- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-541/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00125-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris, Laima Garnelienė (pran.)
- Nuteistasis
- G. E.
- Advokatai
- Odeta Daminaitytė, Odeta Daminait
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. E. gynėjos advokatės Odetos Daminaitytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams,
pagal BK 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams.
Iš nuteistojo G. E. priteista 33 913,54 Lt (trisdešimt trys tūkstančiai devyni šimtai trylika Lt ir penkiasdešimt keturi ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė adresu (duomenys neskelbtini), naudai. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu G. E. įpareigotas civilinį ieškinį atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. E. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu nuo 2008 m. gegužės 1 d. paskyręs save UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasisavino jam patikėtą šios bendrovės turtinę teisę, o būtent:
2008 m. liepos 9 d. V. mieste, sudarė trišalę sutartį dėl skolų sudengimo ir atsiskaitymo tarp jo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 948,04 Lt skolą sumokėjus į G. E. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią skolą užskaitytų. Remiantis sudaryta 2008 m. liepos 9 d. sutartimi dėl skolų sudengimo ir atsiskaitymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 11 d. į G. E. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 7 000 Lt, o 2008 m. liepos 18 d. į minėtą sąskaitą pervedė 8 948,04 Lt, tokiu būdu, jis, nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 15 948,04 Lt negrynųjų pinigų.
Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. L2-7635-96/2008 2008 m. liepos 1 d. priėmus teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko K. V. firmos-prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 424,20 Lt, advokatei I. A., atstovaujančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisme civilinėje byloje Nr. L2-7635-96/2008, pateikė 2008 m. liepos 11 d. prašymą, kuriame prašoma pagal suderintą tarpusavio atsiskaitymo aktą likusią priteistą sumą pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į jo asmeninę AB „Swedbank“ sąskaitą, dėl ko K. V. firma-prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama minėtu teismo įsakymu priteistą reikalavimą, atsižvelgdama į 2008 m. liepos 11 d. prašymą, į G. E. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 965,50 Lt, tokiu būdu, jis, nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1 965,50 Lt negrynųjų pinigų.
Be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos 11 d. V. mieste sudarė trišalę sutartį Nr. 07-11 dėl skolų sudengimo ir atsiskaitymo tarp jo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 31 296,59 Lt skolą sumokėjus į G. E. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią skolą užskaitytų. Remiantis sudaryta 2008 m. liepos 11 d. trišale sutartimi dėl skolų sudengimo ir atsiskaitymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 18 d. į G. E. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 27 d. – 5 000 Lt, o 2008 m. spalio 30 d. – 1 000 Lt, tokiu būdu, jis, nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 16 000 Lt negrynųjų pinigų.
Šiais savo veiksmais G. E. pasisavino 33 913,54 Lt vertės jam patikėtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą.
Taip pat G. E. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu nuo 2008 m. gegužės 1 d. paskyręs save UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 1-2 dalių reikalavimus bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir neišsaugojo šių apskaitos dokumentų: kasos operacijų apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių, kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų registracijos žurnalo, su kasos operacijų apskaita susijusių dokumentų, mokėjimo žiniaraščių), įsipareigojimų apskaitos dokumentų (įsipareigojimų tiekėjams apskaitos kortelių, atsiskaitymo su kreditoriais suderinimo aktų), pagrindinių sutarčių, skolų apskaitos dokumentų (skolų įmonei apskaitos kortelių, avanso apyskaitų, atsiskaitymo su debitoriais suderinimo aktų), turto ir atsargų apskaitos dokumentų už 2008 m., dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
Nuteistojo G. E. gynėja advokatė Odeta Daminaitytė apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl G. E. yra nepagrįstas, netinkamai taikytos BK 183 straipsnio 2 dalies ir 223 straipsnio nuostatos.
Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad turto pasisavinimui yra būdingi neteisėtumo ir neatlygintinumo požymiai bei nemotyvavo, kodėl atmetė G. E. parodymus apie jo teisę į dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų bei kitos dalies lėšų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Gynėja nesutinka su teismo išvada, kad jos ginamasis galėjo daryti mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir naudai iš kitų lėšų, nes ji paremta prielaidomis, o prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas.
Jos ginamasis kaltu dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo neprisipažino, nes neturėjo tyčios pasisavinti bendrovės turto, o tik netinkamai disponavo bendrovės lėšomis dėl susiklosčiusios sudėtingos finansinės įmonės būklės ir buhalterinės apskaitos neišmanymo, pats turėjo kreditorinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. (6 243, 47 Lt). G. E. mokėjo iš savo lėšų SEB lizingui (7 555,78 Lt), į asmeninę sąskaitą gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas panaudojo įmonės reikmėms. Tai patvirtina SEB lizingo pažyma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, pinigų priėmimo kvitas LAT 428274, auditorės A. S. išvada, Creditinfo duomenys (2 t., b. l. 22-27). Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, jog jos ginamojo mokėjimai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų, nes G. E. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, todėl gynyba ir kaltinamasis neturėjo įrodinėti aplinkybių dėl šių pinigų panaudojimo.
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. balandžio 1 d. nevykdė ūkinės veiklos, nes neturėjo samdomų darbuotojų, o pajamas gavo iš anksčiau vykdytos veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita buvo areštuota, o atsiskaityti su kreditoriais ir įmonės turtą išlaikyti buvo galima tik grynais pinigais. Dėl šių priežasčių G. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus ir persivedė į savo asmeninę sąskaitą, tačiau tai nepagrindžia jo kaltės dėl šio turto pasisavinimo, kadangi G. E. tai darė atlygintinai, t. y. šiuos pinigus naudojo ne savo reikmėms, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Gynėja teigia, kad tai paneigia jos ginamojo tyčią pasisavinti įmonei priklausančias lėšas, o BK 183 straipsnyje numatytas nusikaltimas galimas tik tiesiogine tyčia. Taigi, įvertinus tai, jog G. E. turėjo kreditinių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 799,25 Lt sumoje ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje 21 849,60 Lt, mano, kad jos ginamasis dėl nusikaltimo numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje turi būti išteisintas, neįrodžius jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaltu G. E. ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Teismas nepagrįstai atmetė jos ginamojo nurodytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojo ne dėl jo (G. E.) kaltės, o dėl to, kad buvęs įmonės direktorius R. B. šių dokumentų neperdavė. Be to, byloje nėra duomenų, kad eidamas vyr. finansininko pareigas G. E. buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos tvarkymą ir 2008 m. gegužės 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai jam (G. E.) buvo perduoti. Liudytojo R. B. parodymai turi būti vertintini kritiškai, nes jie nenuoseklūs, melagingi, nes pastarasis siekia pats išvengti atsakomybės.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. balandžio 30 d. neturėjo darbuotojų, todėl nevykdė ūkinės, komercinės veiklos. Dėl šių priežasčių G. E. nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl prarastų finansinių dokumentų atgavimo ir nesiėmė veiksmų juos atkurti. Esant šioms aplinkybėms jos ginamojo kaltė dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo pasireiškė tik tuo, kad G. E. nesiėmė teisinių priemonių prarastiems dokumentams atgauti ar atkurti, tačiau kaltinimas jam (G. E.) dėl to nebuvo pareikštas ir dėl šio pažeidimo nebuvo nuteistas.
Gynėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes G. E. nepadarė veikos turinčios nusikaltimų požymių. Jei būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, gynėja prašo atsižvelgti į G. E. turtinę padėtį (nekilnojamas turtas įkeistas bankui, darbo užmokesčio gauna 1 554 Lt) ir nuosprendžiu nustatytą 6 mėnesių terminą atlyginti civilinį ieškinį pratęsti iki 12 mėnesių, taip sudaryti G. E. objektyvią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistojo G. E. kaltė pasisavinus jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę atgauti skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 948,04 Lt sumai, iš K. V. firmos-prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“ 1965,50 Lt sumai bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 000 Lt sumai, o vėliau šią teisę realizavus ir pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - 33 913,54 Lt negrynųjų pinigų, o taip pat aplaidžiai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.
Nuteistasis G. E. pripažįsta, jog 2008 m., kai buvo areštuotos („užblokuotos“) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, jo kaip vienintelio šios bendrovės akcininko ir vadovo iniciatyva buvo pateikti prašymai arba sudarytos dėl skolų sudengimo ir atsiskaitymo trišalės sutartys tarp jo kaip fizinio asmens, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios bendrovės skolininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. V. firmos-prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias šios įmonės įsipareigojo pervesti pinigus pagal turėtus skolinius įsipareigojimus ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bet į asmeninę G. E. sąskaitą. Tai patvirtinama ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2008 m. liepos 9 d. trišalės sutarties Nr. 08-28 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. E. kopija (t. 1, b. l. 5, 134), 2008 m. liepos 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. E. prašymo, kuriuo jis K. V. firmos-prekybos namų „(duomenys neskelbtini)“ prašo pagal suderintą tarpusavio atsiskaitymo aktą likusią sumą pervesti į savo asmeninę sąskaitą, kopija (t. 3, b. l. 92), 2008 m. liepos 11 d. trišale sutartimi Nr. 07-11 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. E. (vokas pridėtas prie baudžiamosios bylos; padaryta sutarties kopija ir pridėta prie bylos), G. E. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais (t. 4, b. l. 30-31), o taip pat liudytojų G. Š., A. T., I. K. parodymais. Tokiu būdu neginčijamai nustatyta, jog į nuteistojo G. E. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 11 d. pervedė 7 000 Lt, 2008 m. liepos 18 d. – 8 948,04 Lt, K. V. firma-prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 11 d. pervedė 1 965,50 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos 18 d. pervedė 10 000 Lt, 2008 m. rugpjūčio 27 d. – 5 000 Lt, o 2008 m. spalio 30 d. – 1 000 Lt. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde šių faktų neginčija, tik nurodo, jog visi šie pinigai buvo ne pasisavinti, o panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais – bendrovės skolų padengimui ir paties nuteistojo kreditorinio įsiskolinimo likvidavimui – darbo užmokesčio išsimokėjimui.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagrįstai pripažino, kad visi anksčiau minėti pinigai, kurie buvo pervesti į G. E. asmeninę sąskaitą buvo jo pasisavinti. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.
Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).
Šioje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas būtent visas anksčiau minėtas aplinkybes nustatė ir nuosprendyje nurodė, kad G. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir vieninteliu akcininku, nelaikytinas įmonės savininku. Akcininkui nuosavybės teise priklauso bendrovės akcijos, suteikiančios teisę į pelno dalį (dividendus) ir į likusią turto dalį tik likvidavus bendrovę ir atsiskaičius su kreditoriais. Teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, direktoriaus pareigos taip pat nesuteikia asmeniui teisės disponuoti bendrovės turtu kaip nuosavu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagrįstai konstatavo, jog pinigai, kurie buvo pervesti į asmeninę nuteistojo sąskaitą, buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Iš G. E. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 11d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad 2008 m. liepos 11 d. minėtoje sąskaitoje pinigų likutis buvo 61,74 Lt. 2008 m. liepos 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šią sąskaitą pervedė 7 000 Lt, o 2008 m. liepos 14 d. K. V. firma-prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ – 1 965,60 Lt. Po šių piniginių lėšų gavimo iš G. E. banko sąskaitos buvo atliktos sekančios finansinės operacijos: 2008 m. liepos 15 d. į AB „Swedbank“ surenkamąją sąskaitą už komunalines paslaugas pervesta 161,10 Lt, 283,20 Lt, 795,16 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 123,31 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 022,20 Lt ir 711,06 Lt. Po to 2008 m. liepos 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šią sąskaitą pervedė 8 948,04 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10 000 Lt. Po šių piniginių lėšų gavimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 21 d. iki 2008 m. liepos 24 d. per trylika kartų iš šios sąskaitos išimta 24 600 Lt. 2008 m. rugpjūčio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į šią banko sąskaitą pervedė 5 000 Lt ir tą pačią dieną analogiška pinigų suma per du kartus iš sąskaitos buvo išimta. Iš tos pačios sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio 30 d. 1 000 Lt ir tą pačią dieną ši suma išimta (t. 4, b. l. 30-31). Pinigų likutis minėtoje sąskaitoje po šių operacijų atlikimo ir mokesčių už jų atlikimą išskaičiavimo buvo 5,32 Lt.
Iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų – AB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini) raštų, nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog buvo atsiskaitoma už paslaugas suteiktas asmeniškai G. E. (t. 3, b. l. 29, 32, 34, 61-63, 72-74, t. 2, b. l. 147-150). Taigi, iš aptartų rašytinių įrodymų seka, kad nuteistasis G. E. šioms reikmėms panaudojo 3 096,03 Lt. Likusi pinigų suma iš minėtos G. E. sąskaitos buvo išimta grynais. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog šie pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais. Šiai aplinkybei patvirtinti pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditorės A. S. raštas apie nuteistojo G. E. atliktus mokėjimus grynais pinigais atsiskaitant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais (t. 5, b. l. 4-5). Tačiau šis auditorės raštas surašytas pagal paties nuteistojo pateiktus dokumentus nepaneigia fakto, jog nuteistasis pasisavino ir tuos pinigus, kuriuos nuėmė nuo savo asmeninės sąskaitos. Visų pirma, dalis (5) minėtame rašte nurodytų mokėjimų atlikti iki 2008 m. liepos 11 d., t. y. iki pirmųjų įplaukų į sąskaitą, o dalis (2) – po 2008 m. spalio 30 d., t. y. po paskutiniųjų įplaukų į sąskaitą, kai likutis sąskaitoje buvo tik 5,32 Lt. Antra, minėtu laikotarpiu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, G. E. disponavo ir kitomis sumomis grynųjų pinigų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. E. 37 317 Lt (t. 2, b. l. 10-17), iš kurių 20 000 Lt buvo išmokėta būtent aukščiau nurodytu laikotarpiu. Be to, kaip matyti iš kasos knygos išrašo kopijos (t. 2, b. l. 107) G. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m kovo 1-31 d. išmokėjo per du kartus 131 347,47 Lt.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad dalį minėtų piniginių lėšų G. E. panaudojo savo reikmėms, kadangi turėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, nes bendrovė jam nebuvo išmokėjusi 6 243,47 Lt darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. ir jis iki 2008 m. liepos 11 d. buvo sumokėjęs iš savo asmeninių lėšų AB „SEB lizingas“ per tris kartus 7 555,78 Lt už bendrovės įgytą automobilį. Iš pateiktos AB „SEB lizingas“ mokėjimų suvestinės matyti, kad tokie nuteistojo minimi mokėjimai grynais pinigais buvo atlikti (t. 3, b. l. 148), tačiau tai nepatvirtina fakto, jog šie pinigai buvo asmeninės nuteistojo lėšos. Be to, kaip ir pats nuteistasis pripažįsta, tai buvo padaryta iki pirmųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimų į jo asmeninę sąskaitą. Tuo labiau, kad akcinės bendrovės turtas jam net kaip vieninteliam akcininkui yra svetimas, direktoriaus pareigos taip pat nesuteikė asmeniui teisės disponuoti bendrovės turtu kaip nuosavu. Nuteistasis negalėjo bendrovės turto naudoti savo asmeninei naudai.
Tokiu būdu apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. E. pervesdamas pinigus į savo asmeninę sąskaitą veikė kryptingai, siekdamas jais naudotis kaip savo asmeninėmis lėšomis, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tokiu būdu veikė tiesiogine tyčia.
Apeliantė ginčija ir G. E. pripažinimą kaltu dėl aplaidaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo.
Byloje nustatyta, kad iki 2008 m. balandžio 30 d. G. E. vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo finansininko pareigas, o nuo 2008 m. gegužės 1 d. kaip vienintelis akcininkas paskyrė save direktoriumi, taigi, pagal savo pareigas privalėjo rūpintis ir įmonės buhalterine apskaita. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata J. E. bute, kur tuo metu gyveno nuteistasis. Jos metu buvo surasta ir paimta dėžė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (t. 2, b. l. 184-189), iš kurių tik keli dokumentai buvo už 2008 m. Jie patvirtino tik dalį 2008 metais įvykusių ūkinių operacijų, tačiau nesant pagrindinių duomenų nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už 2008 metus. Kratos metu nerasta ir įmonės direktoriaus nepateikta kasos operacijų apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų registracijos žurnalo, su kasos operacijų apskaita susijusių dokumentų, mokėjimo žiniaraščių), įsipareigojimų apskaitos dokumentų tiriamojo laikotarpio (įsipareigojimų tiekėjams apskaitos kortelių, atsiskaitymo su kreditoriais suderinimo aktų), pagrindinių sutarčių, skolų apskaitos dokumentų (skolų įmonei apskaitos kortelių, avanso apyskaitų, atsiskaitymo su debitoriais suderinimo aktų) turto ir atsargų apskaitos dokumentų. Šie dokumentai nėra pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos bei nerasti kratos metu, todėl atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą bei apskaitos tvarkymą už 2008 m. nebuvo galimybės. Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos G. K., kuri buvo apklausta kaip specialistė, parodymais, kad nesant buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos už 2008 m. Pats nuteistasis G. E. pripažįsta, jog šių dokumentų nėra, tačiau mano, kad jie prarasti dėl buvusio direktoriaus R. B. kaltės, nes pastarasis išeidamas iš darbo jų neperdavė. Tačiau iki 2008 m. balandžio 30 d. nuteistasis bendrovėje dirbo vyriausiu finansininku ir pagal pareigas taip pat buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, finansinių dokumentų išsaugojimą. Liudytojas R. B. parodė, kad G. E. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pas jį buvo visi dokumentai, kasos knyga ir kt. Dokumentai buvo laikomi G. E. bute. Tai patvirtinama ir liudytojos J. E., padėjusios tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, parodymais. Ji patarė pasisamdyti buhalterę, nes įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama blogai. Kai buvo atlikta krata jai priklausančiame bute Gedvydžių gatvėje, buvo surasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Juos buvo atsinešęs G. E., nes jis tuo metu šiame bute gyveno.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tuo atveju, kai dėl padarytų pažeidimų, šiuo atveju nenustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos bei šių dokumentų neišsaugojimo, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos už 2008 metus nesant buhalterinės apskaitos dokumentų.
Pripažinus G. E. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, prokuroro pareikštas civilinis ieškinys dėl 33 913,54 Lt priteisimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patenkintas pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. E. atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala tik nežymiai viršija 250 MGL, dėl ko jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir vertinami kaip sunkus nusikaltimas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei G. E. asmenybę, teismas padarė išvadą, jog BK 183 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, nesant pagrindo taikyti BK 62 straipsnį, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, pripažino tikslinga G. E. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant jį per teismo nustatytą terminą atlyginti civilinį ieškinį. Apygardos teismas civilinio ieškinio atlyginimui nustatė šešių mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas nuteistojo finansinę padėtį – turtas įkeistas bankui, gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, mano, kad turi būti nustatytas ilgesnis terminas civilinio ieškinio atlyginimui, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu įpareigoti G. E. atlyginti civilinį ieškinį per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 21 d.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.