- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1200-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- L. N., N.
- Ieškovas
- UAB „Nazkafa“
- Trečiasis asmuo
- UAB „SEB Lizingas“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų L. N. , N. N. ir I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nazkafa“ laikinojo administratoriaus UAB „Rieta“ ieškinį atsakovams L. N. , N. N. , I. M. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų, tretysis asmuo – UAB „SEB Lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas laikinasis UAB „Nazkafa“ administratorius UAB „Rieta“ 2006-12-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė, remdamasis CK 4.34 straipsniu, iškeldinti atsakovus L. N. , N. N. , I. M. iš UAB „Nazkafa“ lizinguojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-10-02 nutartimi paskyrė ieškovą laikinuoju UAB „Nazkafa“ administratoriumi bei įpareigojo UAB „Nazkafa“ vykdyti visus laikinojo administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius bendrovės administracijos vadovo kompetenciją. Atsakovai yra užėmę UAB „Nazkafa“ valdomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, todėl bendrovė negali tinkamai vykdyti savo veiklos. 2006-10-31 atsakovams buvo įteiktas reikalavimas per 14 dienų atlaisvinti neteisėtai užimamas patalpas, tačiau atsakovai reikalavimo neįvykdė. Nurodytos patalpos nuosavybės teise priklauso UAB „SEB Lizingas“, o UAB „Nazkafa“ lizinguoja patalpas pagal 2004-09-20 finansinio lizingo sutartį. Šiuo metu UAB „Nazkafa“ darbuotojų neturi, veiklos nevykdo, todėl, norint vykdyti sutartinius įsipareigojimus, būtina patalpas išnuomoti.
Atsakovai L. N. ir N. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl UAB „Nazkafa“ valdymo, akcijų skaičiaus ir jų nuosavybės teisių vyksta teisminis ginčas, todėl didelės vertės turto, registruoto UAB „Nazkafa“ vardu, naudojimo būdas negali būti keičiamas. Atsakovai visada naudojosi minėtomis patalpomis, už patalpas pagal finansinės nuomos sutartį mokėjo iš asmeninių lėšų, o UAB „Nazkafa“ niekada nemokėjo įmokų pagal finansinės nuomos sutartį, patalpomis nesinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino – iškeldino atsakovus L. N. , N. N. , I. M. iš UAB „Nazkafa“ lizinguojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Teismas konstatavo, jog atsakovai ginčo patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo, vengdami sudaryti ieškovo siūlomą nuomos sutartį. Nors ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl ginčo patalpų atlaisvinimo, atsakovai nepagrįstai atsisakė išsikraustyti iš nuomojamų patalpų. Teismas padarė išvadą, jog atsakovų naudojimasis ginčo patalpomis pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, nes atsakovai be teisėto pagrindo naudojasi ginčo patalpomis, o visi su tuo susiję praradimai ir prievolės tenka UAB „Nazkafa“ (lizingo įmokų mokėjimas, negautos pajamos).
Šalies argumentai
Atsakovai L. N. , N. N. , I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir byla nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme. Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes konstatuodamas, jog pagal lizingo sutartį būtent ieškovui tenka lizingo gavėjo teisės ir pareigos, teismas nurodo, kad minėta lizingo sutartis yra nutraukta ir ieškovas neturi teisės naudotis turtu, (duomenys neskelbtini). Todėl kyla klausimas, ar ieškovas apskritai yra tinkama šalis šioje byloje. Be to teismas vienoje vietoje teigia, jog UAB „SEB Lizingo“ raštu buvo patvirtinta, kad lizingo įmokas mokėjo tiek ieškovas, tiek atsakovas, o kitoje vietoje pasisako, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog būtų mokėję 2005-02-07 nuomos sutartyje numatytus nuompinigius. Tokiu būdu teismas nepakankamai ištyrė byloje turimus įrodymus ir nustatė esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui turinčias aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į atsakovų nurodomą argumentą, kad dėl UAB „Nazkafa“ valdymo, akcijų skaičiaus ir jų nuosavybės teisių vyksta teisminis ginčas, todėl didelės vertės turto naudojimo būdas negali būti keičiamas. Teismo motyvas, jog nėra pagrindo stabdyti šios bylos, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl akcijų pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra nepagrįstas, nes abi bylos yra glaudžiai susijusios ir galutinis sprendimas byloje dėl akcijų pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia turės reikšmės teisingam bylos dėl iškeldinimo išsprendimui. Be to teismas, dėl bylos sustabdymo pasisakydamas sprendime, pažeidė atsakovų teises, užkirsdamas jiems teisę apskųsti tokią nutartį.
Atsiliepimas
Ieškovas laikinasis UAB „Nazkafa“ administratorius UAB „Rieta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškinys buvo pareikštas laikantis teismingumo taisyklių – pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Dėl atsakovų prašymo sustabdyti bylą jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2007-05-24 nutartimi. Teismas teisingai nustatė, jog pagal lizingo sutartį UAB „Nazkafa“ yra lizingo gavėjas ir jis turi teisę naudotis ginčo patalpomis, o atsakovai yra užėmę patalpas ir atsisako su UAB „Nazkafa“ sudaryti nuomos sutartį bei mokėti nuomos įmokas, tokiu būdu pažeisdami ieškovo teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-04-29 nutartimi tenkino UAB „Rieta“ prašymą ir panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-02 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Rieta“, kaip UAB „Nazkafa“ laikinojo turto administratoriaus, įgalinimus. Toliau UAB „Nazkafa“ atstovauja bendrovės direktorius (b.l. 190, t.2).
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, jų atstovas adv. A. Š. 2009-10-23 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovų apeliacinį skundą palaiko, prašo sustabdyti civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla dėl akcijų pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurioje yra gautas teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas (pateikė šio nuorašą), jeigu byla nebus sustabdyta prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų L. N. , N. N. ir I. M. apeliacinio skundo ribose bei atsižvelgiant į privalomus kasacinio teismo išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.), išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartyje (b.l. 211-215, t.2). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.
Ieškovas UAB „Nazkafa“ 2004-09-20 išperkamosios nuomos sutarties pagrindu nuo 2005-02-07 nuomininko teisėmis valdo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nuosavybės teise priklausančius trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“. Pareikštu ieškiniu UAB „Nazkafa“, remdamasi CK 4.34 straipsniu, prašė iškeldinti atsakovus L. N. , N. N. ir I. M. tuo pagrindu, kad jie ieškovo lizinguojamu ir nuomininko teisėmis valdomu ginčo turtu naudojasi neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl iškeldinimo patenkino, padaręs išvadą, kad atsakovai ginčo turtu naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovai su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodami tuo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į jų argumentus, į kitą nagrinėjamą civilinę bylą, išnagrinėjo sau neteismingą bylą. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi teisinio pagrindo.
Atsakovų gyvenamoji vieta, kaip tvirtina bylos duomenys, yra ginčo turto buvimo vieta - (duomenys neskelbtini) 1994-06-15 LR įstatymo Nr.I-497 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 7 straipsnis (redakcija galiojusi ieškinio padavimo dienai) nustatė, kad apylinkių teismų veiklos teritorijos atitinka savivaldybių teritorijas su šiame straipsnyje nurodytomis išimtimis. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorija apima Vilniaus miesto Antakalnio, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Šeškinės, Šnipiškių, Verkių, Viršuliškių, Žirmūnų, Žvėryno seniūnijų teritorijas. Buivydiškių kaimas, kuriame gyvena atsakovai ir kur yra ginčo turtas, buvo priskirtas Vilniaus miesto Justiniškių seniūnijos teritorijai. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo UAB „Nazkafa“ ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo, nepažeisdamas CPK nustatytų teismingumo taisyklių (CPK 29 str., 31 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, kad vėliau teismingumas buvo pakeistas.
Kitas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos dėl kitos civilinės bylos, nagrinėjamos dėl UAB „Nazkafa“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir šį klausimą išsprendė sprendimu, o ne nutartimi, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Minimas atsakovų prašymas sustabdyti nagrinėjamą bylą dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo buvo išspręstas 2007-05-24 teismo nutartimi (prašymas buvo patenkintas), kurią apeliacine tvarka panaikino Vilniaus apygardos teismas 2007-07-23 nutartimi, konstatavęs, jog stabdyti nagrinėjamą bylą prašomu pagrindu negalima. Vėliau atsakovai pateikė pakartotinį prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo tuo pačiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį prašymą atmetė. Tai, kad prašymas buvo atmestas sprendimu, o ne nutartimi, atsakovų teisių nepažeidžia, nes toks atmetimas gali būti apskųstas apeliaciniu skundu, ką atsakovai ir padarė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvu, kad stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą atsakovų prašomu pagrindu nėra įstatyminio pagrindo, nes aplinkybės, nustatinėtinos kitoje civilinėje byloje neturės tiesioginės prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje (CPK 163 str. 3 p.). Pažymėtina, kad apeliantų atstovo 2009-10-23 paaiškinime nurodytos naujos aplinkybės dėl atsakovui L. N. kitoje byloje atliktos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadų taip pat neturi tiesioginio prejudicinio ryšio su dabar nagrinėjama civiline byla dėl atsakovų iškeldinimo, todėl taip pat nėra pagrindu stabdyti nagrinėjamą bylą.
Nepagrįsti ir atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas neatsižvelgė į jų argumentus, prieštaringai vertino įrodymus, nepakankamai juos ištyrė, nenustatė esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-09-20 finansinio lizingo sutartimi Nr.2004-080295-01 L. N. firma „Nazkafa“ lizingavo iš trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo iki 2010-10-20 išmokėti trečiajam asmeniui 492749,88 Lt sumą. 2005 m. sausio mėnesį L. N. firma „Nazkafa“ buvo pertvarkyta į UAB „Nazkafa“, kuri toliau vykdė finansinio lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu. 2005-01-20 UAB „Nazkafa“ buvo sudariusi su atsakovais ginčo patalpų nuomos sutartį, tačiau VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-11-22 išrašo duomenimis UAB „Nazkafa“ išperkamosios nuomos sutarties pagrindu nuo 2005-02-07 nuomininko teisėmis valdo ginčo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius. 2006-10-31 ieškovas pareikalavo, kad atsakovai per keturiolika dienų nuo reikalavimo įteikimo dienos atlaisvintų neteisėtai užimamas UAB „Nazkafa“ lizinguojamas patalpas, tačiau atsakovai šio reikalavimo neįvykdė. 2006-12-05 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų kaip neteisėtai užimamų. 2007-02-01 pranešimu ieškovas pasiūlė atsakovams sumokėti trečiajam asmeniui UAB „SEB lizingas“ susidariusią 16200,21 Lt skolą (laikant tai nuomos mokesčiu už praėjusį naudojimosi ginčo patalpomis laikotarpį) ir sudaryti su UAB „Nazkafa“ patalpų nuomos sutartį. 2007-02-19 pranešimu atsakovai atsisakė sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį, nurodydami, kad UAB „Nazkafa“ niekada nemokėjo įmokų pagal finansinio lizingo sutartį ir nesinaudojo patalpomis, šias įmokas iš savo asmeninių lėšų visada mokėjo ir namų valdoje gyveno atsakovai. 2007-10-11 pranešimu atsakovai nutraukė jų ir UAB „Nazkafa“ 2005-01-20 sudarytą ginčo patalpų nuomos sutartį, tačiau liko name gyventi ir gyvena jame iki šiol. Iš nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai nuomos pagrindu naudojosi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, o visi su tuo susiję praradimai ir prievolės (lizingo įmokų mokėjimas; negautos pajamos) teko UAB „Nazkafa“, todėl toks atsakovų naudojimasis ginčo turtu pažeidžia UAB „Nazkafa“ teises ir teisėtus interesus. Dėl to teismas pripažino ieškinį pagrįstu, nurodydamas, jog atsakovai, nevykdę 2005-01-20 nuomos sutarties ir nemokėję nuompinigių, 2007-10-11 vienašališkai nutraukę nuomos sutartį ir nesutikę sudaryti naujos nuomos sutarties, šiuo metu naudojasi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais be jokio teisinio pagrindo, todėl UAB „Nazkafa“, lizingo gavėjo ir teisėto ginčo patalpų valdytojo, teisės turi būti ginamos, iškeldinant atsakovus iš jų neteisėtai užimamų patalpų (CK 4.34 str. 1 d., 4.35 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškinys yra tenkintinas, tačiau nevisiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu.
Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atsakovai ginčo namu naudojosi pagal atsakovų ir ieškovo 2005-01-20 sudarytą nuomos sutartį, t.y. gyveno nuomininkų teisėmis, neatkreipė dėmesio į šios nuomos sutarties turinį. Šioje nuomos sutartyje (jos preambulėje) nurodyta, kad atsakovai L. N. ir N. N. yra ginčo gyvenamojo namo nuomotojai, o nuomininkas yra ieškovas UAB „Nazkafa“, kuris moka nuomotojams sutarties 2 punkte nustatyto dydžio mokestį. Sutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovai, kaip ginčo namo nuomotojai, visą namą bei statinius išnuomojo ir priėmimo-perdavimo aktu perdavė naudotis ieškovui. Tačiau nurodyta nuomos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir byloje nėra jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu atsakovai tapo ginčo patalpų nuomotojais, nes ieškovas ginčo patalpų nuomininku tapo pagal 2004-09-20 finansinio lizingo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų ir ieškovo 2005-01-20 sudarytos nuomos sutarties sąlygų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, priešingai ji prieštarauja objektyviai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir esantiems įrodymams, ši sutartis vertintina kaip nesukėlusi jokių teisinių pasekmių šalims ir nėra patikimas įrodymas (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Vadinasi, atsakovai negalėjo 2005-01-20 nuomos sutarties pagrindu tapti ginčo patalpų nuomininkais, teisėtai gyvenusiais ginčo name. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nuomos pagrindu naudojosi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, yra neteisinga. Tačiau yra teisinga galutinė teismo išvada, kad šiuo metu atsakovai naudojasi ginčo gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais be jokio teisinio pagrindo, nes jie neįrodė priešingai (CPK 178 str.), o sudaryti nuomos sutartį su ieškovu atsisakė. Dėl to UAB „Nazkafa“, lizingo gavėjo ir teisėto ginčo patalpų valdytojo, teisės turi būti ginamos, iškeldinant atsakovus iš jų neteisėtai užimamų patalpų (CK 4.34 str. 1 d., 4.35 str. 1 d.).
Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nors ir nevisiškai teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistina valstybei 32,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 10 (dešimt) litų 68 centus pašto išlaidų.