebėjo, kad įvykio vietos apžiūros protokole nėra jo parašo, tuomet nuvyko į A. P. darbovietę ir paprašė jo susipažinti ir pasirašyti protokole, jis susipažino ir pasirašė. Įvykio vietos apžiūrą atlikęs pagal LR BPK 207 str. nurodymus, t. y. atlikdamas įvykio vietos apžiūrą, protokole aprašęs apžiūrimus objektus, kaip atrodo objektas, kas jame matoma, tuo laiku apžiūrimo objekto būklė ir taip toliau. Šis LR BPK straipsnis nenumato jokių faktinių aplinkybių nustatinėjimo, kuriomis būtų galima ką nors konkrečiai konstatuoti, šiuo atveju, kiek ir kokių medžių ir kurio savininko teritorijoje buvo iškirsta. Atliekama įvykio vietos apžiūra buvo šiltuoju metų laiku, todėl įvykio vieta skyrėsi nuo pirminės įvykio vietos apžiūros. Po jo atliktos įvykio vietos apžiūros Telšių AVPK tyrėjas A. B. bandė papildomai apžiūrėti minėtą įvykio vietą, tačiau dėl sužėlusios augmenijos ir metų laiko to padaryti negalėjo. Negalėjimą atlikti įvykio vietos apžiūrą šiltuoju metų laiku protokole 2011-09-30 užfiksavo ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras A. M.. Dėl jam inkriminuojamų piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo gali pasakyti, kad tarp jo veiksmų, t.y. įvykio vietos apžiūros atlikimo nėra priežastinio ryšio tarp mano veikos ir pasekmių, nes įvykio vietos duomenų neklastojo, apžiūrėdamas įvykio vietą protokole aprašė apžiūrimus objektus, kaip atrodo objektai, kaip jie yra matomi, tuo laiku apžiūrimo objekto būklė ir taip toliau. Apžiūrėdamas įvykio vietą nesiekė į įvykio vietos apžiūros protokolą įrašyti klaidingus duomenis, t.y. nupjautų medžių kiekį, rūšį, bei kelmų matmenis. Taip pat neturėjo tyčios suklastoti specialisto apklausos protokolą. Pareikštas kaltinimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Gerb. prokuroras siekia teismą įtikinti, kad įvykio vietos apžiūros protokolas suklastotas, tik pagal prokuroro manymą, to nepatvirtina jokia specialisto išvada, taip pat gerb. prokuroro manymu suklastotas ir specialisto apklausos protokolas, nors tokių įrodymų nėra surinkta ir to nepatvirtina jokia specialisto išvada ar kiti įrodymai.

Dėl V. V. pareikštų kaltinimų A. N. pareiškė nuomonę, jog V. pagal viską byloje sako teisybę, jis kirtęs mišką, kurį laikė savu. Jis matė tik nupjautą medį, nors V. V. sakė, kad pjovė šakas. Tik paskui specialistai paaiškino, kad yra motininis kelmas. Jis matavęs visą kelmą, neskyręs motininio. Jei būtų radęs tokį kelmą, būtų skaičiavęs senuosius kelmus. Iš nuotraukų kelmas atrodo kaip didelis medis, o ten faktiškai kaip krūmas. Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuojama viskas, apmatuojama viską, kas yra nupjauta. Į senus kelmus nekreiptų dėmesio. Skaičiuotų nupjautas šakas. Tokių kepurių kurią pateikė teismui V. V. nerado.

Dėl to kas paminėta ir nepadarius veikų turinčių nusikalstamų veikų požymių, prašo jį išteisinti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Z.-V.parodė, kad 2009 metų kovo mėnesio pabaigoje sesuo E. D. pranešė apie jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. 7860-0013-0081, Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 1182 kvartalo 11 sklype, iškirstus medžius. Kadangi patys nekirto, todėl kreipėsi į Policiją, Žemėtvarkos skyrių, Miškų urėdiją. Policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teigia, kad su broliu ir seserimi sklypo bendrasavininkais tapo nuo 2000-11-23. Nuo tų metų ribos nebuvo tikslinamos. Jos nekito. 2009-06-26 atliekant kadastrinius matavimus buvo taikomi tikslesni matavimo prietaisai. Sklypo plotas gavosi didesnis, nei pirminiuose dokumentuose. Savivaldybės sprendimu viršplotį buvo leista išsipirkti. Taip 28 arų viršplotį išsipirko. Viršplotis nekeičia sklypo ribų. Plotą apskaičiavo jau ne žingsniais, o GPS prietaisais. V. V. nesutinka su nustatytomis ribomis. Iki vagystės geodeziniai matavimai nebuvo atlikti. Yra sklypo dokumentai, planai, nuosavybės teisės dokumentai. Jie ir pagrindžia jos nuosavybę. Nuo to laiko kai buvo pastebėta vagystė, 2009-06-26 buvo atlikti matavimai. Kiti matavimai nebuvo daromi. Ji įsitikinusi, kad V. tyčia iškirto medžius. 2009-05-21 tyrėjas A. B. atliko įvykio vietos apžiūrą. Dalyvavo ir ji. Nustatė, kad iškirsta 180 medžių, nuo 9 iki 50 cm. skersmens. Vėliau, gal 2012 metais, tikslios datos nepamena, Šiaulių apygardos prokuroras S. Kulikauskas atliko įvykio vietos apžiūrą. Tada buvo kovo ar balandžio mėnuo. Tada primatavo 168 iškirstus medžius. Užfiksuota mažiau medžių, nes miškų urėdijos atstovas pasakė, kad plonesnių nei 8 cm skersmens negalima žymėti. 2009 metų rugpjūčio mėnesį miško sklypo vakarinėje dalyje buvo iškirstas plynai. Nė vieno krūmelio nebuvo. Krūmai atsirado po vagystės, kai kelmai pradėjo suželti. Vytelės pradėjo želti iš kelmų. A. N. atliko ikiteisminį tyrimą ir klaidingai pateikė duomenis, taip suklaidindamas tyrimą. Ji nukentėjusi ir nesutinka, kad pareigūnas procesiniuose dokumentuose ją įvardijo vardu. Nuo A. N. nukentėjo morališkai, nes jis prisidengdamas pareigūno statusu nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis bei ją įvardino vardu. Ir dėl to ji nukentėjusi. Protokoluose nurodyti duomenys, kad “R. priklauso apie 16 blindžių”. Mano, kad jis nurodydamas tokius duomenis suklaidino tyrimą. Jis nematavo ir neskaičiavo kelmų. Kaltinamųjų argumentai, jog iškirsti buvo menkaverčiai krūmai yra vertintini kritiškai, niekuo nepagrįsti, ir yra kaip gynybinės taktikos dalis. Jos nuomone, tyrimas nuo pat pradžių buvo labai nekvalifikuotas ir labai šališkas. Dėl iškirstų medžių kiekio buvo padaryta didelė žala, nes medžiai buvo brandūs, ilgamečiai. Civilinis ieškinys pareikštas pagal bendrą turtinės žalos paskaičiavimą - 9800 Lt. Jai asmeniškai padaryta turtinė žala - 2883 Lt. Savo ieškinį palaiko. Laiko, kad jai priklauso viena trečioji visos sumos. A. N. civilinio ieškinio nereiškia. Vagystės metu buvo sunaikinti ir trys riboženkliai. Ji tvirtina, kad juos sunaikino V. V. Civilinį ieškinį sudaro neteisėtai iškirsto miško atkūrimo kaštai, nes miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų 2 puntas nurodo, jog neteisėtai iškirstą mišką miško savininkai turi atkurti savo lėšomis. Taikant pačias minimaliausias kainas paskaičiavo, kad visas atkūrimas ir priežiūra minimaliai kainuotų apie 5713 Lt. Šiai dienai iškirsto miško dalies nėra atkūrusi. Plynai iškirsta buvo žemės sklypo vakarinėje dalyje, kuri ribojasi su L. V. ariama žeme. Visas kampas buvo iškirstas, sunaikinti riboženkliai. Iškirsta 18 pušų apie 200 metrų atstumu nuo L. V. dirbamos žemės. Riboženkliai vakarinėje sklypo dalyje buvo sunaikinti vagystės metu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. parodė, kad miškas, esantis (duomenys neskelbtini) bendros nuosavybės teise priklauso jai, seseriai R. Z. – V. ir broliui A. Z.. 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje nuvyko į mišką ir pamatė, kad yra iškirsti medžiai – blindės ir beržai, jie buvo sukrauti taip pat jų teritorijoje. Apžiūrint kirtavietę, priėjęs V. V. pasakė, kad tai padarė jis. Konflikto su V. nebuvo, tačiau apsisprendė ginti savo tiesą ir parašė pareiškimą. Iki miško iškirtimo buvo visi riboženkliai. Buvo iškirstas ir griovys, ir jo šlaitai. Prieš tai ten buvo vientisas miškas. Buvo iškirsta 18 pušų. Skaičiuojant iškirstus medžius ji nedalyvavo. Per tą laiką, kai jie buvo sklypo savininkai, sklypo ribos nekito. Miškas buvo savininkų valomas, menkaverčius medžius kirto malkoms nuo 2000 metų, tada, kai paveldėjo sklypą. Iš kampo, iš kurio medžius iškirto V. V., niekada nebuvo kirtę. Bendras ieškinys yra apie 9000 Lt. Prašo priteisti trečdalį turtinės žalos nuo visų žalos sudėtinių dalių, t.y. 3362 Lt.

Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad po tėvų mirties paveldėjo mišką, žemės sklypą, esantį Judrėnų k., Telšių r. bendros nuosavybės teise priklauso jam, R. Z. – V. ir E. D.. 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje jam paskambino E. D. ir pasakė, kad yra iškirstas minėtame žemės sklype esantis miškas, išnaikinti riboženkliai. Kitą dieną nuvykę į mišką kartu su E. D. vyru R. D. pamatė, kad iškirstos blindės ir beržai, iškirsta iš jiems priklausančio žemės sklypo, malkos dar nebuvo išvežtos. Susisiekus su V. V., šis pasakė, kad tikrai pjovė mišką, bet ne jų, o savo. Riboženkliai buvo mediniai, pasmukę. Po iškirtimo net supuvusių neliko. Tolimiausias riboženklis buvo miško riboje tarp miško ir tarp dirbamos žemės, stovėjo ant miško krašto. V. V. netiksliai pastatė riboženklius. E. D. iškvietė matininką B.. V. V. statė riboženklius, o jis su D. aptarė, kad jis tai daro netiksliai, todėl ant akto nesirašė. Jie buvo parodę tikslias ribas, viskas buvo gerai, viskas atitiko. Matininkas nesakė, kad ribos neatitinka, o vėliau pradėjo keisti kampą. Sklypo konfigūracija pasikeitė. Būtent ta vieta ir buvo iškirsta. Ji visada priklausė jų šeimai. Tame plote augo lapuočiai - karklai, alksniai, šermukšniai, beržai. Tas griovys eina pagal mišką ir atitinka jų sklypo ribą. Pats tėvukas to trikampio nenorėjo, bet jam prievarta primatavo. Girdėjo, kad senovėje tėvukui priklausė iš viso 15 ha. Tėvukas nenorėjo, kad būtų pereita į kitą griovio pusę. Iš V. V. pusės jokių netinkamų veiksmų nebuvo. Riboženkliai buvo įkasti pagal V. V. parodymus. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. Pretenzijų V. V. neturi. Skriauda yra padaryta, bet ne tyčia. Tyčios nebuvo, juk V. V. turi savo mišką. Mano, kad tai buvo apsirikimas. Kodėl seserys kitaip mano, jis nežino. Į jų planus V. V. nepažiūrėjo ir iškirto.

Liudytojas A. B. parodė kad dirba Telšių apskrities VPK Nusikaltimų skyriaus tyrėju. Buvo gautas R.Z. V. pareiškimas ir reikėjo nustatyti aplinkybes. Atvykus pareiškėjai nuvyko į vietą, įvykio vietos apžiūroje dalyvavo ir Aplinkos apsaugos specialistas A. K.. Žiūrėjo sklypo ribas, iškirstas vietas. Sumatavo kelmus, surašė protokolą. Nebuvo jokių riboženklių. Ribas nurodė tik ponia R. Z. V.. Vėliau prasidėjo liudytojų apklausos, prokurorų nurodymai. Prokuroro A. L. nurodymu pakartotinai apžiūrėti ribas ir įvykio vietą. Nuvyko, bet ten rado apžėlusį lauką, buvo blogos oro sąlygos. Prokurorą informavo, kad neįmanoma apžiūrėti ribas ir įvykio vietą. Žino, kad buvo padaryti geodeziniai matavimai ir R.Z. V. žemės sklypas padidėjo apie 30 arų. Todėl ji išsipirko viršplotį. Faktiškai ginčijama riba atitiko tuos 30 arų. Sklypo ribos kraštinė yra pasikeitusi, nei buvo abrise, sklypo ribos padidėjo. Byloje yra ne vienas planas. Kvietė specialistą, nes buvo prokuroro A. L. nurodymas gal 2010 ar 2011 metais, kai reikėjo atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą. Vėliau kilo problema dėl ribų. Prieš apžiūrą buvo atlikti geodeziniai matavimai. P. B. sustatytus riboženklius vietos neapžiūrėjo. Tai galėjo būti prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo kai V. V. rodė vietą. Tada buvo užžėlęs griovys. Medžiai buvo iškirsti ir šone matėsi kirtavietė. Kur R. Z. V. rodė, matėsi iškirstas griovys. Ten buvo trikampis ir apie jį buvo kirtavietė. Kur neiškirsta, buvo spygliuočių miškas. Tik lapuočiai buvo iškirsti. Iki griovio buvo iškirsta, o už griovio buvo neiškirstas eglynas. Kai atvažiavo, šone matėsi šviežiai iškirstas alksnynas. V. pasakė, kad jie patys kerta. Įvykio vietą atvyko apžiūrėti pagal R. Z. V. parodytas ribas. Po apžiūros nukirstų medžių neskaičiavo. Pažymėjo, kad iškirsta buvo apie 17 medžių. Apžiūra daryta iki geodezinių matavimų. Pamena, kad protokole yra nuotrauka, kur V. V. rodo į B. riboženklius pagal jo aktą, kad riboženkliai buvo atstatyti. Vizualiai matė įkaltą į žemę medinį pagalį. B. riboženkliai pastatyti 2009 metais. 2010 metais mačiau 1 riboženklį. Jis nenustatinėjo nieko, nei medžių kiekio, nes tai buvo tik apklausa. Schema, kurią nubraižė buvo informacinio pobūdžio, klaida, kad prie savo nubraižytos schemos neparašė, kad ji informacinio pobūdžio ir yra preliminari. Žinojo, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti. Įtarimų, kad per mažas medžių skaičius, nekilo. Po metų V. tikrinant parodymus laikė riboženklį. Jis sakė, kad tas riboženklis atstatytas B.. Nežino, kiek riboženklių buvo atstatyta, gal kokie 3 ar 4. Prieštaravimų riboženklių atstatymo akte nematė. A. B. paaiškino, kad vadovavosi abrisu. Todėl jam jokių abejonių dėl B. paaiškinimų ir atstatytų riboženklių nekilo. V. su vagyste nesutiko ir sakė, kad netyčia įlindo į svetimas ribas. Sakė, kad ten sūnaus žemė ir neneigė fakto, kad kirto medžius. Rugpjūčio mėnesį, kai jo kolega A. N. važiavo į vietą, jau buvo kitas metų laikas, negu apžiūrėta anksčiau. Mano, jog, jis kiek rado, tiek ir fiksavo. Jis prokurorui A. L. pasakė, kad milžiniškas darbas suskaičiuoti viską, kad atitiktų visų kelmų matmenys, tam reikia samdyti brigadą, bet prokuroras nesutiko, nes tai didelės lėšos. 2012 metų vasarą. Šiaulių apygardos prokuroras pats važiavo į vietą sklypas jau buvo apžėlęs. Blindės turi savybę augti nuo šaknų. Žemiausias kelmas gal buvo apie 13 cm, daugiausiai iki 10-15 cm. aukščio. A. K. matavo kelmus. Jis atvažiavo į vietą ne fiksuoti, o nusistatyti kur pati vieta yra. Vėliau matė, kad riboženklių vietos pasikeitė. 17 medžių skaičius atsirado, kai atlikinėjo parodymų patikrinimo vietoje apklausą su V.. G. B. atstatė riboženklius. Viena ginčo pusė nusisamdė G. B., kita P., kuris atliko geodezinius matavimus. Pagal vienus matavimus teisus V. V., pagal kitus nukentėjusiosios. Parodymų patikrinimo metu V. rodė kokias ribas jis įsivaizduoja. G. B. V. žemėje atstatė jo riboženklius. Žino, kad buvo įrodymai surinkti ir kilo ginčas dėl sklypo ribų. Ant abriso yra parašytos kraštinės ilgis ir tai nurodyta ir geodeziniuose matavimuose. Geodeziniai matavimai skyrėsi nuo abriso.

Liudytojas A. K. parodė, kad A. B. jį pasikvietė kaip specialistą išmatuoti savavališką kirtimą. Nuvažiavo į mišką, kuris yra jo kontroliuojamoje zonoje, ir sumatavo iškirstų medžių kelmus. Pagal nukirstų medžių skaičių ir policijos raštą, kad tai galėjo padaryti V. V., jį nubaudė 200 litų bauda už savavališką kirtimą. Jo nuomone, V. V. menkaverčius medžius – blindes - iškirto R. Z. V. žemės sklype. Blindėms kirsti leidimas nereikalingas, turi būti pranešimas, jo nebuvo. Apžiūrėjo įvykio vietą, buvo 1 riboženklis, kuris atribojo mišką ir pačią proskyną, vieną valdą nuo kitos. Tada kartu buvo A. B. ir pati R. Z. V.. Pradėjo nebesuprasti, kas darosi, nes iš policijos gavo raštą, kad nukirsta 17 medžių. O prokuratūra nurodė kitą nukirstų medžių skaičių. Toje vietoje buvo blindės, už jas ir nubaudė. Apžiūrinėjo ir pušų kelmus. Proskyna yra per visą valdą, gal apie 300-400 metrų atstumu. Senų nukirstų pušų nebuvo. Matavo tuos medžius, kurie buvo šviežiai nukirsti. Perėjo visą liniją ir ten buvo iškirsta gal prieš kokį mėnesį. Jo nuomone, pirminės apžiūros duomenys yra tikslesni. Nudžiūvusi blindė atžalų neduoda, o nukirstas sveikas medis leidžia atžalas. Tada buvo ir supuvusių kelmukų. Po 3 metų nebegalima pasakyti, kuris iš jų buvo blindė. Kelmų skersmenis matavo su prokuroru. Antrą kartą atvykus apžiūrėti matavo ir mažus kelmukus. Žino, kad R. Z. V. miške kirtimai nebuvo vykdomi. Jeigu buvo nukirsti sveiki medžiai, rastų visus kelmus. Kelmų skaičius negali kisti. Po kiek laiko kirtavietėje kelmai užželia. Kai paskutinį kartą su komisija matavo, jau buvo sniego. Rugsėjo mėnesį kelmų radimas būtų apsunkintas dėl žolės. 2012 metais darant įvykio vietos apžiūrą, jam apžiūra nepatiko, nes buvo sureikšminta viskas, buvo ir apipuvę medžiai skaičiuojami. Neskaičiavo ir nematavo tik visiškai supuvusių.

L. R. D. parodė, kad 2009 metais iš žmonos sužinojo, kad jai - E. D., A. Z. ir R. Z. – V. priklausančio miško dalis yra iškirsta, o mediena pavogta. Į mišką atvyko su V. Sutikę V. V. paklausė, ar matė, kas tai padarė. Šis atsakė, kad tai jo žemė ir prisipažino iškirtęs medžius. Kur yra šeimai priklausanti žemė, gerai žino, nes dar esant gyvam uošviui pats yra dalyvavęs to žemės sklypo matavimuose. Tada matavo ir pats kaimynas V., buvo sustatyti riboženkliai. Iškirsta vieta priklausė jiems. Ten gavosi kaip trikampis apaugęs medžiais. Pats toje vietoje medžių nekirto ir niekas iš jų šeimos to nedarė. Miškas ribojosi su V. V. dirbama žeme. Ribos matėsi, vienas metalinis riboženklis buvo išlikęs. Anksčiau riboženkliai buvo medinės lazdos. Priekyje sutvarkydavo medžius, kad ariant žemę nekliūtų. Tai būdavo jų atsakomybė, nes prie iškirsto miško V. V. sėdavo javus. Valymas miške buvo atliekamas nuo 2008 metų, kai įsigijo pjūklą. Dirbo pats asmeniškai, nieko nesamdė. Tame blindyne nieko nedarė, nes iki jo valydamas net nepriėjo. Leidimą kirsti miškui ėmė tik 1 kartą. Tada tik kelias egles nukirto. Tai buvo 2010 metais. Vilnietė žmonos sesuo prie valymo darbų neprisidėjo. Žmonos brolis nekirto medžių. Atstatant ribas jis atsivežė B.. Pats nesikišo į tuos reikalus. Nežino ar po geodezinių matavimų sklypo ribos pasikeitė. Iki 2000 metų sklypo ribas žymėjo riboženkliai, miškus skyrė proskyna, toliau buvo dirbama žemė. Buvo menamos ribos. Kirtimų tame miške niekas nedarydavo. Valymo metu kirsdavau papuvusius medžius. Visas jaunuolynas dabar yra prižėlęs. Ten drėgnesnė pusė, gal ir buvo užalksnėję. Ten, kur vagystės metu iškirsti medžiai, ta vieta yra tolimiausias miško taškas. Po kurio laiko iškirstame blindyne matėsi, kad pradėjo augti atžalos.

L. R. P. parodė, kad jis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas. Praėjusiais metais dalyvavo matuojant kelmus. Buvo įvykdytas plynas kirtimas tiek V. V., tiek R.Z. V. žemės sklypuose. Atstatė ribas. Tokiems plyniems kirtimams vydyti reikalingas leidimas. Tokio leidimo nebuvo, todėl jų specialistas A. K. V. V. skyrė baudą. V. kirsdamas perėjo į V. žemės sklypą. 2012 kovo mėnesį jų tarnyba gavo raštą dėl savavališko kirtimo. Tyrimas vyko 2012 metų pavasarį. Sklypų ribos buvo atstatytos. 2012 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai, geodezinių matavimų nebuvo atlikta. Skaičiavo nukirstus medžius V. ir V. žemės sklype. Žiūrėjo į dokumentus, ar sutampa planai, tikrino. Vietoje matėsi, kad augo blindynas, jo amžius daugmaž atitiko. Miškas galėjo būti iškirstas 2009 sausio-kovo mėnesiais. Rudenį turėtų jau būti atžalos. Jos galėtų būti apie 30 cm aukščio. Bėgant laikui kelmai suyra. 2009 metų rugpjūčio mėnesį būtų matę tą pačią situaciją, tik jau būtų visur apžėlę. Atžalos parodo, kad žolėse galima ieškoti kelmų. Tai buvo galima pamatyti. Kiekvienas kelmas buvo sužymėtas raudonais dažais. Medžiai galėjo plėstis, jei pieva buvo nešienaujama. Per 1 metus nesenai nukirsti kelmai negalėjo sutrūnyti. Sutręšusių kelmų neįtraukė į apskaitą. Matavo iškirstų medžių kelmus. Mažesnių nei 8 cm skermens medžių nematavo. Į R. Z.-V. paklausimą atsakė, kad blindynus ir baltalksnynus nėra privaloma atsodinti. Teisės aktai to neįpareigoja. Šitas plotas 100 procentu yra blindynas. Tik keli beržai buvo. Lyginant 10 blindžių ir 1 beržas. Kelmus matavo rulete, kuri sertifikuota. Kelmo skersmuo matuojamas pagal normas. Nėra metodikos kad būtų galima nustatyti kokie medžiai buvo nukirsti prieš pusę metų ar daugiau. To nė specialistas neatsakys. Jei praėjo keletas metų, negalima nustatyti, kokiu metu tiksliai buvo daromi kirtimai. Plotai gal ir skiriasi, nes bendras žemės sklypo plotas skiriasi. Yra bendras sklypo plotas ir miško sklypo plotas. Juridinis plotas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Negali paaiškinti tokius neatitikimus. 2012 metais dėl apžiūros komisijos atėjo raštas, kad reikalingas specialistas. Jis su A. K. - specialistai. Atvykę į vietą visi pasidalino darbais. Apėjo ribas, išsiaiškino kur V., kur V. žemė, atstatė gaireles. Kai ribos buvo atnaujintos, pradėjo skaičiuoti kiek yra kelmų. Visi specialistai ieškojo kelmų. Surastus kelmus apžiūrėjo, išmatavo kelmų skersmenis, aptarė, užrašė akte. Atsižvelgė į V. ir V. pageidavimus. Viską fiksavo prokuroras. Buvo pildomi visi privalomi dokumentai. A. K. matavo, o V. I. pildė blankus, kiti žiūrėjo. Baigtiniai dokumentai sudaryti kontoroje. Tą pačią dieną viskas buvo suskaičiuota ir surašyta, dalyvavę asmenys pasirašė. Baigėsi iškirstų blindžių kelmai ir tuo baigėsi matavimai. Iš augmenijos matėsi, kad toliau buvo šienaujama pieva. Visus didesnius nei 8 cm skersmens kelmukus traukė į apskaitą. Buvo ir taip, kad pripažino, kad kelios blindės buvo sutręšusios, sausos. Galėjo būti, kad blindė buvo nugriuvusi ir stiebas buvo pašalintas. Matavo žalius kelmus. Jų apžiūros tikslas buvo fiksuoti, kas yra padaryta V. žemės sklype. Sniegas buvo nutirpęs, viskas gerai matėsi. Atžalų nelaikė medžiais. Riboženklių neatstatinėjo, ribas nustatė pagal buvusius riboženkiius. Į Z. paklausimą pagal miškų atkūrimo nuostatus, jei tai yra baltalksnynas arba blindynas, tai jų nėra privaloma atsodinti. Kam atkurti du kartus, jei jau yra savaime atsikūrę, atžėlę. Jokių pretenzijų tarnyba neturės.

Papildomai apklaustas liudytoju R. P. dėl V. V. teismo apžiūrai pateikto kelmo paaiškino, kad apžiūrimas kelmas yra senasis motininis kelmas, aplink jį matosi nupjautos buvusios atžalos. Čia ne medis, čia atžalos, nes iš senojo kelmo išaugo daug atžalų. Pagal užduotis specialistai matuoja nupjautus medžius. Matuoja motininio kelmo antžeminę dalį dviejuose vietose ir išmatavę skaičiuoja vidurkį. Teismui pateiktas motininis kelmas, kuris matosi, kad buvo atkastas ir nupjautas. Iš šonų matosi ataugos. Prieš kiek metų ir iš kokios vietos nupjautas medis gali atsakyti tik ekspertai, nes nėra metodikos. Matuodami ir apžiūrėdami įvykio vietą ieškojo atžalų. Šiuo atveju, pagal teismui pateiktą kelmą, buvo skaičiuojami kaip du nupjauti medžiai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja D. B. parodė, kad tuo metu, apie kurį čia byloje kalbama, ji buvo matininkė. Buvo pateikiami žemės savininkų prašymai ir pagal juos matavo žemę. Tai buvo pati reformos pradžia po jos sustabdymo 1997 metais. Neatsimena, kam pirmiau atmatavo žemę, ar Z., ar V.. Prie apžiūrimo plano iš bylos Nr. 13655 parodė, kad kur skiria riboženkliai 3-4-5, ten buvo valstybinės žemės fondas. Pirmiausia iš valstybinės žemės buvo matuojama J. Z., pažymėta 411- klaidingai. Iš tikrųjų turi būti 410. Plane geltonai pažymėtas plotas yra miškas, 3-4-5 su niekuo nesiriboja. Šalia yra dirbama žemė. Ta linija buvo jų prakirsta, kad skirtų ribas. Kairėje pusėje yra J. Z. žemė. Miško ribas galima atskirti pagal pragairiavimą. Z. žemė buvo atmatuota 1999 m. sausio 20 d. V. byloje matyti, kad žemė pamatuota 2000 m. kovo 13 d., o brėžiniai padaryti gegužės 12 d. niekas nepakito, liko ta pati linija. 420 sklypas ribojasi ir su kitais sklypais, bet dėl to pretenzijų nėra. Yra melioracijos žemė, kanalas, kuris nepriėjo prie Zakienės žemės. St. V. ir Z. planų daugiau nejudino. Atidavė bylą į žemėtvarkos skyrių. Ribas galėjo keisti kadastriniai matavimai. Visur buvo sudėti mediniai riboženkliai. Gražaus miško nei pas vienus, nei pas kitus nebuvo. Pagal bylą gali pasakyti, koks miškas buvo. Duomenys apie miško vertę yra išlikę iš tarybinių laikų ir tuos duomenis jiems pateikė institutas. Miško vertės jie keisti negalėjo, išskyrus plynus kirtimus. Duomenys buvo seni - 1982 metų. Iš jų matosi, kad ten buvo nebrandus miškas. Brandaus miško 1 ha kaina svyruoja nuo 2000 Lt iki 2500 Lt, o kai kur ir daugiau. K. Z. 1999 metais matavo, ten jau buvo plyna biržė. Z. miško kaina buvo 2070 Lt. Faktiškai ten nieko nėra. Miškas vertinamas ne pagal metus, o pagal kokybę. Pelkėtoje vietoje miškas gali būti senas, bet nevertingas. Biržę prakirto1999 metais. Riba tarp ariamos žemės ir miško natūroje gerai matosi. Mišką matuoja ir stato gaires linijoms pažymėti ir kerta tiesiai pagal planą. Sustato riboženklius. Vėliau žmogus gali pasitvarkyti kaip jis nori. Jis gali įsikalti metalinius riboženklius, apsitverti tvorą. Z. vėliau pasidarė kadastrinius matavimus. Darant kadastrinius matavimus, Z. buvo daugiau žemės atmatuota. Jiems tiek nepriklauso, bet žmonės neprieštaravo, pasirašė. Buvo leistinos normos tokios - nuo 1 ha galėjo skirtis 30 arų. Pagal kadastrinius matavimus duodami labai maži nukrypimai. Kas penkeri metai vis keitėsi normos, todėl ir gavosi netikslumų. Jie (matininkai) Z. atmatavo 5,50 ha. Žemę matavo pagal gautas iš žemėtvarkos skyriaus pažymas. V. žemė, dabar priklausantį L. V., buvo matuota pagal išvadą, Z. pagal natūrą. Tais laikais buvo didesnės paklaidos, todėl ir atsirado neatitikimai.

L. P. U. parodė, kad yra pensininkas, kaltinamąjį V. V. pažįsta, o su Z. tėvu kartu augo. Gyvena jų kaimynystėje. Pas jį į kiemą atvažiavo kriminalistai ir pasakė, kad V. V. išvogė Z. mišką, parodė tą vietą. Jis jiems atsakė, kad miškas priklauso V. V. jam anksčiau buvo davęs išsivalyti tą padirvį. Matė, kad buvo pjaunamas miškas, bet žiūrėti nėjo. Tiek V. V., tiek Z. buvo geri žmonės. V. V. buvo išsipjovęs liniją tarp B. ir o valdos. Ten ir vogt nebuvo ko, nes ten jaunas 20 metų miškas. Žinojo, kad tas pašalys priklauso V. V.. Pagal parodytą planą iš V. bylos gali paaiškinti, kad V. pjovė nuo 1 iki 2 riboženklio. Buvo atvalytas pašalys ir griovys. Ten kirsti nieko gero nėra. Kai kirto, prie tos vietos nebuvo priėjęs, bet toje vietoje jau baigia ataugti medžiai. Matė tik dirbančius žmones. Žinojo, kad ten yra V. V. miškas. Pasigrožėjo, kad tvarkingai vykdomi miško valymo darbai. Tada manė, kad ta žemė ir miškas priklauso V. V.. Dabar ten mato Z., o prieš tai jų nematė. Z., kaip nekeista, atsirado vėliau. Jie mišką kitoje vietoje turėjo.

Liudytojas L. V. parodė, kad jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis su tėvu nutarė išvalyti miško pakraštį. Turėjo sklypo dokumentus. Atvykęs matininkas pasakė, kur reikia kirsti, ir iškirto. Po kirtimo paskambino R. D. ir pasakė, kad jie įlindo į jų mišką. Tada viskas ir prasidėjo. Riboženklių nebuvo. Paskambino matininkui ir jis pasakė, kad riba eina griovio linija. Toliau dirbama žemė, kuri priklauso jam. Griovys iš senų laikų ten yra. Eina pagal mišką, 1 metro gylio. Bandė išsiaiškinti, bet D. sakė, kad ne jis sprendžia, o sprendžia seserys Z.. 1994 m. nustatant ribas riboženklių nebuvo, ir 2000 m. nebuvo. Pirko sklypą iš V.. Kai matavo žemę V., jie nedalyvavo. Griovyje augančių krūmų negalėjo kirsti ir nekirto. Kirto ten, kur trukdė dirbamai žemei. Buvo tik menkavertė mediena - blindės, beržų nebuvo. Norėjo pasidaryti kadastrinius matavimus, nes jam pasakė, kad Z. sklypas nepadidėjo, o netgi sumažėjo. Buvau pasirašęs, bet po mėnesio, kai sužinojo, kad iš tikrųjų padidėjo Z. žemės plotas, atsisakė parašo. Dėl geodezinių matavimų parašė raštą „Geolinija“, tačiau po pusmečio jie atsisakė daryti matavimus. Riboženkliai buvo atkelti už kelio, bet jie aiškino įstatymų spragomis. Pasižiūrėjus į Z. bylą Nr. 13658 matyti, kad 1 riboženklis buvo už kelio, o jį atkėlė šiapus kelio. 14 riboženklis stovi viduryje į žemės sklypą. 15 riboženklis buvo nukeltas. Tokio plano su raudonomis linijomis jam niekas nerodė. Po 2000 m. jam priklauso ta žemė. Riboženklių anksčiau nematė, jie buvo sustatyti po ginčo.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba įmonėje „Geolinija“ matininku. 2009 m. IĮ ,,Geolinija“ vadovas S. J. priėmė kažkurio sklypo savininko užsakymą atlikti matavimus. Datos tiksliai neatsimena, gal 2006-2007 m. įmonė darė geodezinius matavimus. Jis dalyvavo riboženklių atstatyme pagal abrisą. Prieštaravimų iš gretimų sklypų savininkų nebuvo. Po geodezinių matavimų Z. sklypo plotas padidėjo, bet ribos liko tos pačios. Iš tikro, padidėjo tik dokumentaliai sklypo plotas. Riboženklis Nr. 17 pagal planą buvo išlikęs. 3 metrų paklaida galėjo gautis dėl kalvos. Jie mato plokštumą su savo įranga, o tais laikais buvo matuojama su rulete. Kai atliko matavimus, tikrino su abrisu. 14-15, 15-16 riboženkliai atitiko abrisui. Negali teigti, ar miškas ėjo pagal griovį. Pažiūrėjus į sklypo planą, riboženkliai 3-4-5, 14-15-16 tikrinant atitinka. Taškinė linija rodo, kad naudmenos skiriasi - pievą skiria nuo ariamos žemės. Paklaidos yra numatytos įstatyme, todėl reikia išskaičiuoti. Anksčiau metrais su rulete buvo matuojami sklypai, o jie matuoja geometriškai - kampai ir kt. yra įskaičiuojami. Ribos liko savo vietose. Iš teisėsaugos atvažiavo pareigūnas A. N. ir paprašė, kad jis vyktų kartu ir parodytų miško, kuris buvo iškirstas, ribas. Vadovas vykti su pareigūnu pavedė jam. Nuvykus į vietą, jis parodė sklypo ribas. Po pietų pas jį vėl atvyko tas pats pareigūnas A. N. ir paprašė pasirašyti ant blankų, gal ant kvietimo. Dabar žino, kad pasirašė ant vietos apžiūros protokolo. Į įvykio vietą važiavo dviese pareigūno automobiliu, užtruko apie pusvalandį. Parodė ribas, o kas buvo iškirsta, nežino. Grįžo atgal į kontorą, pildė protokolą. Užtruko neilgai. Pareigūnas protokolą surašė ne vietoje. Jis vyko dėl iškirsto miško, nes buvo gautas skundas ir reikėjo viską išsiaiškinti. Medžių skaičiuoti pareigūnui nepadėjo. Kiek pamena, pareigūnas jokių matavimo prietaisų neturėjo. Kaip atsirado parodymai dėl nukirstų medžių, nežino. Jis medžių net neskaičiavo. Ten ne miškas buvo, o krūmokšniai, augo avietės. Gero miško tikrai nebuvo. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo teisingi ( 2t. 19-20, 50-51 b. l., 146-147, 3 t. 123-125 b. l.). L. V. raštą, kad nesutinka su parašu ir jo atsisako, atsiuntė vėlokai. Anksčiau sklypo ribos buvo užneštos netiksliai. Dabar pagal konfigūraciją atitinka. Gal A. N. galėjo privesti prie minties apie iškirstus medžius. Visą protokolą užpildė A. N., o jis pasirašė. Nedrįsta teigti, kad vietos apžiūros protokolas suklastotas. Jo tikslas buvo įvykio vietoje parodyti sklypo ribas. Pareigūnui parodė tuos riboženklius, kuriuos atstatė. A. P. paaiškino, nepamena ar pareigūnas medžius skaičiavo. Pasirašė ant vieno lapo, kitų lapų nematė, arba neprisimena, kas jame buvo parašyta, nesidomėjo.

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto prokuratūros prokuroru. Šioje byloje kurį tai laiką atliko ikiteisminį tyrimą. Atliko keletą procesinių veiksmų- susipažino su byla, apžiūrėjo kartu su pareiškėja įvykio vietą. Kartu su jais buvo keli matininkai. Įvykio vietos apžiūroje buvau vieną kartą- 2011 m. rugsėjo mėn. Atvykęs į vietą, kurią parodė Z. V., jis pamatė tam tikrą miško pakraštį, apaugusį krūmais. Į tas džiungles galimybės įsibrauti neturėjo. Fotoaparatu fiksavo kiek įmanoma didesnius kelmus, o jų suskaičiuoti neturėjo galimybės. Tuos kelmus, kuriuos matė, nufotografavo, bet kokio jie buvo dydžio, negali pasakyti. Atlikęs šį veiksmą, užpildė savo schemą, o patį protokolą užpildė darbe. Po juo visi dalyvavusieji pasirašė. Pastabas pareiškė pareiškėja. Apžiūrėdamas susidarė nuomonę, kad dėl žalumos įvykio vietos negalima kokybiškai apžiūrėti. Tai reikia daryti žiemos metu arba pavasarį. To padaryti nesuspėjo, nes sausio mėnesį bylą perėmė kitas prokuroras, vėliau apygardos prokuratūra. Kiek atsimena, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl policijos, prokuratūros veiksmų. Matininkai buvo pakviesti tam, kad būtų lengviau vietoje orientuotis. Važiuodamas į įvykio vietą nežinojo, ką pamatys. Byla buvo pradėta 2009 m., o jis važiavo 2011 m., ir po tiek laiko nebuvo įmanoma visko gerai atlikti. Negali paaiškinti, kodėl žemė buvo priskirta tai vienam, tai kitam savininkui. Mano apžiūros tikslas buvo rasti kelmus, pamatyti riboženklius, nustatyti ribas. Nuvyko, bet rezultatas buvo ne toks, kokio buvo siekta. Turėjo ruletę, fotoaparatą. Būtų ir pats matavęs kelmus, jei būtų buvę įmanoma. Reikėjo specialios aprangos, nes visur buvo aukšta žolė, krūmai. Netgi buvo kilusi mintis viską iškirsti, kad viską gerai pamatyti. Tame trikampyje vaikščiojo. Buvo praėjimas link riboženklio- vamzdžio su šaka. Praskleisti krūmus rankomis nebuvo įmanoma. Tą dieną nematė galimybių užbaigti apžiūrą. Matė ir didesnių kelmų, tai nurodė protokole, bet jų kiekio negali pasakyti. Didžiausias galėjo būti 25-30 cm. Kelmus parodė pareiškėja. Pagal augančią augmeniją susidarė įspūdis, kad ten buvo blindynas, o pagal kelmus sprendė, kad buvo ir keli didesni atskiri medžiai.

Liudytojas G. B. parodė, kad nuo 1998 metų dirba matininku. Ryškėnų kadastrinė vietovė priklausė jo žmonai ir jis jai padėjo matuoti žemės sklypus. 1999 metų pavasarį, pradėjo matuoti Z. žemę, sustatė medinius riboženklius. Vėliau iš Z. pusės kažkas paskambino ir paprašė atstatyti sklypo ribas. Kokie tai metai buvo, nepamena. Nuvyko į vietą, sumatavo. V. V. sūnus atvežė cementinius riboženklius. M. Z. pusės vyrukai tik pasižiūrėjo ir išvažiavo pasakydami, kad nesutinka, o su kuo jie nesutiko, nesuprato. Pagal matininkų taisykles turėjo surašyti paženklinimo aktą, tiedu vyrai turėjo pasirašyti, bet jie jį paliko kaip „durnių“. Vėliau be jų kartu su Vėlavičiais sukalė likusius du cementinius riboženklius. Jokių pretenzijų jam nebuvo pareikšta, tik vėliau gavo kvietimą atvykti į policijos komisariatą. Atstatydamas minėtų žemės sklypų ribas, rėmėsi pirminiu abrisu, kuris ir dabar yra galiojantis. Yra daromi planai, surenkami visi parašai, įteisinama. Ten buvo miško apsauginis griovys, kuris yra ir dabar. Pagal apsauginį griovį truputis krūmų ėjo ir Z., bet ne visi. 1999 m. buvo surašytas paženklinimo aktas Z.. V. žemės sklypo planus ir matavimus darė vėliau. Z. sklypas įregistruotas 1999 m. liepos mėnesį, o V. 2005 metais. Tada buvo įregistruojama be projekto. Dėl ginčijamo trikampiuko-pirminis apmatavimas V. buvo padarytas pagal V. projektą. Atstačius riboženklius, Z. padidėjo 15 arų, o po geodezinių matavimų -50 arų. Z. sklypas pagal matmenis, kai atstatinėjo riboženklius, padidėjo 15 arų. Po geodezinių gavosi 50 arų daugiau, kodėl taip gavosi negali paaiškinti. 4-as riboženklis įlendo į pievą. Buvo įkalęs riboženklį į ievas, nes jos ne miškas. Dalis ievų atiteko Z., o dalis V.. Atskirdamas sklypus, įsmeigė gaires. Ten nebuvo ko kirsti, ten miškas kiaurai švietė. 2009 m. riboženklius atstatė ant kanalo šlaito, o dabar jie yra už šlaito. 5-as riboženklis yra už griovio į dirbamą žemę apie 30-35 m.m. Nuo griovio turėjo eiti į pievą apie 35 m. Už griovio Z. žemės priklauso nedaug. Jie ribas pasikloja tam skirtoje kompiuterinėje programoje ir viską mato. Teigia, kad Z. žemės sklypas padidėjo 4,5 aro, bet ne 50 arų. Pirma žemę ir mišką matavo Z. 1939 metų duomenimis. 5 ha sklypo jie išsikėlė kitur. Buvo pateiktas buvusių 1939 metų duomenimis valdų planas. Jis yra archyvinis dokumentas. 62 sklypas yra Z. teritorija. 5 ha 10 arų atstatyta nuosavybė, kuri eina iš to miško. Buvo 1999 m. 09 mėn. 30 d. įsakymas. Z. sklypo traukti į projektą nereikėjo, nes ten sklypas buvo atstatinėjamas natūra. Kur dingo V. byla, nežino. V. buvo atėjusi išvada, pagal ją ir atliko matavimus. V. sklypas buvo nuomojamas. Sklypą atmatavo sklypą pagal ankstesnes buvusias valdas. 1999 metais V. atsikėlė iš kažkur išvadą, kad pasidengti žemę. Tą pažymą – (5 t. 112 b. l. )-gali pakomentuoti taip, kad V. 1999 metais dar neturėjo jokios nuosavybės, o tą pažymą jis parašęs spontaniškai, neįsigilinęs į bylos esmę. Tokiu būdu V. V. suklaidino. Kur V. V. iškirto - ten miško nėra buvę niekada, ten krūmai. Miškas yra miškas, o krūmai- krūmai. Miškui kirsti reikia leidimo. Ten buvo ievos ir blindės, kurios skaitosi kaip krūmai. 25-30 cm tokių nebuvo, buvo apimtis 10 cm. Miško taksacija net nerodė medyno. Pagal pirminius matavimus tas ginčijamas trikampis priklausė V. V.. 1998 m. pamatavo Z. natūra. V. 1999 m., o byla įregistruota 2000 m. Z. tas trikampis nebuvo primatuotas. Išeina, kad V. blindes kirto savo sklype. Tas trikampis už griovio buvo atmatuotas Z.. Jam priklausė mažoji dalis- 0,04 a. Pagal plotą Z. bendro ploto buvo sumatuota 5,10 ha, iš kurių 0,04 a priklausė Z. už griovio. 15 riboženklis buvo už miško pievoje. Nuo tos vietos buvo trikampis ir visas tas plotas priklausė Z.. Ten augo ievos ir blindės, daugiau nieko. Jie turi miškotvarkos instituto nustatytas kainas. Ten ne miškas, jo niekada nebuvo ir nėra. Žino, kad buvo 2005 m. atlikta inventorizacija, ir ten rodo krūmus. Paskutinė inventorizacija buvo 2010 m. tai rodo, kad ginčo plote visą laiką buvo krūmai. 1999 m. bylą darė jo žmona, o jis apėjo ribas. Registre turi būti parašyta, ar miškas, ar ne. 10 cm medžiai buvo tada, kai prašė atstatyti ribas. Jis tai nustatė pagal kelmus. Tas trikampis priklausė V., nes taip buvo sumatuota. Tada matavimas buvo iki griovio. Kodėl kito ribos, nežino. Pirminiai matavimai buvo sulig grioviu. 15 riboženklis ir 1 riboženklis buvo griovyje. Visi riboženkliai buvo sustatyti ant griovio krašto. Ribos buvo atstatytos pagal pirminius matavimus. Preliminarus matavimas nėra registruojamas. Tas aktas buvo įsegtas į bylą kaip informacinė medžiaga. Jei registruoti aktą, tai reikia daryti geodezinius matavimus, tai jau kita procedūra. Preliminarus matavimas galioja iki geodezinių matavimų. Mediniai riboženkliai visi buvo sukalti pagal griovio kraštą ir atstumai buvo išlaikyti. Pagal miško įvertinimo kainas sprendžiama koks miškas. Taksacija padaryta Kauno miškotvarkos institute, todėl negali būti jokių abejonių dėl buvusio miško vertės.

Iš pagarsintų liudytojo Ž. L. parodymų matyti, kad 2009 m. sausio – vasario mėnesiais V. V. jo paprašė padėti iškirsti medžius, kurie auga pamiškėje. Minėtu laiku jis, V. V. ir Kęstas, pavardės nežino, gyvenantis pas V. V., nuvyko į mišką, kuris yra netoli V. V. ūkio Judrėnų k., Telšių r. Iškirstų medžių ten nebuvo. Trise dvi dienas kirto medžius, valė mišką. Medžių rastus traukė į krūvas. Miške jis ir V. V. benzininiu pjūklu kirto medžius, o Kęstas traukė šakas į krūvas ir jas degino. Kirto apie 4-5 metrus nuo miško arčiau kanalo, nuo medinio stulpelio 10 metrų atstumu. V. V. sakė, kad kiekvienais metais valo savo mišką, sakė, kad miškas yra jo. Kirto tik alksnius. Šioje vietoje daugiau niekas nedirbo ir kai atvyko iškirstų medžių nebuvo. Iškirstus medžius V. V. parsivežė namo, apie tai sužinojo iš Kęstučio, medžių parvežti jis – Ž. L. - nepadėjo ( 1 t., 89, 95-97, 99 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros 2009-05-21 protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 7860-0013-0081, Telšių girininkijos 1182 kvartalo 14 sklypas. Šiame sklype matomi nupjautų pušų kelmai, kurių skersmenys 3 vnt. 10 cm., 1 vnt. 12 cm., 1 vnt. 13 cm., 1 vnt. 14 cm., 1 vnt. 15 cm., 2 vnt. 16 cm., 3 vnt. 17 cm., 2 vnt. 21 cm., 3 vnt. 22 cm. To paties kvartalo 11 sklype iškirstų blindžių kelmai, kurių skersmenys 1 vnt. 8 cm., 1 vnt. 8 cm., 10 vnt. 10 cm., 3 vnt. 11 cm., 13 vnt. 12 cm., 6 vnt. 13 cm., 7 vnt. 14 cm., 9 vnt. 15 cm., 12 vnt. 16 cm., 3 vnt. 17 cm., 8 vnt. 18 cm., 3 vnt. 19 cm., 18 vnt. 20 cm., 3 vnt. 21 cm., 10 vnt. 22 cm., 7 vnt. 23 cm., 13 vnt. 24 cm., 4 vnt. 25 cm., 6 vnt. 26 cm., 2 vnt. 28 cm., 5 vnt. 30 cm., 3 vnt. 32 cm., 1 vnt. 33 cm., 1 vnt. 34 cm., 2 vnt. 35 cm., 2 vnt. 36 cm., 1 vnt. 37 cm., 1 vnt. 38 cm., 1 vnt. 40 cm., 1 vnt. 41 cm., 1 vnt. 47 cm., 1 vnt. 50 cm.; beržų kelmai 1 vnt. 29 cm., 1 vnt. 30 cm., 1 vnt. 34 cm. Visame plote matosi šakų deginimo vietos. Akte matyti, kad yra žyma stulpelyje P grafoje 19 (skersmuo kelme centimetrais) (t. 1, b. l. 40-45, 47).

Iš įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokolo matyti, kad apžiūra atlikta nuo 09.30 val. iki 10.10 val. Apžiūrėtas žemės sklypas, kurio Nr. 7860-0013-0081 Telšių girininkijos 1182 kvartalo 14 sklypas. Šiame sklype matomi nupjautų pušų kelmai, kurių matmenys 3 vnt. 10 cm., 1 vnt. 12 cm., 1 vnt. 13 cm., 1 vnt. 14 cm., 1 vnt. 15 cm., 2 vnt. 16 cm., 3 vnt. 17 cm., 2 vnt. 21 cm., 3 vnt. 22 cm. Tame pačiame sklype matomi iškirstų blindžių kelmai, kurių skersmenys 1vnt. 7 cm., 2 vnt. 10 cm., 1 vnt. 11 cm., 1 vnt. 16 cm., 1 vnt. 17 cm., 2 vnt. 19 cm., 2 vnt. 20 cm., 3 vnt. 21 cm., 2 vnt. 23 cm., 1vnt. 24 cm., 1 vnt. 30 cm., viso 17 kelmų. Fiksuota, kad visi minėti kelmai apaugę aukšta žole ir jaunomis vytelėmis (t. 1, b. l. 133-136).

Iš įvykio vietos papildomos apžiūros 2012-04-10 protokolo matyti, kad apžiūrėti žemės sklype, kurio unikalus Nr. 7860-0013-0081 Telšių girininkijos 1182 kvartalo 11 sklypas ir žemės sklype esantys kelmai bei užfiksuoti jų skersmenys. Nustatyta, kad palei kanalą iškirsta : blindžių (žalių) – 1 vnt. 6 cm., 1 vnt. 8 cm., 1 vnt. 9 cm., 2 vnt. 11 cm., 4 vnt. 12 cm., 4 vnt. 13 cm., 3 vnt. 14 cm., 2 vnt. 15 cm., 3 vnt. 16 cm., 1 vnt. 17 cm., 5 vnt. 18 cm., 1 vnt. 19 cm., 2 vnt. 20 cm., 2 vnt. 21 cm., 1 vnt. 22 cm., 2 vnt. 23 cm., 1 vnt. 25 cm., 1 vnt. 26 cm., 1 vnt. 28 cm., 1 vnt. 34 cm., blindžių (sausų) – 2 vnt. 8 cm., 1 vnt. 12 cm., 1 vnt. 13 cm., 1 vnt. 17 cm., 1 vnt. 22 cm., 1 vnt. 33 cm., beržo (žalio) – 30 cm.; kiti medžių kelmai esantys žemės sklype : blindžių (žalių) 1 vnt. 5 cm., 2 vnt. 6 cm., 4 vnt. 7 cm., 7 vnt. 8 cm., 6 vnt. 9 cm., 3 vnt. 10 cm., 5 vnt. 11 cm., 2 vnt. 12 cm., 3 vnt. 13 cm., 2 vnt. 14 cm., 6 vnt. 15 cm., 6 vnt. 16 cm., 6 vnt. 17 cm., 3 vnt. 18 cm., 6 vnt. 19 cm., 4 vnt. 20 cm., 1 vnt. 21 cm., 4 vnt. 22 cm., 6 vnt. 23 cm., 4 vnt. 24 cm., 4 vnt. 25 cm., 1 vnt. 26 cm., 2 vnt. 28 cm., 1 vnt. 29 cm., 1 vnt. 30 cm., 4 vnt. 31 cm., 2 vnt. 32 cm., blindžių (sausų) – 1 vnt. 22 cm., 2 vnt. 24 cm., 1 vnt. 25 cm., 1 vnt. 30 cm., 1 vnt. 31 cm., 1 vnt. 33 cm., 1 vnt. 41 cm., 1 vnt. 47 cm., beržų (žalių) – 1 vnt. 9 cm., 1 vnt. 11 cm., 1 vnt. 6 cm., 1 vnt. 7 cm, baltalksnio (žalio) – 20 cm.

Iš fiksuotų fotonuotraukų matyti, kad 15 riboženklis pagal 2009-08-03 planą pastatytas prie dirbamos žemės (t. 3, b. l. 102-113).

Iš 2009-06-11 rašto (rengėjas A. B.) matyti, kad VĮ Telšių miškų urėdijai nurodyta, jog iškirsta 18 pušų, kurių kelmų skersmenys 3 vnt. 10 cm., 1 vnt. 12 cm., 1 vnt. 13 cm., 1 vnt. 14 cm., 1 vnt. 15 cm., 2 vnt. 16 cm., 3 vnt. 17 cm., 1 vnt. 19 cm., 2 vnt. 21 cm., 3 vnt. 22 cm. (t. 1, b. l. 115). 2010-01-13 rašte (rengėjas A. B.) Šiaulių RAAD Telšių r. agentūrai nurodyta, kad iškirsta 18 pušų (t. 1, b. l. 123).

2010-02-26 A. B. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog buvo nustatyta, kad iškirsta 18 pušų, teisingi duomenys yra pateikti 2009-06-11 raštu (t. 1, b. l. 114).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2009-09-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Z. – V. pateikė kompaktinį diską su garso įrašu. 2011-02-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad vyriškis prisipažįsta kirtęs medžius, nuvažiavo į privačių miškų apsaugą ir jam pasakė, kad toje vietoje miško nėra, į klausimą, kodėl kirto griovyje, atsako, kad kirto, nes griovys turi būti išvalytas, pernai jį norėjo gamtininkai nubausti, kad griovys neišvalytas (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 81-86).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011-07-20 rašto matyti, jog nurodyta, kad žemės sklypuose, kadastriniai Nr. 7860/0013:88 ir Nr. 7860/0013:81 miškai buvo inventorizuoti 1982 m. ir 2005 m. Iš 2011-07-19 pažymos Nr. 26813 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 7860/0013:81 Ryškėnų kvartale Nr. 1182 sklype Nr. 11 blindžių amžius 25 metai, bendras žemės sklypo juridinis plotas 5,1 ha, kadastrinis plotas 5,72 ha, miško žemės plotas 5,45 ha. Iš 2011-07-19 pažymos Nr. 26812 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (2011-01-01 duomenys) miškų žemėlapio fragmento matyti, kad iš 11 sklypo iškirsti medžiai yra žemės sklype, kurio Nr. 7860/0013:81 (t. 3, b. l. 138-144).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012-04-23 pažymų Nr. 32678, Nr. 32679 ir Nr. 32680 matyti, kad žemės sklypo, kurio Nr. 7860/0013:81 11 sklype 1995 metais ir 2004 metais fiksuotas miškas, 2010 metais šioje vietoje miško nėra (t. 3, b. l. 170-172). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012-04-23 pažymų Nr. 32641, Nr. 32662 ir Nr. 32664 matyti žemės sklypo, kurio Nr. 7860/0013:81 ribos atlikus kadastrinius matavimus (t. 3, b. l. 173-175).

Iš VĮ Šiaulių miškų urėdijos 2012-04-23 rašto matyti, kad pagal pateiktus iškirstų medžių duomenis, beržų likvidinis tūris 0,42 ktm, blindžių (žalių) 19,63 ktm, blindžių (sausų) 4,94 ktm., baltalksnio 0,17 ktm. Pagal VĮ Telšių miškų urėdo 2008-12-18 įsakymu Nr. 1V-77 patvirtintą žaliavinės medienos kainų mažmeninėje prekyboje kainininką žalių blindžių vertė 1177,80 Lt, sausų blindžių vertė 296,4 Lt, baltalksnio vertė 10,2 Lt, vidutinio beržo vertė 40,60 Lt, beržo smulkaus ir malkinio 11,31 Lt (t. 3, b. l. 155-160).

Iš Telšių r. savivaldybės administracijos kaimo plėtros skyriaus 2012-03-15 rašte nurodyta, kad melioracijos griovys einantis pagal miško sklypą (duomenys neskelbtini) buvo iškastas 1970 m. (t. 3, b. l. 185-186).

Iš Telšių apskrities archyvo 2012-03-07 pateiktų dokumentų – žemės (miško) 2004-10-08 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad L. V. iš S. V. įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 7860-0013-0088. Sutarties priedas – žemės sklypo Nr. 420 planas (t. 3, b. l. 191-200).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus 2012-02-21 rašto matyti, kad duomenys apie asmenis, kurie iki 2000 metų naudojosi žeme, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės S. V., nėra saugomi ir neišlikę.

Iš 1999-03-10 Telšių r. apylinkės teismo sprendimo matyti, kad nustatytas juridinis faktas, jog S. V.-V. buvo B. J. faktinė įdukra. 1994-05-23 susitarimu J. A. ir S. V. pasidalino 16,43 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini) – V. S. 11,43 ha., A. J. 5 ha. Iš 2000-06-08 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimo matyti, kad S. V. atkurtos nuosavybės teisės į S. V. tenkančią nekilnojamo turto dalį 7,18 ha žemės sklypo ir 11,45 ha miško sklypo (duomenys neskelbtini) vietoj N., J. ir B. J. nuosavybės teisėmis valdyto 11,43 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 5, 9, 11, 20-21).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-04-05 rašto matyti, kad VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių skyriaus vyresnioji inžinierė D. B. 1999-01-20 vietovėje paženklino J. Z. skirtą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 410) bei surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. 1999-01-20 įtvirtinus vietovėje žemės sklypo (projektinis Nr. 410) riboženklius Nr. 3, 4 ir 5 koordinatės nebuvo nustatytos, kadangi buvo atlikti kadastriniai matavimai, nenustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių skyrius pagal 1999-01-20 atliktus preliminarius matavimus parengė žemės sklypo Nr. 410 planą, kuriame pagal šio žemės sklypo lauko brėžinyje (abrise) nurodytą informaciją, pažymėtos žemės sklypo Nr. 410 riboženklių vietos. Žemės sklypas Nr. 410 1999-07-07 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre patikslinti pagal IĮ ,,Geolinija“ 2009-06-26 atliktus kadastrinius matavimus (t. 4, b. l. 34-36).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-07-23 rašto matyti, kad UAB ,,Geolinija“ matininkas A. P. 2009-06-15 išsiuntė kvietimus kviestiniams asmenims atvykti į žemės sklypo Nr. 410 (kadastro Nr. 7860/0013:81) ribų ženklinimą 2009-06-26. Nurodytą dieną buvo paženklintos minėto žemės sklypo ribos ir užpildytas žemės sklypo ribų – paženklinimo – parodymo aktas Nr. 06-01. Ženklinant žemės sklypo ribas dalyvavo ir su paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto priede Nr. 1 pasirašė gretimų žemės sklypų savininkai ir savininkas L. V.. UAB ,,Geolinija“ matininkas A. P. 2009-06-26 paženklinęs žemės sklypo Nr. 410 ribas vietovėje ir nustatęs, kad žemės sklypo ploto skirtumas yra didesnis nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, 2009-06-29 bei 2009-08-25 raštais kreipėsi į Telšių rajono žemėtvarkos skyrių dėl išvados pateikimo. L. V. 2010-11-24 raštu Nr. ŽŪ-1 kreipėsi į nacionalinės žemės tarnybos Telšių žemėtvarkos skyrių su prašymu jo sutikimą su nustatytomis žemės sklypo Nr. 410 ribomis žemės sklypo 2009-06-26 ribų paženklinimo – parodymo akte laikyti negaliojančiu bei informavo, kad nesutinka su žemės sklypui Nr. 410 nustatytu viršpločiu. Skyrius patikrinęs žemės sklypo Nr. 410 kadastrinių duomenų bylą, 2011-01-12 užpildė žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 37-1678. Nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtus žemės sklypo planus, skyriaus vedėjas suderino žemės sklypo Nr. 410 planus. 2011-02-10 skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 37VĮ-128 ,,Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti žemės sklypo Nr. 410 kadastro duomenys ir nuo 2011-02-21 įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Palyginus UAB ,,Geolinija“ sudarytame 2009-08-03 plane esančią informaciją nustatyta, kad žemės sklypo šiaurinė riba pailgėjo 0,41 m., rytinė riba sutrumpėjo 10,45 m., pietinė riba sutrumpėjo 1,42 m., vakarinė riba tarp posūkio taškų 15-16 pailgėjo 0,02 m., riba tarp posūkio taškų 15-14 sutrumpėjo 0,02 m., riba tarp posūkio taškų 13-1 pailgėjo 0,53 m. Kadangi žemės sklypo ribų ilgiai atlikus kadastrinius matavimus nežymiai skiriasi nuo lauko matavimų brėžinyje (abrine), prieita išvados, kad žemės sklypo Nr. 410 ribos atlikus kadastrinius matavimus atitinka teritorijų planavimo dokumente nustatytas žemės sklypo ribas. Manytina, kad UAB ,,Geolinija“ atlikti žemės sklypo Nr. 410 kadastriniai matavimai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (t. 4, b. l. 56-62).

Iš nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 13655 dokumentų matyti, kad 1999-05-20 Telšių apskrities sprendimu J. Z. atkurtos nuosavybės teisės į V. Z. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1999-01-20 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte užfiksuota, kad J. Z. miškų ūkio žemė 3-4-5-6 yra gretimybėje su valstybiniu žemės fondu, 2-3 su valstybiniu miškų fondu, naujai įtvirtinti sukasant kauburius ir iškasant griovelius 4 riboženkliai; iš žemės valdos Nr. 410 plano matyti, kad riboženkliai 3-4-5 sudaro kampą, riboženkliai 3-4-5-6 ribojasi su valstybiniu žemės fondu; iš 2009-08-03 žemės sklypo plano matyti, kad riboženkliai 16-15 ir posūkio taškas 14 sudaro kampą; iš 2009-06-26 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto matyti, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos paženklintos 9 riboženkliais (t. 4, b. l. 64-65, 66-67, 69, 70, 71-72).

Iš nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 16283 dokumentų matyti, kad pagal ant ortofoto nuotraukos raudona spalva pažymėtas sklypo ribas, miško sklypas patenka į žemės Nr. 410 valdą; žemės sklypų ribų 2000-03-13 paženklinimo – parodymo akte užfiksuota, kad žemės sklypo gretimybė su J. Z. sklypu taškuose 1-2-3, naujai įtvirtinti sukasant kauburius ir iškasant griovelius 2 riboženkliai, pagal žemės sklypo Nr. 420 planą taškuose 1-2-3 atskirta sklypo Nr. 420 žemė nuo miško žemės (t. 4, b. l. 81, bylos Nr. 16283 2 lapas, b. l. 85-86, 87).

Iš 2010-04-26 ir 2011-03-09 tarnybinių pranešimų matyti, kad tyrėjai A. B. ir A. N. nurodė, kad tikslinga bylos medžiagą perduoti kitam ikiteisminio tyrimo tyrėjui, A. N. papildomai nurodė, jog nustatyta, kad šį nusikaltimą padarė V. V. (t. 1, b. l. 1, 2).

Iš 2009-11-19 Telšių r. apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 86-1-267-09 nutrauktas. Nutarime nurodyta, kad R. Z. – V. ir bendrasavininkų žemės sklype iškirstos 17 mažos vertės ir nedidelio tūrio blindės, kad V. V. valė sūnui priklausantį žemės sklypą ir iškirto ten gausiai augusias blindes, pažymima, kad pagrobtos medienos vertė 67,33 Lt, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 163-164).

Iš Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-08-08 nutarimo matyti, kad konstatuoti ikiteisminio tyrimo trūkumai, padaryti proceso pažeidimai ir priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nepagrįstumas (t. 3, b. l. 33-48). Tarnybinio patikrinimo 2011-12-12 išvadoje siūlyta Telšių apskrities VPK NTS NNTP tyrėjui A. B. už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinį patikrinimą dėl Telšių apskrities VPK NTS NNTP tyrėjo A. N. veiksmų įvertinimo sustabdyti, kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-267-09 (t. 3, b. l. 61-88).

Iš leidimo kirsti mišką ir medienos gabenimo lapo matyti, kad dokumentai išrašyti V. V. vardu ir jie patvirtina, kad jis 2004-01-12 legaliai kirto ir 2004-01-14 legaliai gabeno blindes (5t. 113,114 b. l.).

Iš 2013 m. rugsėjo 6 d. daiktinio įrodymo apžiūros teisme protokolo ( 5 t. 191-195 b. l. ) matyti, kad dalyvaujant specialistams A. K. ir V. I. apžiūrėtas kaltinamojo V. V. teismui pateiktas kelmas, specialistų vertinimu, yra galimai blindės kelmas. Šis kelmas išdžiūvęs, tik iš vidaus vientisas, o viršutinėje dalyje aplink matosi nupjautų buvusių įvairaus storio (nuo 3 cm iki 10 cm) atžalų, šakų liekanos. Specialistai negali kategoriškai tvirtinti, ar kelmas „motininis“, tai buvusio kelmo „kepurė“, viršutinė dalis, kokio ilgio buvo kamieno dalis nuo „kepurės“ iki žemės, kada tiksliai jis nupjautas, negalima spręsti. Specialistų nuomone, įvykio vietos apžiūros metu tokių faktų (buvusio pagrindinio kamieno ir atžalų skaičiaus, storio) nebuvo galima nustatyti. Iš pareigūnų parodymų apžiūroje matyti, kad įvykio vietoje kelmai buvo matuojami per visą skersmenį su ataugomis, taip neturėtų būti matuojami ir skaičiuojami.

V. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 109), Telšių r. savivaldybės administracijos Ryškėtų seniūnijos ir Telšių apskrities VPK charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 108, 114), UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 4, b. l. 103).

A. N. administracine tvarka nebaustas (t. 4, b. l. 136), Telšių r. savivaldybės administracijos Luokės seniūnijos ir darbdavio - Telšių apskrities VPK - charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 133, 135), UAB Žemaitijos psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 4, b. l. 103).

Telšių apskrities VPK 2009-04-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-267-09 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., pagal gautą R. Z. –V. pareiškimą apie tai, kad jai iš bendros nuosavybės teise priklausančio miško, esančio Judrėnų k., Ryškėnų sen., Telšių r., savavališkai iškirsti įvairūs medžiai (18 pušų, 159 blindės, 3 beržai), mediena pagrobta. Jai padaryta žala 4000 Lt.

2009-05-26 Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras D.Stulpinas priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nėra V. V. veiksmuose tyčios bei vadovaudamasis specialisto parodymais ir VĮ Telšių miškų urėdijos pateiktais paskaičiavimais žemės sklype, kurio unikalus Nr. 7860-00130081, esančio Judrėnų k., Ryškėnų sen., Telšių r., iš viso iškirsta 4,48 m³ medienos (pušų ir blindžių), kurios vertė 67,33 Lt, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas ( 1 t. 183,184 b. l. ).

2009-12-21 buvo priimtas nutarimas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį ir tyrimas atnaujintas. 2010-06-17 prokurorė D.Armalienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi V. V. 17 blindžių iškirto klysdamas dėl sklypo ribų, todėl nesant padarytoje veikoje nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1d., subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios pagrobti svetimą turtą, nebuvo padaryta ši nusikalstama veika, dėl ko V. V. kyla tik civilinė atsakomybė atlyginti 17 blindžių nukirtimu padarytą turtinę žalą. Duomenų apie tai, kad V. V. būtų iškirtęs ir pareiškėjos ir jos bendrasavininkių sklype augusias 18 pušų, ikiteisminio tyrimo metu negauta ( 2 t. 1,3 b. l. ). 2010-07-26 buvo priimtas nutarimas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tyrimas atnaujintas ( 2 t. 15,16 b. l. ). Atlikus ikiteisminį tyrimą 2011-05-27 prokuroras A. L. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, šiais motyvais: išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos metu V. V. didžiąją dalį R. Z.-V. nurodytų kaip neteisėtai iškirstų blindžių ir beržų galimai nukirto L. V. priklausančiame sklype, o R. Z.-V. ir bendrasavininkių sklype iškirto tik 17 blindžių, kurių kaina Vį „Telšių miškų urėdija“ paskaičiavimu 4,48 Lt. Tačiau jas nukirto ir išsivežė ne kaip svetimas, o kaip savo, klysdamas dėl sklypo ribų. Riboženklių nebuvimo konstatavimas, ginčas dėl jų atstatymo, nauji kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų patikslinimas rodo, kad V. V. galėjo nežinoti riboženklių ir klysti dėl sklypų ribų. V. V. versija nepaneigta ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis. R. Z.-V. pateiktame garso įraše, kuris buvo darytas dar prieš ikiteisminį tyrimą, susitikimo metu su V. V. paaiškėjus medžių kirtimui, V. V. neneigia kirtęs medžius-blindes, karklus, tačiau aiškiai motyvuoja, kad tai darė savo sūnaus sklype pagal jo matytus ir esamus riboženklius, diskutavo su R. Z.-V.vyru dėl sklypo ribų. Galutinės ginčijamos žemės sklypo ribos nustatytos tik 2011-02-10 padidinus nukentėjusiųjų R. Z.-V. ir kitų bendrasavininkių žemės sklypo ribas. Žemės sklypo padidėjimas galimai įvyko dėl ginčytino riboženklio, kuris trikampiu „įeina“ link L. V. žemės sklypo ir jo patraukimas į vieną ar kitą pusę keičia žemės sklypo plotą. Tačiau nusikaltimo padarymo vietą reikia vertinti pagal nusikalstamos veikos metu buvusias ribas ir riboženklius, kurių tyrimo metu objektyviais duomenimis nustatyti tiksliai nepavyko ( 2 t. 173-176 b. l. ).

Vagystė padaroma tyčia, tai reiškia, kad asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Iš V. V. parodymų matyti, kad jis medžius kirto kaip savo ir neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą, todėl nėra subjektyvinės pusės–tiesioginės tyčios ir ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, V. V. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., požymių. Atsiranda tik civilinė atsakomybė atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, todėl nukentėjusieji gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Medienos stačiojo miško pavidalu fiziškai užvaldyti (pagrobti) neįmanoma - prieš vagystę miškas turi būti iškirstas.

Atsižvelgtina ir į nusikaltimo objektą. Nustatyta, kad V. V. iškirto tik menkaverčius medžius, pagrindinai blindės, kurios neturi didesnės vertės, joms kirsti nereikalingas leidimas. Iškirstas blindžių plotas neįėjo į miško masyvą, augo pamiškėje ir plėtėsi į V. V. pievą ir dirbamą plotą, todėl trukdė ūkio darbams. Iškirstas blindes jis pats 1998 metais ir pasodino, todėl nukentėjusiųjų paskaičiuota turtinė žala nepagrįsta. V. V. veiksmai dėl neteisėto 17 blindžių nukirtimo ir pasisavinimo iš R. Z. – V. sklypo jau nubaustas administracine bauda, kurią sumokėjo, todėl taikant dar ir baudžiamąją atsakomybę būtų pažeistas dvigubo nebaudimo principas.

Atkreiptinas dėmesys ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų pareikštas pretenzijas ir 18 pušų, nesant duomenų apie tai, jog V. V. būtų iškirtęs ir J. Z. – V. ir bendrasavininkių sklype augusias minėtas pušis, ikiteisminio tyrimo metu negauta. Įtariamojo V. V. parodymus, kad jis nekirto pušų, patvirtina liudytojų K. B. ir Ž. L. parodymai, jog kirto tik lapuočius medžius, augančius pamiškėje prie V. V. dirbamos žemės. Netoliese gyvenantys P. U., A. S. taip pat nepatvirtino, kad V. V. kirto ir išvežė iš miško pušis. Pušys buvo nupjautos kitoje vietoje, jos nesiribojo su blindėmis ir nėra jokių duomenų, kad visus šiuos kirtimus padarė ir medieną pasisavino V. V., todėl dėl 18 pušų nukirtimo ir medienos pagrobimo V. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Nors asmuo, nukirtęs 18 pušų ir pagrobęs jų medieną, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, tačiau pagal VĮ Telšių miškų urėdijos pateiktus paskaičiavimus turto vertė yra 54,72 Lt, t.y. yra mažesnė, negu 1 MGL (minimalaus gyvenimo lygio). Pušys iškirstos tarp sklypų, kad padaryti reikalaujamą skiriamą ribą, todėl žala gamtai nepadaryta. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda kai turto vertė viršija 1 MGL (130 lt.), todėl nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. ar 4 d., požymių ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas ( 4 t. 150-151 b. l. ).

2010 m. birželio 17 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1d. 1p., 212str. 1p., nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( 2 t. 2,3 b. l. ). 2010 m. liepos 26 d. Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu atnaujintas ( 2 t. 15-16 b. l. ).

V. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., t. y. kad 2009 m. sausio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), iš R. Z.-V. priklausančio miško savavališkai iškirto 18 pušų, 159 blindes, 3 beržus bei pagrobė jų medieną 4000 Lt. vertės, tuo padarydamas R. Z.-V. 4000 Lt. turtinę žalą.

Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamuoju bylos nagrinėjimo teisme, teisiamajame posėdyje V. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 1994 metų prižiūri sūnui L. V. priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su R. Z.-V. mišku. Kadangi žemė prie R. Z.-V. priklausančio sklypo ribos buvo šlapia ir netinkama dirbti, palei mišką iškasė griovį žemei nusausinti bei pasodino blindes. Blindės per laiką išaugo į krūmus ir pradėjo plėstis į dirbamą žemę, todėl 2009 m. sausio mėnesį pasikvietęs K. B. bei Ž. L. išvalė plotą. Kirsdamas blindes vadovavosi riboženkliais ir buvo įsitikinęs, jog medžius kerta jo sūnui priklausančioje žemėje. Kilus ginčui dėl iškirstų medžių, gretimo sklypo savininkai savo naudai susistatė riboženklius, kurie įėjo į jo sūnaus sklypą. Po atliktų geodezinių matavimų paaiškėjo, jog jie buvo pasididinę savo žemės plotą, ir iškirstos blindės augo ne jų žemėje. Pušų iš R. Z.-V. priklausančio miško ir jo sūnaus miško skiriamosios juostos V. V. teigė nekirtęs.

Liudytojas L. V. patvirtino šiuos parodymus bei nurodė, jog ir jis buvo įsitikinęs, jog tėvo V. V. kertami medžiai auga jo sklype.

Iš pagarsintų liudytojo Ž. L. parodymų matyti, jog jis patvirtino, kad 2009 m. sausio-vasario mėn. kartu su K. B., V. V. prašymu kirto medžius pagal kanalą, apie 4-5 metrus nuo miško. Kirto tik lapuočius (1 t., 89,95-97-99 b.l.).

N. R. Z.-V., A. Z. ir E. D. parodė, kad jiems priklausančio žemės sklypo ribos buvo didesnės ir įtariamasis V. V. iškirto medžius iš jų miško. Ploto ribos buvo atžymėtos ir suderintos dar 1999 metais, riboženkliai buvo matomi, todėl V. V. žinojo ribas. Po naujų matavimų nustatyta, kad V. V. iškirsti medžiai įeina į jų sklypą ir ribos sutampa su pirminėmis sklypo ribomis.

Liudytojai G. B., A. P. parodė, kad 2009 m. gegužės mėn. E. D. kreipėsi patikslinti jai priklausančio miško ribas, nes išnykę riboženkliai, dėl kurių kilo ginčas su kaimynais. Atstačius riboženklius pagal pirminius sklypo plano matmenis matėsi, kad iškirstas miškas neįeina į E. D. miško ribas. Su tuo nesutiko E. D. ir buvo atlikti geodeziniai matavimai. Po jų paaiškėjo, kad didžioji dalis krūmų ir nenaudmenų priklauso R. Z.-V., tačiau jos sklypo plotas padidėjo 0,2926 h.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-05-21 su tyrėju nuvyko apžiūrėti V. V. iškirstą mišką. Buvo iškirsti menkaverčiai medžiai, blindės, kurių kirtimui pagal LR vyriausybės nutarimą leidimas nereikalingas. Ūkinei veiklai apribojimų nėra, žala gamtai nepadaryta.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad tarp savininkų V. iš vienos pusės ir R. Z.-V., E. D. ir A. Z. iš kitos pusės yra ginčas dėl žemės sklypų ribų. Kiekviena pusė skirtingai vertina riboženklių buvimo taškus ir viena kitą kaltina riboženklių perkėlimu savo naudai. Nukentėjusieji teigia, kad jų sklypo ribos tiek nusikalstamos veikos metu, tiek po atliktų paskutinių geodezinių matavimų nesikeitė ir V. V. medžius iškirto jų sklypo ribose. V. V. teigia, kad jis vadovavosi buvusiais riboženkliais ir kirto sūnaus L. V. sklype, o nukentėjusieji susistatę riboženklius pasididino sklypą. Kad tarp sklypų nebuvo visų riboženklių patvirtina ir Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-05-06 žemės sklypo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog apžiūrėjus ginčijamą sklypo ribą rastas vienas riboženklis Nr.3, kiti riboženkliai nėra išsaugoti.

Kadangi tarp žemės sklypų ribų kilo ginčas, savininkai kreipėsi į specialistus atstatyti riboženklius ir atlikti geodezinius matavimus. Iš pradžių matininkas G. B. atstatė riboženklius, kurie buvo palankūs V. V., tačiau netenkino R. Z.-V., E. D. ir A. D.. 2009-06-26 IĮ „Geolinija“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu E. D., A. D. ir R. Z.-V. priklausantis žemės sklypas padidėjo 2926 kv. m. iki 53926 kv. nuo priklausančio 51000 kv. m. Kadangi žemės sklypas viršijo leistinas ribas, todėl matavimai nebuvo patvirtinti. Ir tik 2011-02-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius po IĮ „Geolinija“ pakartotino teikimo patikslino E. D., R. Z.-V. ir A. Z. turimo žemės sklypo naujas ribas ir leido jiems kompensuoti valstybei rinkos verte 1047,20 Lt. už kadastriniais matavimais nustatytą 0,2926 ha ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos keturios įvykio vietos apžiūros, pirmoji 2009-05-21 pagal R. Z.-V. pateiktą versiją ir nustatyta, kad ginčytiname plote iškirsta 159 blindės, 3 beržai, o kitame plote 18 pušų. Kaip vienu ribos atskaitos tašku riboženkliu pasirinktas R. Z.-V. pateiktose nuotraukose užfiksuotas kuoliukas su padanga. Matosi, kad šioje vietoje nebuvo senojo riboženklio, nelikę apkasimo ir kitų požymių, todėl riboženkliu buvo padarytas prieš fotografavimą ir pareiškimo rašymą (2009-04-06). Nors R. Z., A. D. ir E. D. su artimaisiais neigia patys pastatę šį riboženklį, tačiau įtariamojo V. V., liudytojų K. B., I. B. teigimu tai padarė nukentėjusiųjų pusė. Atmesti ar paneigti šiuos parodymus nėra pagrindo, nes tokio riboženklio vieta nenaudinga V. V.. Jis praplečia nukentėjusiųjų žemės sklypą, į kurį ir patenka iškirstos blindės (1 t. 40-47 b. l.).

2009-08-05 atlikta antra įvykio vietos apžiūra pagal V. V. versiją ir matininko G. B. atstatytus riboženklius ir nustatyta, kad ginčytiname plote iš nukentėjusiesiems priklausančio sklypo iškirsta tik 17 blindžių. Tai patvirtina liudytojų G. B., A. N., A. K. parodymai ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas V. V. nubausti 200 Lt. bauda už 17 vnt. blindžių neteisėtą nukirtimą R. Z.-V. privačioje valdoje ir medienos pasisavinimą ( 1 t. 133-137 b. l.).

2010-08-30 atlikta trečia įvykio vietos apžiūra ir konstatuota, jog nėra galimybės papildomai kokybiškai apžiūrėti įvykio vietos, kadangi iškirsti medžiai blindės iš nukirsto kelmo yra suaugę naujai į krūmus, dėl ko visa teritorija kurioje buvo iškirstos blindės apaugusi tankiu krūmynu ( 2 t. 22-25 b. l.).

2011-09-30 atlikta ketvirta įvykio vietos apžiūra ir konstatuota, jog 2009-05-21 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta ta pati vieta. Teisingai užfiksuotos sklypo ribos ir nupjautų medžių kelmų skaičius ( 3 t. 90-101 b. l. ).

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. didžiąją dalį R. Z.-V. nurodytų kaip neteisėtai iškirstų blindžių ir beržų galimai nukirto L. V. priklausančiame sklype, o R. Z.-V. ir bendrasavininkių sklype iškirto tik 17 blindžių, kurių kaina VĮ „Telšių miškų urėdija“ paskaičiavimu 4,48 Lt. Tačiau jas nukirto ir išsivežė ne kaip svetimas, o kaip savo, klysdamas dėl sklypo ribų. Riboženklių nebuvimo konstatavimas, ginčas dėl jų atstatymo, nauji kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų patikslinimas rodo, kad V. V. galėjo nežinoti riboženklių ir klysti dėl sklypų ribų. V. V. versija nepaneigta ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis. Jis neneigia kirtęs medžius-blindes, karklus, tačiau aiškiai motyvuoja, kad tai darė savo sūnaus sklype pagal jo matytus ir esamus riboženklius. Galutinės ginčijamos žemės sklypo ribos nustatytos tik 2011-02-10 padidinus nukentėjusiųjų R. Z.-V. ir kitų bendrasavininkių žemės sklypo ribas. Žemės sklypo padidėjimas galimai įvyko dėl ginčytino riboženklio, kuris trikampiu „įeina“ link L. V. žemės sklypo ir jo patraukimas į vieną ar kitą pusę keičia žemės sklypo plotą. Tačiau nusikaltimo padarymo vietą reikia vertinti pagal nusikalstamos veikos metu buvusias ribas ir riboženklius, kurių tyrimo metu objektyviais duomenimis nustatyti tiksliai nepavyko.

Vagystė padaroma tyčia, tai reiškia, kad asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Teismas vertindamas nukentėjusiojo A. Z., liudytojų: P. U., L. V., A. M., G. B. ir kt. liudytojų bei kaltinamųjų V. V., A. N. parodymus, kt. įrodymus, patvirtinančius ginčo tarp savininkų – V. V. ir nukentėjusiųjų, dėl sklypo ribų buvimą, įsitikino, kad V. V. medžius kirto kaip savo ir neturėjo tyčios pagrobti svetimą turtą. Nukentėjusioji R.Z. V. ir dalinai E. D. tvirtina, kad V. V. turėjo tiesioginę tyčią, tačiau tokios savo nuomonės nepagrindžia jokiais konkrečiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, tik vidiniu įsitikinimu, todėl jų parodymai šioje dalyje vertinami kritiškai. Teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos nuostatomis, pripažįsta, jog V. V. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės–tiesioginės tyčios, ir V. V. turi būti išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., požymių.

Sprendžiant dėl nusikaltimo objekto, pažymėtina, jog kaltinimas V. V. pagrobto nukentėjusiųjų turto apimties ir vertės dalyje grindžiamas įvykio vietos papildomos apžiūros 2012-04-10 protokolo ir VĮ Šiaulių miškų urėdijos 2012-04-23 rašto duomenimis, kad pagal pateiktus iškirstų medžių duomenis, beržų likvidinis tūris 0,42 ktm, blindžių (žalių) 19,63 ktm, blindžių (sausų) 4,94 ktm., baltalksnio 0,17 ktm. Pagal VĮ Telšių miškų urėdo 2008-12-18 įsakymu Nr. 1V-77 patvirtintą žaliavinės medienos kainų mažmeninėje prekyboje kainininką žalių blindžių vertė 1177,80 Lt, sausų blindžių vertė 296,4 Lt, baltalksnio vertė 10,2 Lt, vidutinio beržo vertė 40,60 Lt, beržo smulkaus ir malkinio 11,31 Lt (t. 3, b. l. 155-160). Teismo nuomone, nėra pagrindo kurių nors šių duomenų laikyti visiškai patikimais ir galutiniais, nes nukirstų kamienų kiekis byloje atliktais 3-mis apžiūromis ir matavimais skirtingas dėl vykdytojų taikytų kiekvienu atveju individualių metodų bei matavimo, skaičiavimo metodikų, galimų netikslumų. Pažymėtina, jog tiksliai išmatuoti V. V. iškirstos medienos kiekį, rūšis, taigi ir nustatyti vertę, buvo galima atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, kol mediena dar buvo susandėliuota lauke netoli kirtavietės, o tyrėjai turėjo realią galimybę išmatuoti natūroje ir tiksliai, tačiau tai nepadaryta. Tuo tarpu byloje apklausti, prokuratūros pavedimu pagal kelmų skaičių bei išmatavimus fiksuojančius dokumentus apskaičiavimus atlikusių specialistų pateikti duomenys ir jų teisme duoti prieštaringi parodymai šioje dalyje, kiti bylos duomenys, vertinant juos sistemiškai, neleidžia teismui vienareikšmiškai nuspręsti nei dėl iškirstos medienos, kiekio, rūšies bei vertės, t.y. pagrobtos medienos vertės ir dėl nukentėjusiesiems iškirtimu padarytos žalos dydžio. Tokią išvadą be kitų diktuoja ir teismo posėdžio metu atlikta V. V. pateikto kelmo apžiūra, įtikinusi teismą iškirstųjų blindžių augimo biologine specifika, neleidžiančia po ilgesnio laiko pagal išlikusius kelmus net specialistams patikimai pasisakyti, ar kelmas yra pagrindinio kamieno, „motininis“, ar atžalos; kokio ilgio ir apimties natūroje buvo nukirstoji kamieno dalis iki žemės ar žemutinio pjūvio ir kt. Kadangi realiai nukirstų kamienų skaičius kaltinime pagrįstas prietaringais duomenimis, o medienos kiekis ir atitinkamai vertė paskaičiuota teoriškai, kad ir pagal galiojančias metodikas, teismas neturi pagrindo pripažinti jų tiksliai nustatančiomis iškirstos medienos kiekį ir vertę, taigi ir nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį.

Be to, bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad V. V. iškirto tik menkaverčius medžius, pagrindinai blindės, kurios neturi didesnės vertės, joms kirsti nereikalingas leidimas. Iškirstas blindžių plotas neįėjo į miško masyvą, augo pamiškėje ir plėtėsi į V. V. pievą ir dirbamą plotą, todėl trukdė ūkio darbams. Iškirstas blindes jis pats 1998 metais ir pasodino, todėl nukentėjusiųjų paskaičiuota turtinė žala nepagrįsta. V. V. veiksmai dėl neteisėto 17 blindžių nukirtimo ir pasisavinimo iš R. Z.-V. sklypo jau nubaustas administracine bauda, kurią sumokėjo, todėl taikant dar ir baudžiamąją atsakomybę būtų pažeistas dvigubo nebaudimo principas.

Todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamajam V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektas-blindės, taip pat nėra patikimai ir tinkamai įrodytas, nors pagrindinis kriterijus darantis veiką kaip nusikalstamą, tai, kad reikalinga nustatyti, kad V. V. tyčia pagrobė svetimą turtą, to neįrodžius, netenka prasmės ir padarytos žalos dydžio paskaičiavimas, kadangi nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis ir nukentėjusiųjų parodymais, kurie paremti tik emocijomis ir deklaratyviomis kalbomis, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, o galimai padaryta turtinė žala gali būti išsiieškoma civilinio proceso tvarka, o pradėtas ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo neadekvatus nustatytoms bylos aplinkybėms, kadangi baudžiamosios teisės instrumentais buvo naudojama bandoma spręsti tarp šalių kilusį turtinį ginčą dėl menkavertės medienos iškirtimo ir jos pasisavinimo nebandant nustatyti būtino vagystės požymio, turtas turi būti svetimas, šių aplinkybių iki iškirtimo nebuvo nusistatę ir abi šalys, o vėliau tyrimo metu keli kartus savo nuomonę dėl ginčijamo miško sklypo ribų keitė ir žemėtvarkos specialistai, kas dar kartą patvirtina, kad miško sklypo ribos buvo neteisingos ir kiekviena šalis jas traktavo savaip, kaip jai naudinga, o įvertinant tai, kad teismo posėdyje ir pats miško savininkas-nukentėjusysis A. Z. nuo žalos atlyginimo ne tik atsisakė ir nurodė, kad ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje, mano, kad kaltinamasis V. V. medžius iškirto dėl suklydimo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 178 str., priešingai visi surinkti duomenys, paklausti liudytojai ir specialistai patvirtino, kad niekas negalėjo tuo metu aiškiai ir kategoriškai pasakyti ir nustatyti iš kam priklausančio miško sklypo buvo iškirstos menkavertės blindės.

A. N. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip pareigūnas, atliekantis tyrimą, nesant jokių bendrininkavimo su V. V., kuriam buvo inkriminuota nusikalstama veika pagal LR BK 178 str. 1 d. požymių. Abiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinami skirtingomis veikomis. A. N. buvo pareikštas kaltinimas tuo, kad būdamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėju ir eidamas jam pavestas pareigas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00267-09, medžio kelmų neskaičiavo, jų nematavo ir protokole užrašė neteisingą šiame žemės sklypo plote iškirstų medžių rūšį, kiekį bei kelmų matmenis, taip įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokole įrašė žinomai neteisingus duomenis ir suklastojo tikrą dokumentą. Be to, jis veikdamas vieninga tyčia, 2009-08-05, ryte, tiksliau nenustatytu laiku, suklastodamas įvykio vietos apžiūros 2009-08-05 protokolą ir 2009-08-05 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, IĮ „Geolinija“ patalpose, suklastojo specialisto apklausos protokolą ir jame pasirašė, taip sąmoningai iškraipė ikiteisminio tyrimo metu nenustatinėjamas svarbias aplinkybes ir tokiais veiksmais padarė BK 300 str. 1 d. bei 228 str. 1 d. nusikalstamas veikas.

A. N., teisminio nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamo veikos, t.y. piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo paaiškino, kad tarp jo veiksmų, t.y. įvykio vietos apžiūros atlikimo nėra priežastinio ryšio tarp jo veikos ir pasekmių, nes jis jokios įvykio vietos neklastojo, apžiūrėdamas įvykio vietą protokole aprašė apžiūrimus objektus, kaip atrodo objektai, kaip jie yra matomi, tuo laiku apžiūrimo objekto būklė ir taip toliau. Apžiūrėdamas įvykio vietą nesiekė į įvykio vietos apžiūros protokolą įrašyti klaidingus duomenis, t.y. nupjautų medžių kiekį, rūšį, bei kelmų matmenis. Tai pat neturėjo vieningos tyčios suklastoti specialisto apklausos protokolą. Pareikštas kaltinimas nepagrįstas jokiais įrodymais, tik pagal prokuroro manymą, kad įvykio vietos apžiūros protokolas suklastotas, to nepatvirtino jokia specialisto išvada. Tik pagal prokuroro nuomonę, suklastotas ir specialisto apklausos protokolas, nors tokių įrodymų nėra surinkta ir to nepatvirtina jokia specialisto išvada, ar liudytojų parodymai. Tiek iš V. V. parodymų, kad jis kartu su juo dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, matė kaip jis skaičiavo nupjautų medžių kelmus, bei juos rašė įvykio vietos apžiūros protokole, taip pat patvirtina, kad kartu buvo ir matininkas P.. Po įvykio vietos apžiūros jam buvo įvykio vietoje duota pasirašyti protokole. Kad dalyvavo apžiūrint įvykio vietą patvirtina ir matininkas P., nors jis ir liudydamas teisme painiojosi savo paties parodymuose. Pareigūnas A. N. atliko vietos apžiūrą. Galėjo tai būti vertinama kaip aplaidus pareigų atlikimas, o ne kaip nusikaltimas. A. N. aiškino, kad nuvyko į vietą rugpjūčio mėnesio pradžioje ir pamatė, kad viskas apaugę brūzgynais ir žole. Jis konstatavo protokole, kiek surado medžių. A. N. galėjo atsisakyti apžiūrėti vietą motyvuodamas tuo, kad įvykio vieta apaugusi džiunglėmis ir nėra galimybės ją apžiūrėti. Bet, verčiamas pareigos, apmatavo. Buvo ir V. V., ir A. P., specialistas buvo įvardintas vėliau. Nei vienas pasirašiusių neneigė duomenų, nors protokole yra vieta pastaboms. Įvykio vietos aplinkybės konstatuotos teisingai. Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu V. V. kalbėjo vienaip, teisme kitaip. V. V. dėl A. N. buvo apklaustas tris kartus ir parodė kaip matė atliekamą apžiūrą, bet išvyko nepasirašęs. Tarp V. V. ir A. P. kilo ginčas dėl neteisingų ribų. Tačiau esminių neatitikimų tarp V. V. ir A. N. parodymų nėra, tačiau akivaizdu, kad A. P. parodymai gali būti kaip suinteresuoto asmens. Visi dalyvavę miško sklypo apžiūroje parodė, kad vieta buvo apžiūrima, pats A. P. teisme parodė, kad neprisimena, ar medžiai buvo skaičiuojami, matė avietes, krūmus. Visko neprisimena, protokolo neskaitė, nes juo nesidomėjo, įvykio vietą apžiūrėta. V. V. parodė, kad prokuroras į paskutinį matavimą atvyko su nukentėjusiąja, atkasinėjo kelmus surado kelmų mažiau nei buvo nustatyta ankstesnėse vietos apžiūrose. Prokuroras apžiūrą atliko šaltuoju metų laiku, kai žolė ir brūzgynai buvo be lapų, o ne rugpjūčio mėnesio kaip buvo lemta A. N., kuriam sąlygos buvo nepalankios. Tai, kad A. N. pareigas pagal faktines lauko sąlygų galimybes atliko tinkamai, patvirtina liudytojas A. M.. Jis nuvyko irgi tuo pačiu laiku ir sakė, kad į „džiungles“ negalėjo įsibrauti. Kad A. N. duomenų neklastojo, liudijo A. B., kuris prokuroro A. L. nurodymu nuvyko į įvykio vietą, nufotografavo. Taigi esant šiems duomenims ir vadovaujantis nuoseklumo principu ir prokuroras A. M. netinkamai apžiūrėjo įvykio vietą, todėl ir jis turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nežiūrint to, kad nėra nustatyta nei kaltės forma, nei padarytos žalos dydis, nei kiti faktiniai duomenys, kurių pagrindu būtų galima kategoriškai teigti, kad yra padarytos veikos numatytos BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. Vien ta aplinkybė, kad įvykio vietoje netiksliai buvo aprašomi kelmai, dar neleidžia teigti, kad padaryta nusikalstama veika, tokiu atveju bet koks suklydimas, neatidumas galėtų ateityje būti traktuojamas kaip padaryta nusikalstama veika, taip pat ir žemėtvarkos specialistams, kurių pagrinde padarytos klaidos ar netikslumai dar iki miško iškirtimo suponavo, tai, kad praktiškai be pagrindo buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.

Nukentėjusiosios E. D. sutuoktinis pasakė, kad blindyne buvo pradėję želti 2 metrų želmenys. A. N. surašė tą, ką fiziškai galėjo matyti. Kaltinime yra epizodas, kad A. N. suklastojo A. P. protokolą, tačiau su tuo sutikti negalima, nes iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad A. N. surašė šį protokolą ir užfiksavo tą informaciją, kurią suteikė A. P.. Prokuroras teigia, kad protokole yra neatitikimai dėl laiko, t.y. vietos įvykio apžiūros ir protokolo surašymo. Tai galima laikyti tik rašymo klaida, nes ji esmės nekeičia. Procese nėra įsakmiai pasakyta, kad įvykio vietos apžiūros protokolą neprivaloma iš karto surašyti. Esant tokiems faktiniams duomenims nustatyta, kad A. N. nepagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, vadovaudamasis pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Pagal teismų praktika, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis pagrįstomis išvadomis ir įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl esant minėtiems ištirtiems ir neginčytiniems faktiniams duomenims kaltinamieji V. V. ir A. N. išteisintini.

Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, turi vadovautis LR BPK 115 str. ir išspręsti civilinio ieškinio klausimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Z. – V. ir E. D. 2012-12-19 teismui apteikė civilinį ieškinį dėl 9786 Lt ( t.5, b. l. 55,56, 83,84), turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš kaltinamųjų. Nurodo, kad tiesioginė turtinė žala sudaro - 2883 Lt, už sklypo matavimo ir sklypo ribų ženklinimą - 1190 Lt bei miško atkūrimui reikalingas lėšas – 5713 Lt. Teisme ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys dėl ieškinyje reikalaujamų miško atkūrimui – 5713 Lt, kurių ir išklausiusios liudytojo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo atsakymą į R. Z.-V. paklausimą, ieškinio šioje dalyje neatsisakė. Liudytojas išaiškino, kad toje vietoje neginčytinai augo blindynas ir baltalksnynas, tik keli beržai buvo. Palyginimui (10 blindžių ir 1 beržas), medžių branda tik apie 26 metus, ir kurių nėra privaloma atsodinti, jie atauga patys. Teisės aktai to neįpareigoja ( t. 5 97, 98 b. l.).

Nukentėjusysis A. Z. nuo žalos atlyginimo atsisakė. Pareiškė, kad ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje. Mano, kad kaltinamasis V. V. medžius iškirto ne nusikalstamais - savanaudiškais veiksmais, o dėl suklydimo.

V. V. išteisintinas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., požymių.

Kadangi V. V. išteisintinas LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodytu pagrindu, todėl vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiųjų pareikštas 9786 Lt civilinis ieškinys civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Nusikalstamos veikos nebuvimas ne visada pašalina atsakomybę už padarytą žalą. Žala padaryta nebaudžiamaisiais veiksmais, tokiu atveju žalos išsprendimo klausimas iš baudžiamojo proceso išskiriamas ir perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka.

Priimant nuosprendį, kuriuo asmuo išteisinamas, o civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Civiliniam ieškovui išaiškinant, kad jis turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas turi išspręsti daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (BPK 94 str.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla, kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 16283, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina L. V.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylą 13655, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina R. Z. – V., arba E. D., arba A. Z.

Daiktinis įrodymas – kelmas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. V.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-309 str., 313 str., 425 str., 136 str.,

nusprendė:

V. V. išteisinti dėl blindžių ir beržų nukirtimo ir medienos pagrobimo nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. požymių.

A. N. išteisinti dėl dokumento suklastojimo, nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. požymių ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. požymių.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų 9786 Lt civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Civiliniams ieškovams išaiškinant, kad jie turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti :

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 16283, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. V.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylą 13655, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Z. – V., arba E. D., arba A. Z.

Daiktinį įrodymą – kelmą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. V.

Procesinės prievartos priemonės V. V. ir A. N. nebuvo taikytos ir netaikytinos.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Staševičienė