Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškinio sumą ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso draudėjai T. Z. 2020 m. balandžio 9 d. buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukų matyti, jog apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo inžinierinę įrangą. Kadangi draudėjai priklausantis butas buvo apdraustas ir ieškovė įvykį pripažinodraudiminiu, pastaroji draudėjai išmokėjo 2057,45 Eur draudimo išmoką, tai patvirtina „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas. Žalos pobūdį ir dydį, padarytos dėl vandens užliejimo, patvirtina 2020-04-16 lokalinė sąmata 2940,17 Eur sumai, kurioje detalizuoti remonto darbai, jų kiekis ir kaina. Taip pat byloje nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu 2020-04-17 priėmė sprendimą išmokėti draudėjai 2057,45 Eur draudimo išmoką (padaryta žala įvertinta 2097,45 Eur ir 40 Eur išskaita). Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo inžinierinę įrangą. Byloje duomenų, paneigiančių nurodyto pobūdžio aplinkybes, nėra (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog 2020-04-16 lokalinė sąmata patvirtina, jog draudėjos buto lubos ir sienos buvo pažeistos, todėl buvo atliktas jų remontas; taip pat pateiktos fotonuotraukos liudija apie buto užliejimo faktą ir pobūdį. Teismas nurodytais įrodymais abejoti neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi prieštaravimų juose nenustatė, o atsakovė nurodytos sąmatos nepaneigė. Pažymėtina, kad inžinerinė įrangayra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra pagal CK 4.84 str. 1 d. yra pavesta namo administratoriui (atsakovei). Kadangi draudėjai priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kurią žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 str., objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, todėl reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, svarbu pažymėti, jog atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorė CK 4.84 str. prasme, kuri vykdo bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir inžinerinės įrangos, priežiūrą. Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Svarbu pažymėti, jog STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką, pagal kurio 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Taigi iš nurodytų nuostatų seka, jog atsakovė turėjo pareigą vykdyti inžinierinių tinklų - užtikrinti turto saugumą.

Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Nutarimo 5.3. p. nurodyta, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą. Taigi iš šių nuostatų seka, jog atsakovė privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą). Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi namo priežiūrą, nėra (CPK 178 str.), o atsakovės teiginiai, jog bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, - vertintini kaip gynybinė versija, juolab, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad draudėja tokio pobūdžio pareigos nevykdė ar vykdė ją netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas draudiminio įvykio atsitikimo dieną vykdė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, atsakovė buvo atsakinga už ginčo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2057,45 Eur dydžio žalos atlyginimą tenkinamas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Nors tretysis asmuo teigė, kad prašoma priteisti visa išmokėtos draudimo išmokos suma yra nepagrįsta, nes neatsižvelgta į nusidėvėjimą, nors apdraustos patalpos buvo eksploatuojamos ne vienerius metus, taip pat, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kada buvo darytas buto remontas, teismas sprendžia, kad tokio pobūdžio teiginiai savaime nepaneigia užliejimo fakto ir nekeičia teisinio vertinimo dėl jo įrodytumo. Juolab, kad ieškovas pateikė buto planą, iš kurio matyti, kokios patalpos buvo užlietos. Trečiojo asmens teiginiai, jog jam susidarė įspūdis, kad žala buvo padaryta ne staiga ir netikėtai, bet dėl paprasčiausio nusvidėjimo (sienų apmušalai atšokę ne dėl vandens poveikio, bet dėl nusidėvėjimo), - vertintini kaip samprotavimai, prielaidos ir spėlionės, kurios CPK 177 str. prasme nėra įrodymai.

Pažymėtina, kad atsakovė, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.). Taigi, atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Būtent dėl atsakovės nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiūros draudėjos turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovė neužtikrino tinkamos pastato priežiūros, buvo sugadintas draudėjos turtas. Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (2020-04-16 lokalinė sąmata, fotonuotraukos).Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieškovė draudimo sutarties ir draudėjos prašymo pagrindu išmokėjo draudėjai bendrą 2057,45 Eur dydžio draudimo išmoką.

Ieškovė, išmokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu yra atsakovė, kuri yra teisėta pastato (duomenys neskelbtini), valdytoja ir tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 str. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 str. pagrindu, ieškovei priteistina iš atsakovės patirta žala.

Atsakovei neįvykdžius prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už padarytą žalą, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu, 6.261 straipsniu, apskaičiavo atsakovei 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2022-01-31, kurios sudaro 141,03 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1-3 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 141,03 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2198,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei 119,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 49,00 Eur žyminis mokestis bei 70,08 Eur už teisines paslaugas.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“, į. k. 121452091, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 2057,45 Eur žalos, 141,03 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1 447,70) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-01) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,08 Eur bylinėjimosi išlaidų

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.