Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-377/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-15
Bylos Nr.
2K-377/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Bieliūnas (pirm.), Jonas Prapiestis, Alvydas Pikelis (pran.)
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-377/ 2008Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti 2005 m. rugpjūčio 5 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti 2005 m. rugpjūčio 9 d.) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti iki 2005 m. rugpjūčio 9 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas devyneriems metams ir trims mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendis, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendis pakeistas. D. V. nusikalstama veika dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti 2005 m. rugpjūčio 5 d. iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. D. V. nusikalstama veika dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti 2005 m. rugpjūčio 9 d. iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė –aštuoneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės bei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti iki 2005 m. rugpjūčio 9 d.) paskirtoji bausmė subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyneri metai laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas su E. (G.) V., 2005 m. rugpjūčio 5 d., apie 15.10 val., šalia „Hansa banko“, esančio Kaune, Laisvės al. 34, iš K. Š. už 500 Lt įgijo l00 vnt. psichotropinių rausvos spalvos tablečių su „Euro“ logotipu, buvusių maišelyje, ir, turėdamas tikslą platinti, perdavė šias tabletes E. (G.) V. D. V. nurodė 50 vnt. tablečių su „Euro“ logotipu, kuriose buvo 5,056 g psichotropinės medžiagos MDMA, perdėti į atskirą maišelį ir šias tabletes Kaune, prie „Soboro“, Nepriklausomybės aikštė Nr.8, už 350 Lt pardavė liudytojui Nr.„1“, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo sankcionuotą nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamus veiksmus, o likusias 50 vnt. tablečių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, paėmęs iš E. (G.) V., realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Be to, D. V. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.09 val., veikdamas su E. (G.) V., bare „New Orlean", esančiame Kaune, Kęstučio/Gedimino g., susitiko su įslaptintu liudytoju Nr.„l“, veikusiu pagal Kauno m. apylinkės teismo tesėjo sankcionuotą nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamus veiksmus, iš įslaptinto liudytojo Nr.„T“ paėmė 3250 Lt pagal išankstinį susitarimą ir pažadėjo nupirkti 500 vnt. psichotropinių tablečių. Bare „New Orlean“ su liudytoju Nr.„1“, paliko kaip garantą padėjėją E. (G.) V., išėjo iš baro apie 16.09 val., prie namo, esančio Kaune, Nepriklausomybės aikštė Nr.8, susitiko su K. Š. ir iš pastarojo už 2000 Lt turėdamas tikslą parduoti neteisėtai įgijo didelį kiekį – 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su „Euro“ logotipu, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį – 52,193 g – psichotropinės medžiagos MDMA, ir šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė prie savęs, atnešė į barą „New Orlean“ bei, veikdamas su bendrininke E. (G.) V., apie 16.15 val. šias psichotropines medžiagas neteisėtai perdavė liudytojui Nr.„1“.

Taip pat D. V. nuteistas už tai, kad jis iki 2005 m. rugpjūčio 9 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, turėdamas tikslą platinti, įgijo 69 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Mercedes“ logotipu, kurių sudėtyje yra 5,972 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei iš K. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, turėdamas tikslą platinti, įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra l,707g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos laikė šešiuose plastikiniuose maišeliuose, ir 0,367g narkotinių medžiagų kanapių, šias psichotropines ir narkotines medžiagas laikė bute, esančiame Kaune, V.Krėvės pr. 51-213, kur jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu.

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde nuteistasis D. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. ir Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde jis nurodo, kad buvo pažeisti BPK 159 straipsnio 3 dalies reikalavimai, draudžiantys atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, anot kasatoriaus, pats jam paskambino ir prašė gauti narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir net kasatoriui atsisakius skambinti nesiliovė, be to, pradėjo kalbėti apie didelio kiekio psichotropinių medžiagų pirkimą ateityje, taip leisdamas suprasti, kad D. V. tai bus naudinga. Nors pats kasatorius teigia narkotinėmis medžiagomis neprekiaujantis, tačiau jis žinojo asmenis, kurie prekiauja ir dėl blogos tuometinės finansinės padėties sutiko su liudytojo prašymu. Policijos pareigūnai sąmoningai nepateikė ar net nedarė garso įrašų, siekdami paslėpti provokuojančius liudytojo Nr. 1 veiksmus, nes šis pats elgėsi nusikalstamai, t.y. nusikalstamos veikos imitacinį modelį įgyvendinti pradėjo dar nesant teismo leidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ apžvalgoje nurodyta, jog nepakanka, kad nusikalstamos veikos imitacinis modelis būtų sankcionuotas, teismas privalo įsitikinti ir, ar jis įgyvendintas teisėtai. Provokuoti nusikalstamos veikos negalima, galima tik prisijungti prie tęstinių ar trunkamųjų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų. Kad su liudytoju Nr. 1 dėl 50 vnt. tablečių buvo susitarta jau anksčiau, matyti iš padaryto garso įrašo, kuris įrodo, jog 2005 m. rugpjūčio 5 d. įvyko tik pats pardavimo veiksmas. Liudytojas Nr.1 pats pripažino, jog jis skambino nuteistajam ir tarėsi dėl tablečių pirkimo. Kasatorius mano, jog kaip tik dėl šios priežasties yra slepiamas ir liudytojo Nr. 1 abonentinis numeris, nes paėmus išklotinę būtų galima akivaizdžiai matyti, jog iš to numerio kasatoriui buvo skambinta ir anksčiau, t.y. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d., kada buvo gauta teismo sankcija. Byloje net nebuvo nustatyta, ar iš tikrųjų kasatorius prekiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tai buvo konstatuota vien remiantis liudytojo Nr. 1 parodymais. Iki leidimo atlikti nusikalstamos veikos imitacinį modelį jokių duomenų, kad kasatorius užsiimtų kokia nors nusikalstama veikla, byloje nėra, pareigūnai tokios informacijos neturėjo, o tai rodo, jog jie aiškiai išprovokavo D. V. nusikalstamą elgesį. Kasatorius tvirtina iki tol tik žinojęs asmenis, pas kuriuos galima įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pats neprekiavęs, o tik tokios informacijos turėjimas savaime jo nusikalstamos veikos bendrininku nedaro. Policijos pareigūnai atliko akivaizdžiai provokuojančius veiksmus, dėl kurių D. V. ir nusikalto. Taigi įrodymai jo kaltei pagrįsti buvo surinkti neteisėtu būdu, o tai yra esminis BPK 20 straipsnio pažeidimas. Dėl to kasatorius išteisintinas. Taip pat jis pažymi, jog nepaisant visko, jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, be to, nusikalstama veika nebuvo baigta ir nesukėlė realios grėsmės visuomenės saugumui, taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad turi šeimą ir mažametį vaiką, anksčiau nebuvo teistas. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius prašo, jei nebus galimybės visiškai patenkinti jo kasacinio skundo, bent taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistojo D. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras siūlo D. V. kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir nešališkai, baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta, nuteistojo kaltė nustatyta teismo posėdžio metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kasaciniame skunde daug dėmesio skirta vienokiam ar kitokiam faktinių bylos aplinkybių vertinimui, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. NVIM nuteistojo atžvilgiu taikytas nepažeidžiant jo sankcionavimo pagrindų, ne provokuojant, o prisijungiant prie jau daromos nusikalstamos veikos – byloje nustatyta, jog D. V. pats nusprendė elgtis nusikalstamai, o taip pat įtraukė ir liudytoją Nr. 1 į nusikalstamą veiką. Šis jo jokiais veiksmais neskatino, o tik prisijungė prie jau daromos nusikalstamos veikos. NVIM taikymas nevaržė D. V. pasirinkimo laisvės, jis galėjo atsisakyti parduoti psichotropines medžiagas ar kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau to nepadarė. Todėl konstatuotina, kad NVIM taikytas teisėtai, o jo naudojimo metu gauti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais. Duomenų apie tai, kad kokie nors veiksmai būtų buvę atlikti iki NVIM sankcionavimo, byloje nėra, todėl šie kasacinio skundo argumentai laikytini gynybine versija ir atmestini, atkreipiant dėmesį vien jau į tai, kad ši versija iškilo tik kasacinio skundo rašymo metu. Visi motyvai, kuriais remdamasis D. V. prašo švelninti bausmę, buvo žinomi apygardos teismui ir šio teismo tinkamai įvertinti, bausmės skyrimo ir subendrinimo taisyklės nepažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų yra skiriama nusikaltimo aplinkybių ištyrimui ir vertinimui, išdėstant teiginius, kuriais kasatorius siekia įrodyti, jog jis buvo teisėsaugos institucijų pareigūnų provokuojamas padaryti veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. D. V. apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik dėl bausmės dydžio ir pagrindų taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas, šie klausimai ir buvo nagrinėjami apeliacine tvarka. Todėl kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi procesinių įgaliojimų svarstyti klausimų dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo.

Dėl skundo argumentų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, skirdami bausmę D. V., teisingai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir tinkamai individualizavo bausmės dydį atsižvelgdami į tai, jog jis padarė keletą sunkių nusikaltimų, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pagrindinis, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė minimalias sankcijoje numatytas bausmes, kurias subendrino prie griežčiausios bausmės pridėdami tik nedidelę dalį paskirtų švelnesnių bausmių. Įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Egidijus BieliūnasJonas PrapiestisAlvydas Pikelis